Erika Venclovaitienė – „Šeimos kelionės“ gidė – Fb/Ig: Šeimos kelionės
Nerami situacija pasaulyje, kariniai konfliktai ir ekstremaliosios situacijos verčia susirūpinti šeimos saugumu. Susilaukus mažylių šios temos kiekvienai mamai ar tėčiui tampa dar aktualesnės. Norisi apsaugoti savo šeimą, turėti žinių ir įgūdžių, kurie padėtų tinkamai reaguoti į netikėtas situacijas, galimas grėsmes ar nelaimes. Kaip šeimai pasiruošti šiems atvejams? Kur ieškoti informacijos? Į ką atkreipti dėmesį, kad ryte pabustume be galvos skausmo ir nerimo?
Svarbiausia – žinoti visas grėsmes ir kalbėti apie jas
Nors Lietuva gana saugi šalis, tačiau ir joje nutinka įvairios kilmės ekstremaliųjų situacijų. Kas yra ekstremali situacija? Tai padėtis šalyje, kuri sąlygoja didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, turtui ar atneša kitas netektis. Gamtinės (potvyniai, stiprūs vėjai ir kt.), ekologinės (oro, vandens tarša ir kt.), techninės (avarinės situacijos, gaisrai ir kt.) ir socialinės (riaušės, teroristiniai išpuoliai ir kt.) grėsmės mus supa bene kas dieną. Vis tik didžiausia grėsmė, kuri mus jaudina – karas.
Žinodami ir garsiai įvardindami visas mus supančias grėsmes, galime imtis veiksmų, kurie padės pasiruošti galimoms nelaimėms. Svarbiausia kiekvienoje šeimoje – pradėti diskusijas ir pokalbius klausimais „O ką darytume jeigu?“ arba „Kaip reaguotume jei nutiktų?“
Jeigu atsakymų nerandate – reikia susirūpinti ir pradėti domėtis. Suburkite šeimos susirinkimus, įtraukite į diskusijas vaikus. Didesni vaikai ir patys įsitrauks į pokalbį, galbūt net pateiks atsakymus, o mažesni vaikai situacijos gali nesuprasti, tad perteikite ją žaidimo būdu. Pasiimkite žaislus, rašymo ir piešimo priemones, kurkite gyvenimiškas istorijas ir bandykite jas spręsti. Pavyzdžiui: „Meškutis pateko į bėdą, jo namuose kilo gaisras, ką jam daryti?“ Arba: „Lėlių šeima išgirdo kaukiančias sirenas lauke, greičiausiai kažkas atsitiko. Kaip jiems reaguoti?“ Žaiskite, užsirašykite, pieškite, spalvinkite ir kartu atrasite nenuobodų būdą, kaip ištransliuoti reikšmingą informaciją apie saugumą savo mažiesiems.
Reikšmingiausia informacija – pasiekiama šeimoms
Kur rasti atsakymus apie kylančias grėsmes ir galimas reakcijas į jas? Yra du naudingi ir šeimoms draugiški šaltiniai, kuriuose informacija pateikta aiškiai, trumpai bei suprantamai. Visų pirma, tai LT72 (https://lt72.lt/) – Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms internetinė svetainė. Joje gausu informacijos apie gyventojų perspėjimą, visus mūsų šaliai gręsiančius pavojus ir pasiruošimą jiems. Kitas vertingas šaltinis – LR Krašto apsaugos ministerijos išleistas leidinys „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui: rimti patarimai linksmai“. Šis leidinys prieinamas el. būdu. Jame itin gausu puikių ekstremalias situacijas perteikiančių piešinių, sudominančių net mažuosius, bei atsakymų į sudėtingus klausimus. Tad perskaitę šį leidinį žinosite, kaip evakuotis iš nesaugios ar karo apimtos teritorijos, ką daryti kilus cheminiam ar radiaciniam pavojui, kaip elgtis jeigu jus paėmė įkaitu ar yra skelbiamas oro pavojus, ką daryti jei šalia aidi šūviai ar tenka išgyventi priešo apimtoje teritorijoje. Nenuvertinkite ir aktyvių mokymų, skirtų išgyventi gamtoje ar paskaitų, suteikiančių žinių apie pirmąją pagalbą. Visi galimi šaltiniai – labai vertingi ir naudingi.
Šeimos planas, išvykimo krepšys ir maisto atsargos
Kiekviena šeima turi pasiruošti šeimos išgyvenimo planą, išvykimo krepšį ir maisto atsargas, padėsiančias išgyventi bent 72 valandas, nutikus netikėtai situacijai. Šeimos plano esmė – susitarti (užsirašyti, nusipiešti ar nutarti žodžiu), kur susitiksite jei nutikus ekstremaliai situacijai ar karui visi būsite skirtingose vietose (pvz. tėvai darbe, vaikai darželyje, mokykloje). Galbūt vertėtų išsirinkti net kelias vietas (viena iš jų gali būti pas artimuosius, gyvenančius ne miesto teritorijoje), kuriose galėtų būti saugiau nei dideliam mieste. Taip pat žinoti šių vietų adresus arba kaip lengvai iki ten nukakti. Šeimos plane vertėtų užsirašyti ar įsidėmėti savo ir artimųjų telefonų numerius, o esant nelaimei jiems rašyti trumpąsias žinutes, o ne skambinti. Išvykimo krepšiuose turėtų būti sudėti esminiai daiktai, kuriuos pasiėmus būtų galima greitai evakuotis. Tai būtų asmens dokumentai, turto, santuokos, gimimo liudijimai, pinigai, vertingi papuošalai ar auksas, šeimos nuotraukos, radijo imtuvas, baterijos, žibintuvėlis, žiebtuvėlis, vaistai ir pirmosios pagalbos rinkinys, asmeninės higienos priemonės, rūbai, priemonės kūdikiams/vaikams, žaislai mažiesiems, sąsiuvinis, rašymo priemonės ir kt. Maisto atsargos: mažose talpose supilstytas vanduo (72 valandoms asmeniui derėtų turėti apie 12 l vandens), ilgai galiojančios, negendančios maisto atsargos (mėsos, daržovių, vaisių konservai, sausi daviniai ar birios kruopos, medus, cukrus, šokoladas, arbata, kūdikių/vaikų maistas, tyrelės ir kt.). Derėtų turėti daugkartinius (geriausiai metalinius) dubenėlius bei įrankius. Šeimos išvykimo krepšiai, daiktai ar rūbai turėtų būti neutralūs (ne ryškūs ar karinės kamufliažo spalvos), patogūs ir kompaktiški.
Pirmoji reakcija į nelaimes ir veiksmų planas
Kiekviena nelaimė ir veiksmai, sekantys po to, yra gana skirtingi. Vis tik nutikus netikėtai situacijai Lietuvos mastu – šeimos reakcija turėtų būti vienoda. Pasigirdus perspėjimo sirenoms ar gavus trumpąjį perspėjimo pranešimą į savo telefoną, reiktų perskaityti gautą informaciją, pasistengti nurimti ir reaguoti adekvačiai bei iš karto pasijungti radiją ar televiziją (LRT). Televizijos ar radijo pateiktame pranešime bus nurodyta kylanti grėsmė ir rekomendacijos, ką reiktų daryti: ar evakuotis iš savo teritorijos pasiėmus išvykimo krepšį ir maisto atsargas, ar vykti į kolektyvinės apsaugos statinį, o gal ieškoti priedangos ir kt. Bet kokiu atveju, reiktų laikytis nurodymų ir stengtis apsaugoti savo šeimą. Išvykstant namus reiktų palikti užrakintus, išjungus elektrą, dujas, vandenį, uždarius langus ir užtraukus užuolaidas (saugiai, kaip išvykstant ilgų atostogų).
Taip pat šioje veiksmų grandinėje reiktų žinoti esminius skiriamuosius ženklus, kuriais būtų paženklinti pastatai, kuriuose galėtų būti saugiau: 1. kolektyvinė apsaugos statiniai; 2. priedangos. Pirmieji – skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui, saugantis nuo ekstremaliųjų situacijų ar karo (mokyklos, darželiai, bažnyčios, teatrai ar kt.). Antrieji – trumpalaikės apsaugos statiniai ar konstrukcijos, saugantys nuo oro pavojaus, apšaudymų bei kt. (požeminės perėjos ir automobilių aikštelės, rūsiai, garažai ar kt.). Kiekviename mieste yra statinių, priskirtų vienai ar kitai kategorijai, o tikslų jų išsidėstymą galima pamatyti specialiuose žemėlapiuose – LT72 (https://lt72.lt/) svetainėje. Bet kokiu atveju yra reikšminga įvertinti esamą grėsmę ir rinktis įmanomą saugiausią variantą savo šeimai, esant poreikiui net įsirengti gerą slėptuvę nuo pavojų savo namų rūsyje.
Kiekviena nelaimė gali būti labai skirtinga, tačiau svarbu kuo daugiau domėtis ir skirti dėmesio pasiruošimui. Visa pateikta informacija yra tik įžanga į šeimos saugumo bagažą. Domėjimasis, aktyvus ruošimasis ir diskusijos šia tema – geriausi dalykai, padėsiantys nepasimesti. Žinojimas – saugo. Tad sekite informaciją ir domėkitės naujausiomis rekomendacijomis.
Susiję straipsniai
