Jeigu kas prieš 40 metų būtų pasakęs, kad vaikų ateitimi reikia pasirūpinti investuojant, supratimo iš aplinkinių, turbūt, sulauktų retas. Šiais laikais viskas labai pasikeitė, ir investiciniu gyvybės draudimu vaikai draudžiami jau vos gimę.
Kodėl ši taupymo priemonė tokia populiari, kuo ji skiriasi nuo kaupimo sąskaitos, kiek kas mėnesį derėtų atsidėti pinigų, kad, sulaukęs pilnametystės, vaikas savo sąskaitoje turėtų pakankamą sumą gyvenimo pradžiai, bei apie savo investavimo būdus pasakoja INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Įvairūs tyrimai rodo, kad lietuviai, palyginti su kitomis ES šalimis, yra vieni finansiškai neraštingiausių, tad šį blogą įprotį perduoda ir savo vaikams. Kodėl taip nutiko, juk dažnai deklaruojama, kad pagrindinis mūsų eksportuojamas turtas – intelektas?
Lietuvoje ir kitose šalyse mokėjimą elgtis su savo pinigais lemia daug priežasčių – kultūriniai, istoriniai ir politiniai aspektai. Kaip rodo statistika, iš artimiausių kaimynų geriausiai su pinigais elgtis moka estai – turbūt dėl to, kad jų kaimynystėje yra Skandinavijos šalys, kurių taip nepaveikė postsovietinis auklėjimas ir kur kapitalo rinkos yra geriau išvystytos.
Paprasta tiesa – kai suaugusieji yra edukuoti, namie kalbasi įvairiomis finansinėmis temomis, ir vaikai ateityje moka elgtis su pinigais.
Anksčiau apie pinigus viešai kalbėti buvo tabu, verslesni žmonės niekinamai buvo vadinami spekuliantais, o apie investavimą turbūt niekas net girdėjęs nebuvo. Natūralu, kad patirties mūsų seneliai ir tėvai neturėjo iš kur pasisemti, todėl jos mums ir neperdavė. O mes, savo ruožtu, dar tik mokomės perduoti savo vaikams.
Tačiau viskas tikrai nėra beviltiška, nes supratimas apie finansų valdymą pamažu gerėja. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo praėjo 32 metai, tad, metaforiškai kalbant, mūsų tauta yra lyg tas žinių alkanas jaunas žmogus, kuris domisi tuo, kas nauja ir kuriam dar viskas yra priešakyje. Ir mokėjimas elgtis su pinigais.
Ne vienas paprieštarautų – aš rūpinuosi vaiko ateitimi, todėl į jo vardu atidarytą kaupiamąją sąskaitą kas mėnesį pervedu tam tikrą pinigų sumą.
Tai vienas tų blogų įpročių, kuriuos paveldėjome iš tėvų, – manymas, kad kaupimas banko indėliuose yra investavimo būdas, kuris, vaikui sulaukus pilnametystės, jam garantuos puikią gyvenimo pradžią. Didžioji tokio kaupimo bėda – pinigų nuvertėjimas, nes ilgalaikė grąža neturi jokių galimybių pralenkti infliacijos.
Pavyzdys – ilgalaikė infliacija siekia apie 2–3 proc., o indėlių palūkanos banke – apie 1–2 proc., taigi, kasmet neįdarbinti pinigai praranda perkamąją galią. Dabar, kai infliacija siekia apie 20 proc., net šiek tiek pakilusios bankinės palūkanos jos nekompensuoja, todėl spintelėje ar indėliuose gulintys pinigai nuvertėja kiekvieną mėnesį.
O jeigu pinigai sąskaitoje laikomi kelis dešimtmečius? Žinau vieną pavyzdį, kai mama 18 metų kas mėnesį didelę dalį savo atlyginimo (dar rubliais) padėdavo į dukters vardu atidarytą banko sąskaitą, kad ši, sulaukusi pilnametystės, turėtų tvirtą pagrindą po kojomis ir galėtų studijuoti, ką nori ir kur nori. Kaip manote, ką galėjo nusipirkti dukra, kai didžioji diena – išsiimti pinigus – išaušo? Skėtį. Tiek buvo vertas indėlis po beveik dviejų dešimtmečių kaupimo ir valiutų pasikeitimo. Visada sakau, kad, turint laisvų pinigų, juos geriau investuoti ir pergudrauti infliaciją.
