Mieli skaitytojai!
Gegužė – mamai, birželis – tėčiui. Rašydami šį sveikinimą, peržvelgėme, kokiais žodžiais į skaitytojus kreipėmės, pavyzdžiui, prieš 15 metų.
„Na pasakykite, kodėl tėčio ir kūdikio duetas dažniausiai priverčia šypsotis? Gal tai atėję iš priešistorinių laikų, kai rūpestis kūdikiais priklausė tik moterims? Vyrai, palikti su kūdikiu, jaučiasi tokie pat pažeidžiami ir nesaugūs, kaip mes, atsidariusios automobilio kapotą. Nors galima išmokyti ir mešką važiuoti dviračiu, vis dėlto vitamino D lašiukų, košių ir iššutusių raukšlyčių pasaulis tėčiams gana svetimas“.
Arba: „Tėtis, kaip tas birželis po gegužės, eina žingsniu atsilikęs. Kai moteris seniausiai trokšta vaikelio, vyras ragina palaukti. Tėtis gali visą naktį išmiegoti, o ryte naiviai paklausti: „Ar vaikutis buvo prabudęs?“ Tai gyvenimo klasika, apie kurią šurmuliuoja mamų forumai, kur viena kitai guodžiasi mažus vaikus auginančios draugės“.
Dabar noris sušukti – na ir nesąmonė! Tėčiai evoliucionavo greičiau nei telefonai – nuo laidinio iki išmaniojo. Jie registruoja žmonas į nėščiųjų mokyklas, kelia rankas per paskaitas paklausti „ar mums neskaudės, kai leis epidūrą“, superka kraitelius, nes žino, kas yra smėlinukas, eina į tėvystės atostogas, patys suorganizuoja naujagimio fotosesiją. Dalyvavimas gimdyme, virkštelės nukirpimas – tai jau savaime suprantama klasika.
Kas gali būti geriau? Juk mamai tuo tarpu tenka papildoma poilsio ir atsipalaidavimo minutė. Kai galima dėkingai ištarti – tu mano angelas esi…
Sveikiname visus savo skaitytojų vyrus – nuostabiausius miltifunkcinius tėčius.
Redakcija
Nuotrauka fotografės Ekaterinos Vinogradovos
https://www.facebook.
