Tęsiame rubriką, kurioje patarimais dalijasi finansinio raštingumo mokytoja, finansų koordinatorė, draudimo ekspertė Renata Čiužienė. Šio straipsnio tema – mamos finansai.
Pamirškite mitus apie „vyrus maitintojus“
Šeimos aprūpinimas jau seniai nebe vien tik vyro reikalas. Dauguma moterų siekia prisidėti prie šeimos biudžeto ir net pastebima tendencija – vis dažniau moterys dirba vaiko auginimo atostogų metu, nes įstatymas jau leidžia dirbti su individualios veiklos pažyma ir nebemažina motinystės išmokų.
25–40 metų moterys vis labiau domisi investavimo temomis, nori realiai įdarbinti savo pinigus. Tad apie moteris ir finansus tiesiog būtina kalbėti.
Ar jau turite slaptą sąskaitą?
Pradėsiu nuo pikantiško klausimo – kur moterims laikyti santaupas: banko sąskaitoje, stiklainėlyje, o gal slaptoje sąskaitoje?
Faktas – kiekviena moteris turi taupyti atskirai nuo šeimos biudžeto. Visais laikais taip buvo ir taip turi būti. Mes pratę galvoti, kad finansiškai nesaugiausi yra vaikai, vis dėlto realiai pačios nesaugiausios finansų klausimais yra būtent moterys. Kad ir kokia būtų moters finansinė padėtis, jai privalu dalį gaunamų ar turimų šeimos biudžeto pinigų atidėti.
Moterys, ypač turinčios vaikų, turi būti pasiruošusios visiems gyvenimo atvejams ir turėti tą „slaptą sąskaitą“, apie kurią nežino nei mylimasis, nei artimieji.
Kaip tai veikia realybėje? Jeigu moteris gauna pajamų, 50–100 eurų per mėnesį ji turėtų atidėti (toliau kalbėsime apie tai, kur, kokiu būdu). Jeigu nedirba, – tuomet susitvarkyti su šeimos pinigais taip, kad liktų tie 50–100 eurų per mėnesį, kuriuos ji atideda taupyti niekam nežinant.
Visada sakau, kad jeigu šeimoje viskas bus gerai, kuriuo nors metu pasidžiaugsite, kad sutaupėte ir galėsite prisidėti prie namų statymo ar orios pensijos. Bet gyvenimas banguoja, šeimos patiria krizes, ir svarbu, kad moterys visada būtų pasiruošusios ir turėtų stiprią finansinę pagalvę, jeigu gyvenimas susiklostys ne taip, kaip planuota.
Beje, paklauskite savo mamų, ar jos turėjo slaptą taupymo dėžutę/sąskaitą, apie kurią niekas nežinojo? Visos atsakys, kad taip. Taip pat nustebtumėte sužinoję, kad kone visi vyrai irgi turi savo slaptą taupymo stalčiuką/sąskaitą, apie kurią net norėdamos nesužinosite. Ir tai normalu! Todėl tos, kurios iki šiol neturi slaptos taupymo dėžutės/sąskaitos, šiandien pat tokią susikurkite ir pradėkite pildyti.
Graužiko pagalvė ir kiti
Dabar atsakymas – kur ir kokią tą sąskaitą turėti, kur laikyti vienokias ar kitokias santaupas?
1) Graužiko pagalvė – tai finansinė pagalvė, kuri turi siekti 3–6 mėnesių pajamas (tai pinigai, kurie turėtų būti panaudoti netekus darbo, susirgus, sugedus automobiliui ar patyrus kitų nenumatytų didelių išlaidų). Šie pinigai turėtų būti laikomi taip, kad bet kada galėtume juos pasiimti, – banko sąskaitoje arba grynaisiais (saugiai, nedegioje dėžutėje).
2) Trumpalaikiam taupymui skirti pinigai, kai taupoma 6–48 mėnesiams, jau gali būti investuojami su maža rizika, pvz., indėlyje arba skolinimo platformoje. Visi norime, kad santaupų nepaliestų infliacija, tad pinigai, kurie virš „graužiko pagalvės“ jau gali būti investuojami.
3) Ilgalaikiam taupymui skirti pinigai – tai taupymas pradiniam NT paskolos įnašui, ankstesniam paskolos grąžinimui, namų remontui, vaikų studijoms, jūsų pensijai ar kitiems ~10 metų ar ilgiau truksiantiems taupymo planams. Šiuo pinigus derėtų iš esmės investuoti į ilgalaikio investavimo priemones. Kaip saugiausia ir netgi valstybės skatinama taupymo sąskaita pripažįstamas tarptautinis investicinis gyvybės draudimas. Kaip jis veikia, kaip jį skatina valstybė, kaip atrodo taupymas-investavimas per tokį produktą, – kviečiu domėtis arba konsultuotis individualiai, nes tai tikrai plati tema.