Tad, suprask, ir šioje srityje nesame pirmūnai?
Ne, tikrai taip neteigčiau. Prieš kelerius metus vykdėme apklausą, kuri parodė, kad net 74 proc. lietuvių aktyviai investuoja į savo vaikus ir daro tai gana subalansuotai – ir užtikrindami jų dabartinius lavinimo poreikius, ir galvodami apie vaiko ateitį. Į klausimą, kokius būdus jie renkasi, net keturi iš penkių tėvų atsakė leidžiantys vaiką į būrelius, o trys iš penkių – kaupiantys pinigus jo būsimoms studijoms aukštojoje mokykloje.
Dažniausiai, kai kalbame apie investiciją į vaiko ateitį, iškart pagalvojame apie finansinius įrankius, tačiau būreliai, kalbų ar kiti specifiniai kursai juk irgi yra investicijos. Lankydamas būrelius, vaikas ugdo savo talentus, tačiau ne mažiau svarbus ir korepetitorių indėlis, nes laiku pastebėjus ir užpildžius vaiko žinių spragas, ateityje jam bus lengviau konkuruoti ne tik dėl vietos gerame universitete, bet ir darbo rinkoje.
Tačiau nederėtų pamiršti ir vaiko finansinio raštingumo ugdymo – be žinių, kurias jis gauna mokykloje, namie jis turėtų matyti ir tėvų rodomą pavyzdį. Kai vaikas mato, kad tėvai moka valdyti šeimos finansus, sumaniai planuoja išlaidas ir pajamas, o likusius pinigus investuoja ar kitais būdais taupo ir apie tai kalbasi su vaiku, supratimas apie pinigų vertę ir jų „įdarbinimo“ mechanizmą įsisąmoninamas kur kas anksčiau nei bendraamžių, kurie tokio pavyzdžio neturi. Su vaikais galima skaityti ir įvairias edukacines knygeles, kuriose apie pinigus pasakojama itin paprastai, pvz., Lindos Leitz „Tėvai, vaikai ir pinigai. Kaip mokyti vaikus apie pinigus“. Ir tai kartu su finansiniais įrankiais turi eiti kartu koja kojon. Ne veltui yra sakoma, kad, augant vaikui, drauge su juo auga ir tėvai (šypsosi).
Su vaiku vakarais skaitau knygeles, leidžiu jį į įvairius būrelius ir kitaip plečiu jo akiratį, o dabar noriu pasirūpinti ir jo savarankiško gyvenimo pradžios „paketu“. Ar yra kokių nors namų darbų, apie kuriuos derėtų pagalvoti iš anksto?
Svarbu kuo anksčiau apgalvoti ir suplanuoti momentą, kai jūsų vaikas taps studentu ir pradės savarankišką gyvenimą, – jeigu šeima bus finansiškai nepasirengusi su tuo susijusioms išlaidoms, jos biudžeto laukia gana rimtas sukrėtimas. Suprantama, kad tik gimus kūdikiui, retai kuris ima galvoti apie jo ateitį ir būsimas mėnesio įmokas, tačiau, kai tik tokia mintis aplanko, svarbu neatidėlioti ir pradėti kaupti vaiko vardu kuo anksčiau. Žinoma, nepamirštant apgalvoti ir suplanuoti kitų šeimos poreikių, kurių, augant vaikui, tik daugės. Svarbiausia šiame procese – planavimas ir kantrybė.
Jeigu išdėliotume etapais, trys pagrindiniai būtų tokie.
- Apsispręsti, kokius vaiko poreikius norite patenkinti
Prieš pradėdami ruoštis vaiko finansinei ateičiai, tėvai pirmiausia turėtų nuspręsti, kam nori sutaupyti, – sukaupti pinigų mokslams, pradiniam vaiko būsto įnašui ar kitam tikslui.
- Paskaičiuoti, kiek laiko turite kaupimui
Kitaip tariant, kiek metų vaikui liko iki pilnametystės, – kuo ilgesnis investavimo laikotarpis, tuo didesnę sumą įmanoma sukaupti.
