Paprastai taupome ne tik dėl to, kad apsidraustume nuo galimų netikėtumų, bet ir dėl to, kad galėtume įgyvendinti savo svajones skirtingais gyvenimo periodais. Kaip sako INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės produktų vadovė Kotryna Grigentė, kad planas pavyktų, pirmiausia reikėtų aiškiai įvardyti dabartinius poreikius ir pajamas, ir tik tada planuoti būsimas santaupas. Nes tai, ko reikia troleibusu į paskaitas važinėjančiai 20-metei, nepakanka vidutinio amžiaus moteriai, turinčiai automobilį, būsto paskolą ir vaikų. Tačiau vienas dalykas visada išliks nepakitęs – taupyti reikia išmokti nuo mažų dienų.
Apie pinigus reikia kalbėtis nuo 3 metų
„Kalbant apie finansinį raštingumą, svarbiausia – savalaikis švietimas ir mokykloje, ir namuose. Dėl mokyklos viskas aišku – dabar daugėja įvairių programų ir pavienių iniciatyvų, kurios padeda mažinti šią per kelias kartas susidariusią ekonominių žinių spragą, tačiau dažniausiai ši edukacija pasibaigia tik vaikui užvėrus namų duris. Dauguma tėvų vis dar nemoka su vaikais kalbėti ne tik apie globalius, bet ir šeimos finansus. Tai savotiška stigma, kurią atsinešėme iš praeities, – anksčiau apie išlaidas, pajamas ar santaupas kalbėti buvo gėda, nes tokie buvo laikai, tad, neturėję šeimoje tinkamo pavyzdžio, dabartiniai tėvai nemoka apie pinigus kalbėti su savo vaikais.
Žinomas milijardierius Warrenas Buffetas yra pasakęs, kad didžiausia klaida, kurią daro tėvai, – per vėlai su vaiku pradeda kalbėti apie finansus. Vieningos nuomonės, nuo kokio amžiaus geriausia su vaikais kalbėti apie pinigus, nėra, tačiau neseniai Kembridžo universiteto apie vaikų raidą atlikto tyrimo duomenimis, su vaiku šia tema galima kalbėtis jau nuo 3–4 metų. Būtent šiuo periodu jam pasidaro įdomu, kiek kainuoja vienas ar kitas daiktas, vaiką galima išmokyti atpažinti pinigus. Žinoma, suvokti kainų skirtumus toks vaikas dar yra per mažas, tačiau galima to mokyti palyginimo būdu – kad šis žaislas kainuoja 7 eurus, o šis – 10, tad pastarajam dar reikės pataupyti, nes turimų santaupų taupyklėje nepakanka“, – pataria K. Grigentė.
Svarbu vaikams pasakoti, iš kur tėvai gauna pinigų, kiek išleidžia kiekvieną mėnesį buičiai, maistui, pramogoms, vaiko būreliams ir kitoms išlaidoms. Kadangi vaikai nežino, iš kur šaldytuve atsiranda maisto ar kodėl kino teatre galite žiūrėti filmus valgydami kukurūzų spragėsius, pokalbis, iš kur tėvai gauna pinigų ir kad jų kiekis yra ribotas, šiuos dalykus paaiškintų.
„Žinoma, nereikia tikėtis, kad vaikas viską supras iškart ir nustos prašyti saldumynų ar žaisliuko, tačiau įtraukti vaiką kuo anksčiau į šeimos pokalbius, šiai planuojant finansus, – gera mintis. Pavyzdžiui, kalbėtis, kiek pinigų bus skiriama maistui, kiek – įmokoms už elektrą ar vandenį, o kiek pramogoms, taip pat kartu nuspręsti, ar reikia atostogų ir kokią sumą kas mėnesį dėl to reikia atsidėti. Ne mažiau svarbu vaikui paaiškinti apie sudėtines palūkanas ir investavimo svarbą – kad, kaip žinomame „zefyro teste“, kai vaikų buvo prašoma iškart nesuvalgyti savo zefyro, kad po 20 minučių gautų antrą, jie suprastų, jog galutiniu rezultatu džiaugiasi tie, kurie moka laukti ir savo „zefyrą“ pataupo.
