Žurnalo skaitytoja Jurga Kynaitė pasakoja apie savo gimdymą Meksikoje.
Pažintis su šeima:
Jurga ir Andrius augina 3 vaikus: Neitą (9 metai), Marką (6 metai) ir Kają (1 metai).
Jurga baigusi tarptautinės ekonomikos, o Audrius – statybų vadybos studijas. Abu dirba nuotoliu – Audrius logistikos srityje, o Jurga rašo savo tinklaraštį, užsiima partnerystės ir skaitmenine/internetine rinkodara.
Jurga, kur gimdėte pirmus du vaikus?
Pirmi du vaikai gimė JAV ligoninėje. Prisiminimai ne patys geriausi, nes abu gimdymai buvo skatinti, nors tam nebuvo jokios priežasties. Tiesiog skatinimas Amerikoje yra standartinė praktika, jis taikomas beveik visada, jei nėštumas pasiekia 40 savaičių. Pirmasis gimdymas truko 37 valandas. Veikla nevyko, didino skatinamųjų dozes, tačiau tikras gimdymas prasidėjo tik po epidurinės injekcijos. Antrasis gimdymas irgi buvo skatinamas, šį kartą viskas vyko gana greitai.
Ar gimdyti Meksikoje buvote suplanavę, ar tai nutiko spontaniškai?
2022 metų gegužę iš kelionių grįžome į Lietuvą. Netrukus sužinojome, kad laukiuosi. Kai sužinojau, kad gimdyti turėsiu žiemą, nusprendėme – norime gimdyti ten, kur šilta. Norėjome būti arti vandens, kad vyresnieji vaikai turėtų ką veikti, susirastų draugų, užsiimtų kokiu nors sportu. Tad vasarą prabuvome Lietuvoje, rugsėjo pradžioje išvykome į JAV, o iš ten – į Meksiką.
Meksikoje jau buvome buvę, turime ten draugų, tad nusprendėme, kad ten ir lauksime savo leliuko – pagyvensime kurį laiką ir pagimdysime. Kai nėštumas buvo 22 savaičių, išvažiavome į Meksiką ir apsistojome netoli Puerto Vallartos.
Įsikūrėme mišrioje bendruomenėje, susiradome dar daugiau draugų. Vyresni sūnūs ten treniravosi muaitai, maudėsi baseine, vandenyne, važinėjo dviračiais – žodžiu, mėgavosi nesibaigiančiais vasaros malonumais.
Kaip Meksikoje klostėsi jūsų nėštumas, kaip ruošėtės gimdymui?
Kai sužinojau, kad laukiuosi, tvirtai nusprendžiau gimdyti namuose, ir jokių skatinimų, ligoninių, intervencijų. Norėjau džiaugtis viskuo, ką duoda nėštumas ir gimdymas, pajausti, kokia tai nuostabi patirtis. Ligoninėje, kaip žinia, visi laukia kažkokių komplikacijų, dažnai viskas baigiasi cezariais. Nekalbu apie būtinas intervencijas, kai gresia kažkas baisaus ir tikrai reikia pagalbos (pavyzdžiui, esant preeklampsijai).
Kai tik įsikūrėme Meksikoje, per pažįstamus iškart pradėjau ieškoti pribuvėjos. Man patarė moterys, kurios gimdė namuose ir buvo patenkintos šiuo sprendimu. Buvau susitikusi su keliomis pribuvėjomis, o savąją pasirinkau pagal pajautimą. Paraleliai ieškojau ir dulos. Manoji pribuvėja Miriam dirbo kartu su savo kolege dula, bet aš pasirinkau kitą, kuri man buvo arčiau širdies. Mano pribuvėja ir dula labai gerai kalbėjo angliškai, tad buvo gana lengva bendrauti.
Prieš gimdymą ėjau susipažinti su galimomis situacijomis, vyko tam tikri mokymai, buvo dalinamasi informacija, vaizdo įrašais iš gimdymų namuose. Mokymus lankiau ne viena, buvome 5 šeimos, pasirinkusios gimdyti namuose. Visos 5 šeimos gimdėme panašiu metu ir mums visiems gimė mergytės!
