Įsivaizduokite naujagimio fotosesiją. Mama ją užsakė prieš kelis mėnesius, apgalvojo drabužius, pasidarė makiažą, fotografė meistriškai vynioja naujagimį į gražiausius audeklus. Tėtis tuo metu brauko telefoną, nes jis tik pagalbininkas – atlydėjo žmoną.
Ir štai fotografė pasiūlo – o gal kelis kadrus su tėčiu? Tėčio veide sustingsta abejonė.
„Tėčiai ne visada būna laimingi, dalyvaudami naujagimio fotosesijoje, tas tai tiesa. Tokios fotosesijos dažniausiai yra mamyčių iniciatyva. Mano auksinė frazė tėčiams, kurie suabejoja: „Mama turi iškentėti GIMDYMĄ, o tėtis FOTOSESIJĄ“, – pasakoja naujagimių fotografė Vilma, įkūrusi studiją „Lopšio sakmės“ (https://lopsiosakmes.lt).
Vilmos paprašėme papasakoti apie tėčių fotosesijas, kurios visada duoda tobulą rezultatą.
Vilma, papasakokite, kodėl tapote būtent naujagimių fotografe?
Naujagimių fotosesija pradėjau domėtis prieš 7 metus, kai į pasaulį atkeliavo mūsų pirmagimė Gabija. Nuo tos akimirkos, kai mažą žmogutį padėjo man ant krūtinės, pasikeitė visas pasaulis. Tai neapsakomi jausmai, kuriuos prisimenu iki dabar. Nors nuo pirmos akimirkos širdyje buvo meilė ir džiaugsmas, bet kartu atėjo ir baimė, nežinomybė, nuovargis. Šis naujas gyvenimas įsuko į tokį sūkurį, kai nežinai net, ar rytas, ar vakaras? Ar valgei, ar dar ne? Kiek miegojai ar dar tik užmigai? Viskas lėkė žaibišku greičiu ir atsitokėjome, kai mažajai buvo jau šešios savaitės. Tada suskubome mažylę fotografuoti namie, bet, aišku, nuotraukos išėjo tokios, kokios išėjo, jau laiko nebeatsuksime.
Ir tada supratau, kad susiorganizuoti naujagimio fotosesiją yra ne mažiau svarbu, nei nuspręsti, kur lankysitės nėštumo metu, kur gimdysite, su kokiu vežimėliu važinės kūdikis.
Nuo tada manęs neapleido naujagimių fotosesijos mintis. Tą mintį pradėjau gvildenti kasdien sūpuodama savo mažylę. Pradėjau domėtis, kaip vyksta naujagimių fotosesija, ką reikia žinoti, ką reikia turėti. Iš pradžių viskas pasirodė gana paprasta. Bet kuo giliau į mišką, – tuo daugiau medžių.
Tas kelias mane labai sudomino, numezgiau visokių kepuryčių ir kitų grožių, kuriuos galėčiau panaudoti naujagimių fotosesijoms. Ir mažais žingsneliais ėjau toliau: mokiausi, analizavau, studijavau šį meną. Man tai labai patiko ir patinka iki šiol, nors kiekviena naujagimio fotosesija yra kitokia, nes tempą ir sąlygas diktuoja mažoji princesė ar mažasis džentelmenas. Tai ir žavu, nes niekada nebūna nuobodu, visada kažkas naujai, kitaip, neįprastai. Susipažįstu vis su naujais tėveliais, į kuriuos žiūriu kaip į draugus, nes man tikrai labai įdomios jų istorijos, jų veiklos, jų gyvenimas.
Laikui bėgant, mus aplankė dar vienas stebuklas. Gimė sūnus Kajus. Dabar nepraleidome progos užfiksuoti mažylio. Kai turi namuose modeliuką, negali sustoti. Todėl mūsų naujagimio fotosesija vyko tris dienas. Nors pilietis gimė nemažas – 4800 g, bet pavyko supozuoti visuose induose ir tilpo į visus drabužėlius.
Ar per tą laiką buvo nors kartas, kai fotosesiją organizavo tėtis?
O taip, ir ne kartą! Kartais tėčiai net labiau domisi naujagimio fotografija nei mamos. Nuo pat pirmosios žinutės jie kruopščiai aptaria visas detales, o gimus naujagimiui ir toliau aptarinėjame fotografavimo eigą, spalvas, naudojamus rekvizitus. Tie tėčiai, kurie taip smarkiai rodo iniciatyvą, ne mažiau domisi ir atvykę į fotostudiją: kokie fotoaparatai, rekvizitai, fonų konstrukcijos, kaip padaromas vienas ar kitas kadras. Tokie tėčiai tampa puikiais asistentais fotosesijos metu, nes per fotosesiją negalima naujagimio palikti vieno, visada šalia turi stovėti ir naujagimį stebėti vienas iš suaugusiųjų, ir tai dažniausiai būna tėčiai. Mamos ramiai įsitaisiusios stebi procesą su arbatos puodeliu, o tėčiai padeda fotosesijoje: saugo naujagimį, kai supozuoju į kubiliuką, lovytę, išiminėja čiulptuką.
Koks dažniausias scenarijus? Tėčiai ateina tik kaip pagalbininkai, o tampa modeliais jau „eigoje“?
Naujagimio fotosesijoje dienos planas būna jau žinomas iš anksto. Fotosesijos pradžioje fotografuojasi mama su naujagimiu, mama ir tėtis su naujagimiu, tėtis su naujagimiu, jei yra, – ir dar su kitais šeimos nariais. Kai visą šeimą nufotografuoju su naujagimiu, vėliau dirbu tik su naujagimiu, o mama ar tėtis tampa asistentais, nes pagalbos tokio tipo fotosesijoje reikia nemažai. Kartais, jei naujagimis būna ypač ramus ir miegantis, su tėčiu padarau daugiau kadrų. Ypač mamytės ir tėčiai nori nuotraukos – naujagimis ant tėčio nugaros. Pozuodami šiai nuotraukai, naujagimiai būna labai ramūs, nes jaučia tėčio odą, ir tai juos ramina.