Yra nemažai kitų ilgalaikio investavimo įrankių, bet čia reikia individualių konsultacijų su specialistais, kai atliekamas investavimo rizikos toleravimo ir investavimo patirties testas.
Dramblys kambaryje
Dar pakalbėkime apie „dramblį kambaryje“ – kaip sutaupyti kasdieniuose sprendimuose, ypač, jeigu šiaip pinigų taupymui nelieka.
Pasidalinsiu keliais rezultatų duodančiais ir lengvai įgyvendinamais būdais:
1) Stebėkite savo išlaidas. Faktas – jei nežinome, kur išeina mūsų pinigai, niekaip negalime jų sukontroliuoti. Nežinodami, kur, kam ir kiek išleidžiame, negalime pasiekti taupymo tikslų. Tad rekomendacija – fiksuoti (lentelėje ar telefono programėlėje) visas patiriamas išlaidas ir kiekvieną išleidžiamą centrą. Tai pigiausias, paprasčiausias taupymo būdas, padedantis iš nieko padaryti pinigų. To reikia mokytis, bet paatvirausiu, man pradėjus stebėti išlaidas pavyko sutaupyti 100–200 eurų per mėnesį! O mano klientės, pradėjusios tvarkyti savo finansus, šiandien jau ir investuoja, ir pajamas iki 3 kartų pasikėlė… Gera pradžia – pusė darbo. Išmokti stebėti išlaidas yra bazinis finansų valdymo įgūdis.
2) Stabdykite apsipirkinėjimą. Tiek lakstymą į parduotuves, tiek apsipirkinėjimą internete. Siaubas, kiek vertingų pinigų moterys išleidžia tam, kam nereikėjo jų leisti. Mes esame veikiami emocijų, o marketingas, reklama labai puikiai moka mumis manipuliuoti, tad reikia lavinti įgūdį atsispirti viskam, ką siūlo. Jeigu planuojate apsipirkti, visada pasiruoškite reikalingų pirkinių sąrašą ir nepirkite spontaniškai. Jūs net neįsivaizduojate, kiek mažai žmogui iš tiesų reikia iki pilnos laimės ir kiek daug didelių tikslų galima pasiekti nustojus švaistyti savo pinigus.
3) Sudėliokite prioritetus. Truputis druskos ant žaizdos, bet taip reikia… Visada sakau, kad jeigu turite pinigų nagučių ir plaukučių tvarkymuisi salone, vadinasi, turite ir pinigų taupymui, tiesiog ne ten dedate prioritetus. Net jeigu gyvenate nuo atlyginimo iki atlyginimo ir/ar vertinate, kad gaunate tikrai mažas pajamas, jūs turite iš ko taupyti. Tik reikia deramai įvertinti realią savo/šeimos finansinę situaciją, užsibrėžti tikslą ir nusimatyti strategiją. Kai su moterimis neriame giliau į požiūrį apie pinigus, į atsineštus ir perimtus iš šeimos pinigų valdymo modelius, į galimybes ir tikslus, – visada pamatome, kad iš esmės save nuvertinome ir neišnaudojome savo potencialo finansiniam gerovei susikurti. Kartais tiesa bado akis. Kartais savo klaidų matyti nenorime ir tiesiog įprantame gyventi pagal susikurtas taisykles arba tiesiog nežinome, kaip situaciją pakreipti norima linkme… Ir tai normalu.
4) Negydykime dantų pačios. Kai skauda dantį – patys jo negydome, o kreipiamės į specialistą. Jeigu pamatėme, kad su finansais nesusitvarkome arba norime pasitobulinti, kreipkimės į specialistus, ir mūsų skausmai užsibaigs. Su specialisto rekomendacijomis prevenciškai atlikdamos tam tikrus veiksmus, mes jau nebenupulsime iki momento, kai jau vėl skaudės.
Jums tikrai neskaudės
Svarbu suprasti, kad pirkinių planavimas, biudžeto nusimatymas, išlaidų stebėjimas ir taupymas nėra nepatogūs, skausmingi, varginantys ar nuobodūs. Mes neskriaudžiame savęs, kai pradedama deramai elgtis su savo pinigais, atvirkščiai – mes klestime kiekvieną akimirką, kai elgiamės su savo pinigais taip, kaip dera.
Viskas, ko reikia, – atrasti sau patogius, malonius ir motyvuojančius pinigų valdymo ir taupymo būdus. O jeigu pačiai pritrūksta motyvacijos ar žinių, tam labai pagelbėja tarpusavio grupės arba asmeninė finansų mentorė.
Susiję straipsniai