Vienos moters dukrytė prieš gimdymą buvo įsitaisiusi sėdmenų pirmeiga. Pagal protokolus, ligoninėje būtų atliekamas cezario pjūvis, tačiau namuose mergytė gimė sėkmingai, be jokių komplikacijų.
Šis nėštumas ir gimdymas buvo išskirtiniai. Nejaučiau jokios baimės, nėjau pas jokius gydytojus. Susikūriau afirmacijų korteles ir kiekvieną dieną jas skaitydavau ryte ir vakare – tai man padėjo nusiteikti gimdymui namuose ir nieko nebijoti.
Kaip praėjo gimdymas namuose?
Pagimdžiau naktį, o visą dieną prieš tai kartojosi nežymūs sąrėmiai. Dieną praleidau gana aktyviai, su vyru ėjome pasivaikščioti. Tikrasis gimdymas prasidėjo apie 23 valandą, o Kaja gimė 3:55 valandą ryto.
Dula Luisa per gimdymą kalbėjo su manimi, patarinėjo, ką daryti. Nors, tiesą pasakius, viskas vyko taip greitai, kad pokalbiams nebuvo laiko. Planavau gimdyti baseine, bet mano pribuvėja ir dula nespėjo pripilti, nes dukrytė gimė praėjus vos 20 minučių po pribuvėjos atvykimo.
Kai gimė dukra, po pusvalandžio labai lengvai pagimdžiau placentą, ir pribuvėja, viską patikrinusi, paliko mus ilsėtis. Ji grįžo tik apie 13 valandą, surašyti vaikučio matmenis. Tuomet buvo nukirpta virkštelė. Praėjus 9 valandoms po gimimo Kajos svoris buvo 3880 g.
Ar gimdyme dalyvavo vyras?
Žinoma, dalyvavo ir laikė mane už rankų per visą procesą. Vyresnysis sūnus irgi, galima sakyti, dalyvavo, nes naktį prabudo, atsikėlė ir vienas pirmųjų sutiko sesę. Kokia kūdikio lytis, mes pasižiūrėjome tik šiek tiek praėjus po gimdymo, nes visus buvo apėmusi neapsakoma euforija.
Po gimdymo viskas klostėsi sklandžiai, gijau labai greitai, antrą dieną jau kepiau vaikams blynus. Mažoji buvo labai rami, leisdavo pamiegoti.
Jūsų patarimai dėl gimdymo namuose?
Gimdymas namuose Meksikoje yra įprastas. Ir ne tik Meksikoje. Bendruomenėje, kurioje apsigyvenome, buvo įvairių tautų šeimų. Sutikau daug moterų, kurios gimdė namuose Kanadoje, JAV, Meksikoje. Ir visų patirtys buvo nuostabios. Nė vienos gimdymai nepasibaigė ligoninėje. Mano pribuvėja priėmė daugiau kaip 500 gimdymų namuose, ir tik 2 kartus gimdymai pasibaigė ligoninėje, nes moterys tiesiog pavargo, norėjo epidūro, nes veikla buvo sustojusi. Nė vienas iš 500 gimdymų nesibaigė cezariu.
O ir Lietuvoje pakanka moterų, kurios renkasi gimdymą namuose ar bent jau gimdymą baseinėlyje gimdymo namuose (žinoma, tokiuose gimdymo namuose, kuriuose laisviau žiūrima į gimdymo pozas, valgymą ir gėrimą gimdymo metu). Mano akimis, visiška nesąmone, kai ligoninėje liepia kaip robotui gulėti ant nugaros, kad kitokia gimdymo poza negalima. Man gimdymas namuose buvo nuostabi patirtis. Svarbu suprasti, kad mes, moterys, gimdėme namuose tūkstančius metų, be komplikacijų ir intervencijų. Pasikartosiu, kad man labai padėjo afirmacijos, nes norėjau perprogramuoti save po pirmų dviejų gimdymų ligoninėje.
Jei dar kartą tektų, tikrai gimdyčiau namuose su savo nuostabia pribuvėja.