Kitas svarbus dalykas – nepamiršti paaiškinti, kad skirtingos šeimos uždirba skirtingai, tad ir pinigus leidžia skirtingai. Vis dėlto dauguma tėvų nesmagiai jaučiasi kalbėdami apie pinigus, ypač – apie jų trūkumą, todėl apsiriboja pasakymu „per brangu“, „tau to nereikia“ ir pan., nesuvokdami, kad šį diskomfortą kalbėti apie savo finansus perima ir vaikai.
Žinoma, tai nereiškia, kad norai turi būti pildomi čia ir dabar, tačiau vaikams derėtų paaiškinti, kodėl vienas ar kitas daiktas šiuo metu nebus perkamas ir kodėl, – nes dalis tėvų atlyginimo atidedama taupyti naujam automobiliui ar atostogoms, už kurias irgi reikia mokėti. Stebuklingo recepto, kaip peržengti diskomforto ribą ir kaip vaikams įdiegti sveiką įprotį taupyti, – nėra, visi turi atrasti savo pokalbių laiką ir būdą“, – pastebi INVL finansų ekspertė.
Kišenpinigių sistema ugdo vaikų finansinę drausmę
Finansinę drausmę ugdyti pradėti reikia dar vaikystėje, ypač paveiku, jeigu tai vyksta tėvų pavyzdžiu. Kai tėvai vedasi vaiką į parduotuvę ir kartu renkasi, kurią prekę pirkti, vaikui paaiškina, kodėl taip pasirinko, duoda kišenpinigių ir pataria, kaip derėtų juos protingai išleisti, – tai jau labai geras pagrindas vaiko finansiniam raštingumui. Vėliau, jau mokykliniame amžiuje, padidėjus vaiko poreikiams ir padidinus kišenpinigių sumą, verta kalbėtis, kaip racionaliai šiuos pinigus leisti ir skatinti pataupyti didesniems pirkiniams.
„Esu dėkinga tėvams, kad jau paauglystėje mokė mane planuoti savo pajamas ir išlaidas. Tiesa, nors turėjau taupyklę, į kurią dėdavau monetas, didesnių sumų sutaupyti nepavykdavo – turbūt, „kaltas“ atidaromas taupyklės dugnas (šypsosi). Kiekvieną mėnesį gaudavau visai nemažą pinigų sumą, kurios turėdavo užtekti ir pietums mokykloje, ir laisvalaikiui, – paauglystėje gaudavau 100 litų per mėnesį, vėliau išsiderėjau iki 150 litų. Manau, ši suma prilygtų šiandieniniams 100–150 eurų. Pamenu, kai, norėdama daugiau turėti laisvalaikio išlaidoms, mokykloje pietums pirkdavau „dvigubą garnyrą be kotleto“ – taip pavykdavo sutaupyti apie pusę kainos. O tai, kad pinigų gaudavau tik kartą per mėnesį, išmokė taupyti ilgesniam laikotarpiui. Šeimai išvykus atostogauti į pajūrį, gaudavau didesnę sumą ledams ir pramogoms, todėl nekvaršindavau tėvams galvos kaskart prašinėdama pinigų vienai ar kitai pramogai, kurių pajūryje apstu. Išmoktą gerąją praktiką dabar taikau augindama savo vaikus.
Turiu tris vaikus, todėl šeimos biudžetą kruopščiai suplanuoju mėnesiui – visada užsirašau pajamas ir išlaidas, tad aiškiai žinau, kiek gaunu pinigų ir kiek kam išleidžiu. Mano vaikai gauna kišenpinigių (net mažasis sūnus nedidelę sumą kas mėnesį gauna nuo 4 metų), kad išmoktų elgtis su pinigais, – per mėnesį duodu tiek eurų, kiek jiems yra metų. Šie pinigai skirti tik jų laisvalaikiui ir pramogoms, nes maistui pinigų jie gauna atskirai, be to, pinigų įvairiomis progomis jie gauna iš abiejų močiučių, tad jau turi sukaupę nemažas sumas. Ir kišenpinigių sistema duoda vaisių: parduotuvėje retai kada iš jų sulaukiu prašymo nupirkti kokį žaislą, žurnalą ar saldainių – juos kiekvienas perkasi už savo pinigus. Tai daro vaikų pasirinkimus racionalesnius – be viešos dramos ir ašarų, norimo daikto negavus. Nors pastaraisiais metais infliaciją pajutome visi ir jau esu linkusi jiems duodamą sumą padidinti, noriu sulaukti jų pačių iniciatyvos – jiems užvedus kalbą, kad pinigų mažoka, ir motyvuotai paprašius, mielai kišenpinigių sumą padidinsiu“, – sako K. Grigentė.
