Tėčio vaidmuo šeimos spektaklyje

M-8

Giedrės Putnikaitės nuotr.

Ankstesniais laikais Lietuvoje vyrų–tėvų autoritetas būdavo toks didelis, kad su juo vaikai privalėdavo skaitytis iki senatvės. O dabar?

Berniukai, mergaitės ir tėčiai

Kadaise niekam į galvą negalėjo ateiti mintis pašalinti tėvo vaidmenį iš namų spektaklio. Kad ir sukandę dantis vyras su žmona gyvendavo po vienu stogu iki mirties. Šiandien augti be tėvo – normalu ir įprasta. Auga nauja berniukų „be tėvo“ karta. Kokia ji? Jeigu motinos prieglobstyje mažylis instinktyviai ieško apsaugos, tai tėvo elgesys jam tampa pavyzdžiu, į kurį vaikas pradeda lygiuotis… Ypač tai aiškiai daro berniukai – nuo 3-4 metų jie pradeda visomis jėgomis siekti būti panašiais į tėvą: mėgina prabilti storu balsu, prašo jiems nupirkti tokią pačią kaip tėvo kepurę. Laikoma, jog berniukas, regintis normalaus vyriško elgesio modelį, būsimajame socialiniame gyvenime jaus gerokai mažiau sunkumų negu jo bendraamžis, neturintis tokios patirties. Nežinodamas egzistavimo dėsnių vyriškajame pasaulyje, berniukas būna nepasirengęs gyventi pagal suaugusiųjų taisykles, jam sunkiai sekasi bendrauti su draugais, jis nesugeba pakovoti už save. Mamos, vienos auginančios sūnus, gali išspręsti šią problemą, pasitelkdamos į pagalbą dėdę arba senelį. Svarbiausia, kad vaikas visada matytų vyriškumo etaloną.

Mergaitei tėvas – ne tik pats artimiausias žmogus po mamos, bet ir pirmoji moteriška meilė. Tėvo autoritetas būna toks didelis, kad daugelis suaugusių merginų nesąmoningai išsirenka sau į vyrus vyriškį, kažkuo primenantį tėvą. Ir išlaiko švelnų prisirišimą prie tėvo netgi tapusios suaugusiomis, šeimyninėmis moterimis. Suprantama, tėvas, kiekvieną vakarą spoksantis į  televizorių blausiu žvilgsniu arba visą laisvalaikį praleidžiantis prie kompiuterio, ne išsyk gali tapti autoritetu…

Saujelė tėvo „funkcijų“

Dabar rimtai svarstoma apie tai, kad tėvo vaidmuo auklėjant vaikus ne toks jau ir reikšmingas. Tėvo poreikis susidaro kur kas vėliau už vaiko gimimo dieną, pirmaisiais gyvenimo metais mažylis reikalauja išimtinai šiltų mamos rankų. Išties, palyginus su plačiu motiniškų pareigų spektru, tėvo funkcijos atrodo labiau miglotos. Juk būtent mama ilgai nešiojo savo įsčiose, gimdė ir kantriai maitino krūtimi… Tėvas šeimoje atsiranda kur kas vėliau ir kurį laiką ypatingu autoritetu vaiko akyse nepasižymi. Daugelyje šeimų būtent mama organizuoja vaiko poilsį, atlieka auklėjimo karvedžio vaidmenį ir dažnai viena priima svarbius sprendimus, susijusius su vaiko ateitimi. Feminizmas tiktai pagilino šią situaciją ir dabar, kai lietuvės moterys uždirba ne mažiau (o kartais ir daugiau už vyrus), tėčiai neteko istoriškai susiklosčiusios šeimos maitintojo funkcijos ir jaučiasi išmesti į šeimyninio gyvenimo šalikelę.

Negana to, tėčiai kaskart turi išklausyti daugybės priekaištų ir kaltinimų – kokie jie yra minkštakūniai, kokie abejingi šeimai (juk dažnai tėtis pasirinks krepšinio varžybas per TV, nei su vaikais žaisti stalo žaidimą). Moterys neturėtų taip stipriai burbėti ant savo vyrų. Vyro elgesys – moteriškojo auklėjimo rezultatas. Juk daugumą vyrų auklėjo moterys: valdinga mama, meili močiutė, reikli mokytoja – jau darbas padarytas, berniukas išaugo! Vyro tėtis tikriausiai buvo nušalintas nuo auklėjimo proceso kaip nereikalingas.

Taigi pykti nėra ko, o geriau neleisti suktis tam užburtam ratui – pasistengti iš savo vyro nulipinti tikrai gerą tėtį. Kaip?

Su tėčiu įdomiau

M-19

Giedrės Putnikaitės nuotr.