- Suplanuoti, kokią sumą per mėnesį galite skirti
Vaikui augant, netrūksta išlaidų, tad atrodo, kad pinigų taupymui nelieka, tačiau, kad ir kokias pajamas gaunate, apie ateities finansinį rezervą būtina pagalvoti. Kokią sumą kas mėnesį skirti, priklauso nuo to, kiek norite jo vardu sukaupti? Tarkime, norite, kad sulaukęs 18 metų, vaikas turėtų 20 tūkst. Eur. Jeigu sąžiningai kas mėnesį 18 metų kaupsite vaiko naudai po 50 eurų, sulaukęs pilnametystės, jis turėtų savo sąskaitoje matyti beveik 20 tūkst. Eur sumą (skaičiuojant vidutinę 6 proc. grąžą, atskaičius mokesčius). Tai daug ar mažai, vertinant, kad investicijų vertė kasmet auga vis sparčiau dėl sudėtinių palūkanų efekto? Dėl to svarbu laikas, kada pradedame investuoti, – anksčiau investuoti pinigai „dirba“ ilgiau ir uždirba didžiausią finansinę grąžą.
Tačiau, kaip pasirinkti, kur tuos pinigus investuoti? Juk retai kuri šeima gali pasigirti puikiomis finansų žiniomis, kaip kad Jūs?
Vienas iš pirmų žingsnių, planuojant būsimas investicijas, nuspręsti, ar jums reikalinga vaiko gyvybės draudimo paslauga. Ji itin populiari Lietuvoje, nors kitose šalyse viskas yra atvirkščiai – gyvybės draudimu draudžiamas vienas iš tėvų. Kodėl? Nes, nors skamba ciniškai, netekus maitintojo, šeima gautų išmoką, kuri padėtų stabilizuoti pakitusias finansines įplaukas, o netekus vaiko, šeimos skausmas ir biudžetas nesumažėtų. Esame turėję konkretų atvejį, kai abu tėvai žuvo automobilio katastrofoje ir liko mažamečiai vaikai, tačiau šią netektį palengvino tai, kad tėvai buvo sukaupę nemažą sumą II pakopos pensijų fonduose. Ši suma atiteko vaikams.
Jeigu manote, kad drausti vaiką būtina, tačiau kartu norite ir investuoti, geriausia rinktis kombinuotą draudimo paslaugą – investicinį vaiko gyvybės draudimą. Lietuvoje tai vienas populiariausių būdų investuoti į vaikų ateitį, kadangi jame yra suderinti du aspektai – pinigų taupymas būsimiems vaiko poreikiams ir jo gyvybės draudimas. Taip pat derėtų pasidomėti, kokia įmokos dalis skiriama draudimui, o kokia – investavimui. Jeigu draudimo dalis yra labai didelė, investicijoms lieka nedaug, tad ir grąža bus mažesnė. Kad rezultatas būtų ženklus, per mėnesį vien investicijoms turėtų būti skirta 50–100 Eur.
Suprantu, kad skamba sudėtingai, tačiau visais draudimo ir investavimo klausimais rūpinasi patyrę specialistai.
Dar nuo savęs pridėčiau, kad labai svarbu papildomai pasirinkti ir draudimą nuo kritinių ligų. Liūdna statistika, bet Lietuvoje kasmet vėžiu suserga beveik šimtas įvairaus amžiaus vaikų, o jų gydymo metodai bei eiga priklauso nuo to, kokios yra tėvų finansinės galimybės. Nutikus tokiai nelaimei, bent iš dalies finansinius rūpesčius bus galima pamiršti ir susitelkti į buvimą su vaiku – draudimo išmokos padengs visas ar bent dalį gydymo išlaidų. Patogu tai, kad kaupti į investicinį vaiko gyvybės draudimą gali padėti ir seneliai, vietoje dovanų pervesdami tam tikrą sumą į šio fondo sąskaitą.
Labiau pažengę finansų srityje ar tiesiog smalsūs gali tiesiogiai investuoti į įvairius vertybinius popierius – akcijas, obligacijas ar investicinius fondus. Investavimas į akcijas yra rizikingesnis, tačiau sugeneruoja ir didesnę įmokų grąžą, tuo tarpu obligacijos yra saugesnis variantas, nes tai skolos vertybiniai popieriai, kurių vertės neatgauti galima tik įmonės ar valstybės nemokumo atveju. Šis saugiklis lemia sąlyginai mažesnę investicinę riziką, tačiau sugeneruoja ir mažesnį prieaugį.
Kitas svarbus aspektas – pasidomėti, kur pasirinktas investicinis fondas investuoja jūsų pinigus, – kokiose šalyse bus perkamos akcijos ar obligacijos. Kadangi investicija į vaiko ateitį yra ilgalaikis procesas, rekomenduoju nesusitelkti į vieną šalį ar vieną sektorių – investavimo krepšelyje turėtų būti kaip įmanoma daugiau šalių, sektorių, įmonių ir valiutų.