Paprasta taisyklė, kuri padės taupyti
Kitas ne mažiau svarbus niuansas, kodėl vaikai neišmoksta taupyti, – pačių tėvų negebėjimas tvarkyti namų ūkio biudžeto. Pasak finansų ekspertės, nors dauguma mano kitaip, taupyti nėra sudėtinga – tereikia žinoti keletą taisyklių ir išsiugdyti šį įprotį, kaip išsiugdome reguliariai sportuoti arba gerti daugiau vandens.
Nusprendus taupyti, nereikia rištis prie konkrečios sumos, nes tokios, kuri tiktų visiems, nėra – norima sutaupyti suma turi būti adekvati gaunamoms pajamoms, vaikų skaičiui ir jų amžiui, mokamos nuomos ar būsto paskolos dydžiui, pramogų įpročiams ir kitiems labai individualiems dalykams. Tačiau svarbiausia išlikti nuosekliems taupant – kas mėnesį sąžiningai atsidėti numatytą pinigų sumą, o, jeigu kaupiate III pakopos pensijų fonduose arba turite Investicinį gyvybės draudimą ir gavote Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą, ir ją atidėti taupymui arba pervesti į tą patį III pakopos pensijų fondą. Šie pinigai ilgainiui uždirbs palūkanas, ir taupoma suma padidės.
„Dar viena gudrybė – apie santaupas galvoti kaip apie tam tikras išlaidas, kurios kas mėnesį yra privalomos. Yra viena populiari taupymo sistema – 50/30/20, tai reiškia, kad 20 procentų jūsų mėnesinių pajamų turėtų būti skirta santaupoms ir įsipareigojimams, 50 procentų – kasdieniams poreikiams, o 30 procentų – norams tenkinti. Sakykime, jūs gaunate 1078 Eur „į rankas“, tad 539 Eur turėtų būti skirti maistui, komunaliniams mokesčiams ir panašiai, 323,4 Eur – pramogoms, sporto klubui ir kitiems norams tenkinti, o 215,6 Eur turėtumėte pervesti į savo taupymo sąskaitą. Taip įsivardijus, daug lengviau iš anksto susiplanuoti būsimas išlaidas ir sumą, kurią reikia skirti taupymui“, – pataria INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės produktų vadovė K. Grigentė.
Paklausta, kaip taupo pati, moteris sako, kad yra pritaikiusi keletą apsidraudimo nuo nelaimės veiksnių: kaip ir dauguma šeimų, yra apdraudusi savo būstą ir šeimą nuo kritinių ligų bei traumų, kad, nelaimei nutikus, bent jau finansine dalimi rūpintis nereikėtų, taip pat turi santaupų juodai dienai ir investuoja į pensijų fondus.
„Kadangi augindama vaikus kelerius metus nedirbau, savo pensijai sukaupiau mažiau nei mano bendraamžiai, todėl šiuo metu jaučiu poreikį investuoti būtent šiuo tikslu. Tai labai svarbi taisyklė, kuria turi vadovautis ir mamos, – atostogų nuo rūpinimosi savo ateitimi nėra. Visi galime susirgti, susižaloti, netekti partnerio ir darbo, tad „saugumo pagalve“ pasirūpinti reikia kuo įmanoma anksčiau. Tik, koks turėtų būti tos „pagalvės“ dydis, kad kaupimui būtų atsidėta, tačiau ir šeima nenuskriausta? Pirmiausia, ką turite įvertinti, – dabartinį savo amžių, kokių priemonių taupymui šeimoje jau esate ėmęsi, kokie jūsų pensijos planai. Sakykime, jeigu norite išeiti į pensiją sulaukę 62 metų ir keliauti po pasaulį, jums gali prireikti daugiau santaupų nei planuojant išeiti į pensiją 70 metų. Pavyzdžiui aš, kai šis mano gyvenimo ciklas baigsis ir prasidės naujas, vadovausiuosi jam tinkamiausiais patarimais. Kad būtų paprasčiau, visus gyvenimo etapus ir būtinus taupymui žingsnius pabandysiu apžvelgti“, – patirtimi dalijasi K. Grigentė.
Kaip planuoti finansus pagal savo amžių
- Kaip taupyti savarankiško gyvenimo pradžioje – sulaukus 20 metų?