Anaiptol ne kiekvienas vyriškis išsyk pajaučia meilę savo kūdikiui. Vidutinis statistinis tėvas pirmiausia džiaugiasi pačiu vaiko gimimo faktu – valio, aš tapau tėvu! Tačiau susižavėjimo kupinų šūksnių iš jo nesulauksite. Bet net naujagimis puikiai atpažįsta tėvo balsą, užuodžia jo kvapą, jaučia tėvo rankas (beje, daugelis mažylių labai mėgsta būti ant jų, nes tėvo rankos tvirtesnės, be to – nuo tėčio nesklinda pieno kvapas, dėl to daug ramiau). Mažyliams gyvybiškai svarbu jaustis saugiems – o kas geriau už tėvą pasirūpins jų saugumu? Tai, kad greta yra stiprus, vaikiška samprata – vos ne galingas žmogus, padidina vaiko savigarbą.

Paklausykite, kaip mažyliai giriasi tėčiais vaikų darželio rūbinėse! Mylima ir dievinama mama anksčiau ar vėliau pasitraukia į antrąjį planą – ypač jeigu kalba eina apie berniukus. Sūnūs vis taip pat ištikimai myli savo mamą, bet su tėveliu jiems kur kas įdomiau. Tėtis daug žino apie indėnus, jis gali paaiškinti, kaip veikia ekskavatorių keltuvai, moka stovėti futbolo vartuose, žaisti šachmatais ir nukasti kastuvu sniegą nuo kiemo!

Ką daryti, jei vyras kol kas nerodo jokių tėviškos meilės požymių? Receptas paprastas: dažniau palikite vyrą su vaiku vienus, be jūsų visareginčios akies. Tegu vyras bendrauja su savo sūnumi ar dukra taip, kaip patinka jam, o ne jums. Ir, suprantama, pasitikėkite juo – galų gale, jeigu ne jis, argi jūsų vaikas būtų toks puikus?

Tėčiai: realybės atspindys

Maitinantis tėvas – moka atlikti visas ankstyvosios motinystės funkcijas, išskyrus maitinimą krūtimi. Toks tėtis rūpestingas, ūkiškas, iniciatyvus. Teigiamų bruožų šis variantas turi kur kas daugiau negu neigiamų, bet tik tuo atveju, jeigu greta tokio rūpestingo tėčio pasirodo esanti tokia pat rūpestinga mama. Priešingu atveju vaidmenys pasikeičia, mama „apauga“ nešeimyniniais interesais ir pamažu nutolsta nuo vaiko auklėjimo.

Tėvas verslininkas – žino, kaip užsidirbti pinigų, ir to negalima neįvertinti. Bėda tik ta, kad jo darbas trunka 25 val. per parą… Pasirodydamas vėlyvą naktį ir išeidamas iš namų ankstyvą rytą, toks tėvas gali savaitėmis nematyti savo vaikų ir ne visada tvirtai atsako į klausimą, kurioje klasėje mokosi jo atžalos. Savo tėviškąją funkciją verslininkai regi tik vienu kampu – jis esą privalo materialiai aprūpinti vaikus ir savo pareigą atlieka puikiai. Deja, kad ir kaip didžiuotųsi vaikas savo „kietu“ tėtušiu, jis vis vien jaučiasi apleistas ir jam nereikalingas.

Ant sofos gulintis tėvas – tai beveik interjero elementas, į kurį nereaguoja niekas netgi katinas. Toks tėtušis lojalus, neutralus, tingus ir flegmatiškas. Jis apskritai nekenksmingas, nes šeimos gyvenime dalyvauja tik formaliai ir netrukdo šeimai ramiai ir laisvai tvarkytis. Tačiau ir naudos iš jo mažai, kadangi svaresnio vyriško žodžio auklėjant vaikus iš jo neįmanoma išgirsti.

Sekmadieninis tėvas – paprastai labai daug kuo besižavintis žmogus. Jį traukia kompiuteriai, fotografija, automobiliai – kas tik nori, tik ne vaikas. Darbe jis gali būti užimtas ištisas valandas (nors ir neatneša namo tūkstančių, kaip tėvas-verslininkas), o per išeigines mama jį stumte išstumia pasivaikščioti su sūnumi. Kalbėtis jie neturi apie ką ir vaikui šie priverstiniai pasibuvimai su tėčiu pamažu tampa kančia.

Idealių vyrų nėra, bet vis dėlto kiekviename iš jų esama kažko, kas jūsų mažyliui brangu, ir to, ko jūs negalite pakeisti savimi, net ir labai norėdamos. Todėl branginkite savo vaikų tėvus. Juk kažkada išsirinkote būtent tą, o ne kurį kitą vyriškį.

Patarimai mamoms

Niekada nesakykite „mano vaikas“,o tik „mūsų“.

Nepastebimai ir neįkyriai įtraukite į vaiko auklėjimo procesą tėvą – paskaityti knygelę, pasivaikščioti su mažyliu ir t.t.

Nereikškite pastabų vyrui ir niekada nesiaiškinkite santykių girdint vaikams.

Nesvarstykite su vaikais tėvo elgesio, net jeigu jis kažką padarė ne taip.

Ginčydamiesi (jei netyčia į ginčą įsitraukė ir vaikas) visada palaikykite tėvo pusę, net jei sielos gilumoje su juo nesutinkate – vaikas turi žvelgti į gimdytojus kaip į nedalomą visumą.

Visada palaikykite tėvo autoritetą vaikų akyse.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


5 + du =

Kitos temos: