Pasaulyje vis labiau populiarėja terminas „nėščias vyras“. Ne, tai nereiškia, kad vyrai kada nors gimdys vaikus. Tačiau pastojus moteriai, šalia esantis vyras, vaiko tėvas, išgyvena dramatiškas hormonų audras. Mokslininkai negali patikėti savo tyrimų rezultatais. Kritinius hormoninius pakitimus vyrai patiria laukdami kūdikio, prieš pat jam gimstant ir pirmą kartą palietę jau gimusį vaikelį. Pasirodo, tapimas tėvu kur kas daugiau nei matoma plika akimi.
I tyrimas. Ką „pasakė“ Kalifornijos peliukai
Patyrinėjus gyvūnų pasaulį, aišku, kad tėvo vaidmuo yra apvaisinti ir vėliau rūpintis tik savimi. Tačiau žmogus – ne gyvūnas. Kita vertus, iki šiol tėčiai svarbūs tapdavo tik gimus vaikui, kad ateidavo laikas vaikutį prižiūrėti ir auklėti. Dabar tampa aišku, kad tėčiai labai svarbūs ir laukiant kūdikio bei per gimdymą.
Daugelį metų JAV mokslininkai stebėjo dvilytę rūšį peromyscus californicus, kitaip tariant – Kalifornijos pelę. Tyrėjai žinojo, kad patinai yra dėmesingi tėvai. Jei patinas nuolatos būdavo šalia, patelė dažniau vesdavo naujas vadas ir išsaugodavo daugiau palikuonių. Net žinodami tokius faktus, mokslininkai vis tik buvo nustebę, kai pamatė, ką vieną naktį užfiksavo filmavimo kameros. Patelė vedėsi. Peržiūrinėjant įrašą keletą kartų, buvo pastebėta, kad patinas elgėsi kaip tikra slaugė-seselė: ruošė patelę vedimuisi, laižė ir visaip kitaip rodė jai dėmesį, traukė dantimis savo palikuonis, juos laižė ir šildė savo kūnu. Po įtempto darbo prisijungė prie patelės ir kartu ėdė placentą.
Mokslininkams iškilo klausimas, kas būtų, jei tokio paslaugaus patino nebūtų šalia patelės vados metu.
Nutarė patyrinėti. Likus dviems dienoms iki vados (patelės nėštumas trunka lygiai 34 dienas) tyrinėtojai iš narvelio išėmė patiną-tėvą. Vedimosi naktį visos kameros buvo įjungtos ir paruoštos filmavimui, tačiau visų nuostabai narve nebuvo jokio veiksmo. Kitą naktį visa komanda su kameromis vėl laukė įvykių. Vėl nieko. Eksperimentas parodė, kad kai patino nėra šalia, patelė vedasi 2 dienomis vėliau, tai yra 36-ąją dieną. Buvo pastebėta, kad kai patino nėra šalia, patelė vedasi dvigubai ilgiau. Su patinu šis procesas užtruko vidutiniškai 29 minutes, be patino – 55 minutes.
Nebuvo sudėtinga paaiškinti, kodėl su patino akušerine pagalba vedimosi procesas buvo greitesnis, tačiau niekas negalėjo paaiškinti, kodėl patelė uždelsdavo dvi dienas, patinui nesant šalia. Eksperimentą vėl pakartojo, tačiau šį kartą patinas buvo įdėtas į atskirą narvą, o narvas padėtas toliau nuo patelės, bet taip, kad ji galėtų užuosti savo patiną. Nors cheminiai patino signalai ar feromonai pasiekė patelę, ji vis tiek vedė vėl 2 dienomis vėliau.
Mokslininkai mano, kad nematydama patino patelė patirdavo stresą, dėl ko vedimasis užsitęsdavo. Kilo įtarimas, kad kai patinas laižydavo patelę jai galėjo gausiau išsiskirti oksitocinas (gimdos susitraukinėjimą stimuliuojantis hormonas). Kol kas ši paslaptis nėra iki galo ištirta, tačiau drąsiai galima teigti, kad partnerio dalyvavimas gimdyme yra labai svarbus.
II tyrimas. Paukščiai ir žiurkėnai
Gimimas yra pats svarbiausias įvykis, ir apie jį dažnai ir daug kalbama. Tačiau mažai arba visai nekalbama apie įvykius iki kūdikio gimimo. Kada žmonės pradeda jaustis tėvais? Su moterimis viskas lyg ir aišku – hormoniniai pakitimai nėštumo metu „įjungia“ motinystės jausmą. O vyrai? Juk jie nėra ir negali fiziškai būti nėšti. Taigi kas jiems „įsijungia“, kad jie taip pat jaučia tėvystę?
Pagrindinis tėvystės ir motinystės hormonas yra prolaktinas. Pavadintas savo pagrindinio vaidmens garbei (stimuliuoti laktaciją) prolaktinas yra seniai žinomas hormonas, buvęs jau ir primatų laikais.
Prolaktiną gamina gleivių liaukos, ir organizme jis atlieka šimtus vaidmenų nuo kiaušidžių stimuliavimo iki progesterono gamybos. Aišku viena, jei motinai užblokuotume prolaktiną, ji nustotų domėtis savo vaiku.