„Kai pradedate savo karjeros kelią, šis metas yra puikus išsiugdyti ilgalaikius taupymo įpročius. Naudodami 50/30/20 modelį, kas mėnesį galite atsidėti daugiau nei 200 Eur, tad iki pensijos, jeigu ši taupoma suma ir nepakis, būsite sukaupę daugiau nei 108 000 Eur. Galvojant apie ilgalaikę perspektyvą, derėtų pradėti žymėtis savo pajamas ir išlaidas bei laiku apmokėti sąskaitas, kad ateityje prireikus imti paskolą ar įsigyjant kredito kortelę bankas pasiūlytų geresnes palūkanas. Taip pat nepamirškite kaupti bent trijų mėnesių išlaidų dydžio finansinę „pagalvę“ nenumatytoms išlaidoms bei pradėkite taupyti pradiniam būsto įnašui – kuo anksčiau apie tai pagalvosite, tuo greičiau turėsite savo svajonių namus. Be to, kai jau turite nuolatinį darbą ir planuojate karjerą savo darbovietėje, verta pasikalbėti su darbdaviu dėl motyvacinės priemonės – tam tikros pinigų sumos, kas mėnesį darbdavio iniciatyva pervedamos į jūsų III pakopos pensijų fondus. Jums tai nieko nekainuos, bet ilgainiui sukurs didelę vertę“, – pataria K. Grigentė.
Kitas jos patarimas gyvenančioms aktyvų gyvenimą – apsidrausti gyvybės ir sveikatos draudimu, nes jauname amžiuje įmokos yra ne tokios didelės kaip sulaukus brandos. Tai neapsunkins šeimos biudžeto, o ištikus nelaimei, padengs gydymo ir kitas išlaidas.
„Kitas svarbus „pratimas“, už kurį jūsų vyresnis „aš“ tikrai padėkos – išugdytas investavimo įprotis. Ir tikrai nekalbu apie dideles sumas – pakaks tiek, kiek įprastai išleidžiate savaitgalio pramogoms. Kuo jaunesniame amžiuje pradedama investuoti, tuo didesnė suma per gyvenimą sukaupiama, kadangi suveikia sudėtinių palūkanų efektas – ilgą laiką investuojant, kaupiasi suma ir nuo investuotos sumos ir palūkanos nuo palūkanų. Tačiau nepameskite galvos ir investuokite tik tiek, kiek sau galite leisti“, – priduria finansų ekspertė.
- Kaip taupyti turto auginimo laikotarpiu – sulaukus 30–50 metų?
Nesvarbu, ar didėja šeima, perkate namą ar kuriate verslą, sulaukus 30 metų ir toliau labai svarbu taupyti. Kiekvieną mėnesį sutaupyti apie 300 Eur gali atrodyti bauginanti užduotis, tačiau siekiant bet kokio tikslo, svarbiausia yra nuoseklumas. Dažniausiai šiuo laikotarpiu pramogų kiekis sumažėja, tačiau išlaidos auga – reikia pasirūpinti buitimi, būstu, automobiliu, o laukiantis ar auginant mažą vaiką, ne visada pakanka valstybės skiriamos vienkartinės išmokos bei mamos gaunamos išmokos kas mėnesį. O kur dar kiti poreikiai? Kad, nutikus nelaimei, būtų „laisvų“ pinigų, šiuo metu verta pagalvoti apie gyvybės, traumų ir kritinių ligų draudimą, nes, kai moteris laukiasi arba rūpinasi kūdikiu, kuris reikalauja daug dėmesio, bet kokia finansinė pagalba itin aktuali.
Vaikų ligų draudimas – ne mažiau svarbus, nes statistika negailestinga: Lietuvoje kasmet vėžiu suserga beveik šimtas įvairaus amžiaus vaikų, o jų gydymo metodai bei eiga priklauso nuo to, kokios yra tėvų finansinės galimybės. Nutikus tokiai nelaimei, bent iš dalies finansinius rūpesčius bus galima pamiršti ir susitelkti į buvimą su vaiku – draudimo išmokos padengs visas ar bent dalį gydymo išlaidų.