Taip pat vertėtų numatyti, kad, artėjant išmokos datai – vaikui sulaukus pilnametystės, investicijų rizika būtų sumažinta. Pavyzdžiui, jeigu 100–80 proc. jūsų investiciniame krepšelyje sudaro akcijos, vėliau šį procentą derėtų gerokai mažinti: iki 30–50 proc. turėtų sudaryti akcijos, likusią dalį – obligacijos ar kitos ne tokios rizikingos investicijos, kad pinigų išmokėjimo dieną dėl trumpalaikių rinkos svyravimų anksčiau sukaupta turto dalis nesumažėtų.
O kaip Jūs pati kaupiate savo vaikų ateičiai?
Aš turiu du vaikus – vienam dveji, o kitam – ketveri metai. Apie kaupimą ateičiai pradėjau galvoti gimus pirmam vaikui. Kadangi pati dirbu su pensijų fondais ir juos gerai išmanau, pasirinkau vieną INVL fondų, kuris yra subalansuotas, nes savo sudėtyje turi 30 proc. akcijų, 30 proc. obligacijų ir 30 proc. nekilnojamojo turto. Mes jį dar vadiname „visų laikų“ fondu, nes jis išlaiko rizikos ir finansinės grąžos balansą įvairiomis aplinkybėmis. Vaikų susilaukiau ganėtinai vėlyvame amžiuje, tad, kai man bus likę penkeri metai iki pensijos, mano vaikai pasieks pilnametystę ir turėtų pradėti studijuoti. Mano atveju tai yra privalumas, nes, atsiimant sukauptas lėšas, man nuo atsiimamos sumos iš pensijų fondų nebereikės mokėti gyventojų pajamų mokesčio.
Kokia mano kasmėnesinė rutina? Kai gaunu vadinamuosius „vaiko“ pinigus – apie 80 Eur, juos nukreipiu į tą fondą. Tai itin efektyvus ir patogus būdas, nes, visus šiuos pinigus skiriant investicijoms su 6 proc. grąža, atskaičius mokesčius, po 18 metų vaikui tikiuosi būti sukaupus beveik 31 500 eurų.
Antrasis yra investavimas į konkrečių įmonių akcijas – esu paskyrusi pradinį pinigų „krepšelį“ kiekvienam vaikui, tad, jeigu toms įmonėms seksis, iki jų pilnametystės šie „krepšeliai“ labai padidės.
Kadangi visada sakau, kad savo investicijas reikia diversifikuoti – nesudėti visų kiaušinių į vieną krepšelį, su vyru turime ir trečią įrankį – esame įsigiję butą nuomai. Jis yra pirktas su banko paskola, tad skaičiuoju, kad ilgoje perspektyvoje finansinė grąža iš trumpalaikės nuomos turėtų padengti įmokas bankui, tačiau, jeigu ateityje reikės didesnės pinigų sumos vaikų mokslams, jį parduosime ir gautos lėšos jiems bus puikus startas.
Kalbant apie gyvybės draudimą, juokauju, kad maniškiai yra apdrausti net du kartus (juokiasi). Vieną kartą – kartu su buto paskola, nes, jeigu kažkas man nutiks, vaikai gaus išmoką, kitą – kai pasirūpinau itin didelėmis apsaugomis nuo kritinių ligų. Jeigu susirgčiau, už mano gydymą jiems nereikės mokėti. Kaip tik šiuo metu mąstau, kad reikėtų ir vaikus apdrausti nuo kritinių ligų, nes ir jiems gali kažkas nutikti – tai turiu padaryti iki šių metų pabaigos.
Jeigu sunku apsispręsti, kokiam tikslui geriausia investuoti, galiu pasakyti – vaikui didžiausią pridėtinę vertę gali duoti būsimų studijų apmokėjimas, nes kokybiška edukacija duos grąžą vaikui visą gyvenimą. Tad, jeigu norite, kad vaikas turėtų didesnę studijų pasirinkimo laisvę, šiam tikslui pradėkite kaupti kuo anksčiau ir didesnes sumas – jas sumažinti galėsite vėliau, kai pradinės investicijos jau bus pakankamos ženkliai grąžai uždirbti.
Aušra Kurtkutė
Susiję straipsniai