Tradiciškai manoma, kad tėvu tampama kūdikiui jau gimus, po tiesioginio kontaktu su juo. Tačiau tyrimai įrodė, kad prolaktino kiekis vyro organizme padidėja, kai žmona laukiasi. Taigi, ne tik kūdikio gimimas padaro vyrą tėvu.
Išvados apie tėvystę nėštumo metu buvo padarytos po paukščių ir graužikų tyrinėjimo. Prolaktino kiekis paukščių patinų kraujyje buvo toks pat didelis, kaip ir kiaušinius dedančios bei mažyliais besirūpinančios patelės. Tiriant graužikus, atrasta, kad auginant palikuonius tiek patino, tiek patelės prolaktino kiekis viršijo normą. Nustatyta, ir kad tostesterono (vadinamojo sekso hormono) lygis sumažėjo tiems patinams, kurie dalyvavo atsirandant palikuonims ar intensyviai rūpinantis mažyliais.
Buvo atlikti tyrimai su dviejų rūšių žiurkėnais patinais.Vieni žiurkėnai labai rūpinosi tik ką atsiradusiais mažyliais, o kitos rūšies patinai jų net nepastebėjo. Ištyrus žiurkėnų kraują iki palikuonių atsiradimo ir po jo, pasidarė aišku, kodėl žiurkėnai elgėsi skirtingai.Tų, kurie rūpinosi savo palikuonimis, prolaktino kiekis buvo padidėjęs, o tų, kuriems jaunikliai nerūpėjo – prolaktino kiekis nepakitęs.
III tyrimas: Būsimieji tėčiai supa lėles
Žiurkėnų tyrimai įdomūs, tačiau daug įdomiau, kaip tėčiais tampa mūsų vyrai. Tie patys amerikiečių mokslininkai pradėjo tyrimus su žmonėmis. Į pagalbą pasitelkė 34 poras, kurios laukėsi pirmagimio.
Kraujo tyrimai buvo atlikti keturis kartus skirtingu nėštumo laiku:
Ankstyvuoju nėštumo metu (apie 5 nėštumo mėnesį)
Vėlyvuoju nėštumo metu (apie 3 savaitės iki gimdymo)
Ankstyvuoju pogimdyminiu metu (apie 2 savaitės po gimimo)
Vėlyvuoju pogimdyminiu matu (apie 6 savaitės po gimimo)
Keletą hormonų įtakoja nėštumas. Vienas jų – jau apkalbėtas prolaktinas, stimuliuojantis laktaciją ir budinantys motinystės instinktą. Dar yra kortizolis, žinomas kaip streso hormonas, jis siejamas su motinos ir kūdikio ryšiu. Kitas hormonas estrogenas yra pagrindinis moteriškas sekso hormonas, jis irgi skatina motinystės-tėvystės jausmą. Visų šitų trijų hormonų kiekiai moters organizme stipriai padidėja, kai ši laukiasi. Gimdymo metu estrogenų kiekis nukrenta.
Po tyrimo tapo akivaizdu, kad nėštumo pabaigos link vyrų kraujyje vis daugėja prolaktino ir mažėja vyriškojo hormono testosterono. Hormonų kortizolio, tostesterono ir prolaktinio lygiai vyro kraujyje buvo labai panašūs į tuos, kokie buvo rasti nėščių moterų organizmuose. Tėvystės instinkto hormono prolaktino vyrų kraujyje didėjo kiekvieną nėštumo savaitę.
Mokslininkai tyrinėjo toliau. Savanorių tėvams, kurių žmonos dar tik laukėsi, buvo atlikti kraujo tyrimai.
Po to vyrus pakvietė žiūrėti nufilmuotos medžiagos, kurioje buvo užfiksuotos žindančios, perrenginėjančios, glostančios, guodžiančios kūdikius moterys. Žiūrėdami šiuos vaizdus, būsimieji tėveliai rankose laikė lėles, suvyniotas antklodėse. Po filmukų peržiūros buvos dar kartą ištirtas vyrų kraujas. Pastebėta, kad vyriškojo hormono testosterono ir streso hormono kortizolio kiekiai smarkiai sumažėjo. Tai reiškia, kad tėvų organizmai vis labiau ruošėsi kūdikio gimimui.
Mokslininkams, atlikusiems visus šiuos tyrimus, neliko abejonių – tėvu tampama daug anksčiau, nei manyta iki šiol. Taigi moterys gali jaustis smagiai, žinodamos, kad ne vien jose „šokinėja“ hormonai, keisdami gyvenimą. Vyrai išgyvena ir patiria tą patį. Nors kol kas moksliškai neįrodyta, bet vis garsiau kalbama, kad kai moteris laukiasi, būsimasis tėvelis taip pat priauga svorio, o moteriai gimdant vyras jaučia strėnų maudimą, panašų į sąrėmius.
Juk puiku, ar ne?
Parengė Jurgita Kacienienė, konsultavo ginekologė Daiva Bartkevičienė.
Labai gražus straipsnis, ypatingai tėčio dienai artėjant 🙂 Prie dovanos tėčio dienos proga tikrai gera ir tokį straipsniuką atsiųsti paskaityti 🙂