„Šiuo etapu finansinė „pagalvė“ turėtų būti didesnė nei dvidešimtmečiams – bent šešių mėnesių išlaidų dydžio, o įmokos į pensijų fondus – didesnės. Jeigu dirbate, o šis metas dažniausiai yra karjeros pikas, verta siekti didesnio atlyginimo ar papildomų pajamų šaltinių bei pasirūpinti savo pensija, iki kurios liko šiek tiek daugiau nei 20 metų. Tik keliasdešimt eurų padidinus įmokas į pensijų fondus ar skiriant kitoms investicijoms, rezultatas senatvėje bus visai kitoks nei to nepadarius. Turbūt planuojate įsigyti nuosavą būstą? Nepersistenkite, nes įsipareigojimas bus ilgas, – suplanuokite tokius namus, kuriuos šiuo metu galite įsigyti, o dalį laisvų pinigų, kuriuos sumokėtumėte didelei paskolai, skirkite taupymui ar investavimui. Sukaupus pakankamą sumą, esamą būstą bus galima parduoti ir įsigyti didesnį – tik jau ne už skolintas lėšas. Dabar taip pat puikus laikas pradėti kaupti vaikų mokslams – „įdarbinkite“ kas mėnesį gaunamus „vaiko pinigus“ ar atsiradusias laisvas lėšas“, – įžvalgomis dalijasi K. Grigentė.
- Kaip taupyti turto išsaugojimo laikotarpiu – sulaukus 50–60 metų?
Tai maksimalaus uždarbio metai, kai didinamos santaupos būsimai pensijai. Kadangi vaikai tikriausiai jau savarankiški, dalį lėšų, kurios anksčiau būdavo skiriamos jų reikmėms, galima nukreipti turto išsaugojimui. Šį amžiaus laikotarpį verta skirti pensijos didinimui: peržiūrėti ir atskirti, kurias iš turimų investicijų verta nukreipti į pensijų fondus, o kurios santaupos bus skirtos vaikams padėti, pirkiniams ar kitiems tikslams.
„Apskaičiuokite, kiek jums reikės norimam gyvenimo būdui ir sveikatos priežiūrai, kai išeisite į pensiją, bei peržiūrėkite turimas gyvybės draudimo sutartis – ar jos vis dar atitinka jūsų poreikius. Jeigu investuojate, dabar riziką derėtų sumažinti, kad pinigų išmokėjimo dieną sukaupta turto dalis nesumažėtų. Pavyzdžiui, jeigu 100–80 proc. jūsų investiciniame krepšelyje sudaro akcijos, vėliau šį procentą derėtų mažinti – iki 30–50 proc., likusią dalį turėtų sudaryti obligacijos ar kitos ne tokios rizikingos investicijos. Be to, jeigu svarstote padidinti gyvenamą būstą, nepersistenkite – turite nustatyti prioritetus ir protingai valdyti savo pinigus, nes, vaikams apsigyvenus atskirai, didesnio gyvenamo ploto, tikėtina, nebereikės“, – sako finansų specialistė.
- Kaip taupyti sulaukus 60–70 metų?
Kai kasdienė darbinė rutina nebevargina ir tikriausiai būsto paskola jau išmokėta, derėtų padengti likusius įsiskolinimus, kad į pensiją būtų galima žengti ramiai. Jeigu turimas būstas vaikams išsikrausčius jums yra per didelis, parduokite jį, įsigykite mažesnį, o likusias laisvas lėšas naudokite kelionėms ar patogiai kasdienybei apmokėti. Taip pat dabar pats laikas dar kartą peržvelgti turimas gyvybės ir draudimo nuo kritinių ligų sutartis – ar jos aktualios ir atitinka esamą padėtį.
„Kai sulaukiama pensijos amžiaus ir pensijų fonde yra sukaupta didesnė nei 10 tūkst. Eur suma, būtina įsigyti pensijų anuitetą – teisę gauti nuolatines išmokas iki mirties. Pasirinkus anuitetą su paveldėjimo teise, po mirties sukauptą pensijos dalį galės paveldėti artimieji. Taip pat jau derėtų pasirūpinti testamentu, nes taip būsite tikri, kad per gyvenimą sukaupti pinigai nukeliaus ten, kur buvo planuota, ir toliau didins šeimos turtą. Šiuo gyvenimo etapu turint daugiau laiko ir sukaupus ilgametę patirtį, atsiranda puiki proga apie pinigus, jų vertę ir „įdarbinimo“ būdus pakalbėti su anūkais, kad per gyvenimą įgytos žinios nenueitų veltui ir padėtumėte formuoti tinkamus jaunosios kartos finansinius įgūdžius“, – sako INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės produktų vadovė K. Grigentė