Dažnai girdžiu nuogąstavimą, kad mamytė dar neatsigavusi po gimdymo, kad tėvai abu nemiegoję, pavargę, bet mano mintis ir noras yra atkreipti dėmesį ne į drabužius ir makiažą, bet į tėvų ryšį su mažuoju pasaulio gyventoju, jų meilę šiam stebuklui.
Kaip jūs įkalbate tėčius nusirengti?
Aš neįkalbinėju, paprastai tai daro mamos – NUSIRENK. Tai tiek. Aš pasiūlau nusirengti, jei pamatau tatuiruotes. Tai man atrodo įdomu ir užsimenu, gal norėtų, kad būtų matyti tatuiruotės.
Žinoma, kai kurie tėčiai nedrįsta ir nenori išsirengti, tai fotografuoju su marškinėliais. Nėra būtinybė likti be marškinių! Priklauso ir nuo to, kokių tėvai nori nuotraukų: vieni tėvai apsirengia oficialius marškinukus, kiti laisvesnio stiliaus džinsus ir bliuzonus, treti nusirengia iki pusės. Atsižvelgiu į tai, kaip tėčiai įsivaizduoja šią fotosesiją su naujagimiu.
Ar turite studijoje vyriško rekvizito?
Vyriško rekvizito neturiu, tuo rūpinasi patys tėvai. Jei tėtis kariškis, – tuomet kariškio apranga. Jei tėtis gaisrininkas, – gaisrininko apranga ar rekvizitas. Jei tėčiams patinka automobilių ar motociklų lenktynės, tai yra jų hobis, tuomet fotosesijoje panaudojame šalmą. Kartais būna tokių savaičių, kad kas antras tėtis į fotosesiją atsinešė šalmą. Kartą turėjau šeimą, kai į fotosesiją atsinešė penkis šalmus ir dar ne visus, kurie buvo jų šeimos namuose. Šios šeimos hobiai labai aktyvūs: motokrosinis sportas, motociklai ir automobiliai, jojimas. Dažniausiai tėčių profesijas panaudojame kelioms nuotraukoms su naujagimiu. Tuomet naujagimiai tampa karininkais, gaisrininkais, dailininkais, IT specialistais, odontologais, gitaristais.
Ar tėveliai prakaituoja pozuodami?
Prakaituojame visi. Nes studijoje naujagimio fotosesijos metu palaikoma 26–28 laipsnių temperatūra, kad naujagimis jaustųsi komfortiškai, o mums visiems – pirtis.
Nugirstate, kaip tėčiai atsikalbinėja?
Kartą esu girdėjusi, kaip tėtis mamai sakė, kad tikrai nesifotografuos ir kad fotografės tikrai neklausys. Bet ką jūs manote, kažkaip radome bendrą kalbą, ir tėtis net atsispaudimų norėjo daryti, kad raumenys didesni būtų. Išėjo daug gražių naujagimio, gulinčio ant tėčio nugaros, nuotraukų. Tad visada labai lengva susitarti nuoširdžia žmonių kalba.
Ar tėčius pagrimuojate, papudruojate?
Negrimuoju, nepudruoju. Tėčiams svarbiausia raumenys, labai dažnai prašo padidinti raumenis retušuojant nuotraukas.
Kokių nuotykių patyrėte fotografuodama tėčius?
- Vyriškų raumenų tema. Kai fotografavau savo vyrą su naujagimiu. Pamatęs nuotraukas, vyras nusivylęs sako: „Galėjai ir padidinti raumenis“. O aš atsakau: „Jie jau padidinti!“ Tai buvo tiesa… Dažnai mes save įsivaizduojame kitaip…
- Tėčiams naujagimio fotosesija nėra pati įdomiausia veikla. Bet kai fotografuoju naujagimį nuogą ant mamos rankų ir jei naujagimis apsisioja ar apkakoja mamą. Tai tėčiai net šokteli nuo sofos pamatę šį vaizdą, akys sužiba iš džiaugsmo ir bėga fotografuoti su telefonais. Tai tėčiams būna pats geriausias dienos įvykis.
- Keletą kartų yra buvę, kad tėčiai fotosesijos metu pirmą kartą paima naujagimį ant rankų, tai yra nepaprasta.
- Kai fotografuoju naujagimį, įdėtą į tėčio šalmą. Šalmą ir naujagimį laiko tėtis. Fotografuoju tik naujagimį šalme, bet tėčiai dažnai šypsosi ir pozuoja, nors jų nefotografuoju. Būna labai smagu.
Policininko apranga tikra?
Tai ne policininko apranga, o Marijampolės miesto gaisrininko uniforma.
Fotosesijos metu mes praleidžiame 3–4 valandas fotografuodamiesi ir bendraudami. Labai įdomu susipažinti ne tik su naujagimiu, bet ir tėveliais. Stebėti jų tarpusavio santykį, kai jie tapo tėvais. Vieni tėčiai atsargiai bando prieiti prie naujagimio, kiti kaip tik rodo didesnę iniciatyvą, treti truputį pasipyksta, ketvirti dar labiau rodo šiltus jausmus. Kiekviena šeima skirtinga, skirtingi santykiai, skirtingi jausmai. Ir tai nuostabu.
Ačiū už pasakojimą.
Parengė Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
