Gimdymas vandenyje – unikali patirtis, tai patvirtina šį gimdymo būdą išbandžiusios moterys. Iš kitos pusės, tai gana retas gimdymo būdas, nes tinka ne visoms, be to, – jam reikia pasiruošti. Ir ne tik moteriai, bet ir personalui.
Populiarumas bangavo
Kadangi žurnalą leidžiame jau daug metų, matėme, kaip atėjo gimdymų vandenyje banga, paskui ji nuslūgo, o dabar vėl kyla. Kadaise važinėjome po Lietuvos gimdymo namus ir dalyvaudavome gimdymo vonių pristatymuose. Vėliau mamos mums rašydavo, kad tos vonios – dažnai tuščios, nėra daug norinčiųjų gimdyti vandenyje. Dabar pajutome gimdymų vandenyje renesansą.
Temą mums pasiūlė dvi gimdžiusios vandenyje skaitytojos. Jos patarė pakalbinti akušerę, kuri specializuojasi priiminėti gimdymus vandenyje. Tad pirmiausia skaitykite pokalbį su Kauno Krikščioniškųjų namų akušere, dula ir edukologe Vilija Šlopšniene. Ji yra 4 vaikų mama, du iš jų gimė vandenyje, o pati Vilija (akušere dirbanti 30 metų) gimdymus vandenyje priiminėja 6 metus.
Pokalbis su akušere
Vilija, atstovaujate gimdymų vandenyje stovyklą, kaip gimė ši simpatija?
Žinome, kad apie netradicinius gimdymo būdus, kaip ir apie gimdymus vandenyje, buvo pradėta kalbėti kiek seniau nei prieš 30 metų, bet ir šiuo metu informacijos kiekis išlieka ribotas, nes tai nėra įprastinė praktika. Ruošiant akušeres, nemokoma tokios praktikos, ir akušerės kompetencijų apraše nėra išskirtas gebėjimas priimti gimdymą vandenyje.
Kai nepriklausomybės pradžioje kilo gimdymų vandenyje banga, buvau ta akušerė, kuri palaikė moterų norą gimdyti „kitaip“, netradiciškai. Tai kilo iš asmeninės patirties ir labai anksti. Kai laukiausi pirmagimio, ieškojau, kaip geriausiu ir švelniausiu būdu pasitikti vaikutį. Turėjau mokytojus, kurie suteikė vertingų žinių (a. a. gyd. B. Kulikauskaitė, gyd. V. Rudzinskas), ir pasiryžau pati gimdyti vandenyje. Tad iš 4 mano vaikų 2 yra gimę vandenyje. Pirmąjį gimdžiau Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose, o antrąjį – savo namuose.
Dauguma moterų, kurios nori gimdyti vandenyje, yra panašios pasaulėžiūros – jų požiūris į žmogų holistinis, vertina natūralumą, ekologiją, gimimą jos laiko ne paprastu fiziologiniu procesu, o gimties virsmu, kuris turi didžiulės reikšmės tolesnei moters, vaikučio ir visos šeimos ateičiai.
Kodėl moterys nori gimdymo vandenyje? Dažniausiai apie norą gimdyti vandenyje mintys ateina jau laukimosi metu. Gimdyvių sveikatos raštingumas vis didėja. Moterys skaito, žiūri filmus, lanko mokymus, svajoja apie sklandų gimdymą. Gražiausios gimdymo istorijos – apie natūralų gimdymą, be intervencijų, traumų, kuomet moteris gimdymą išgyvena kaip džiaugsmingą įvykį, nepaveiktos vaistų susitinka su vaiku ir dėl meilės hormonų užmezga geriausią ryšį su juo. Gimdyti vandenyje dauguma renkasi dėl noro labiau atsipalaiduoti, tikisi mažesnio skausmo, nori išvengti intervencijų, siekia švelnaus gimimo vaikučiui.
Šeima, pasirinkusi gimdymą vandenyje, sužino, kad galima tai daryti bene visuose gimdymo stacionaruose, o kai pasigilina, paaiškėja, kad anaiptol. Vonia yra, bet…
Taip, tai tiesa – gimdymas vandenyje yra daugiau išimtis nei taisyklė. Tikriausiai sutiksite, kad šiuolaikinė sveikatos priežiūra turi būti orientuota į pacientą, tai apima pagarbą jo asmeniui, atliepia jo poreikius ir yra individualizuota. Klinikiniai sprendimai pirmiausia turėtų atliepti paciento poreikius – moterims turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti gimdymo būdą. Kita vertus, akušerė turi teisę ,,atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja akušerio profesinės medicinos etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar akušerio gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba“ (iš MN 40:2014).
Krikščioniškieji gimdymo namai turi ilgametę gimdymų vandenyje patirtį. Moterys, norinčios gimdyti vandenyje, dažniausiai atvysta pas mus. Vandens gimdymams įrengtas atskiras gimdymo kambarys su specialia gimdymo vonia. Darbuotojams rengiami mokymai apie gimdymus vandenyje.
Sąlygos yra, privalumai žinomi, bet kodėl tai išlieka išimtis? Gimdymas vandenyje reikalauja kur kas daugiau žmogiškųjų mediko ir klinikos išteklių nei gimdymas sausumoje.
Iš šono žiūrint, atrodo, kad papildomai galėtų kainuoti nebent vandens pašildymas?
Medikas, prieš mokydamasis naujos kompetencijos – priiminėti gimdymus vandenyje, – pasvarsto, ar jis to nori, ar pajėgs, ar jam nebus sunku patirti nepatogumus. O jų tikrai yra.
Pirmiausia sausumoje gimdančios moters gimdymo procesą lengviau kontroliuoti, lengviau suteikti medicinos pagalbą, jei jos prireikia.
Vonia, skirta gimdymui, yra specifinė. Jeigu maudėte vaikus didelėje vonioje ir buvote šalia pasilenkę, suprasite, kad sveikos nugaros ilgai neturėsite. Tad medikai dažnai atsisako šios praktikos dėl asmeninės sveikatos. Juk gimdymo lovą galima pakelti ar nuleisti pagal sau tinkamą aukštį, joje gimdant akušerė puikiai mato ir valdo situaciją. Tuo tarpu priiminėjant gimdymą vandenyje reikia daugiau fizinių ir psichologinių jėgų: prisitaikyti prie vonios nepatogumų, sukurti šiltą, saugią, draugišką ,,ramybės erdvę“, gimdyvei daugiau padėti žodžiais, o ne kontrole.
Yra ir organizacinių dalykų. Gimdančią vandenyje moterį turi prižiūrėti akušerė, turinti tokios praktikos. Kita sąlyga – viena akušerė prižiūri vieną gimdyvę. Žinome, kad dabar tokios prabangos Lietuvoje nėra, nebent gimdyvė bus susitarusi su akušere individualiai (Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose yra nustatyti šios paslaugos įkainiai), ir jos gimdyti atvyks kartu. Kitu atveju moteris, kuri nori gimdyti vandenyje, atvykusi gali patekti į pamainą, kurioje nebus nė vienos akušerės, mokančios priimti gimdymus vandenyje. Kita situacija – akušerė, kuri moka priimti gimdymą vandenyje, turės prižiūrėti keletą gimdyvių vienu metu, todėl negalės to norinčiai užtikrinti saugios gimdymo vandenyje priežiūros.
Vis dėlto svarbiausia priežastis, kodėl medikai vengia gimdymų vandenyje, – baimė, kad gimdymas komplikuosis, moteris pradės kraujuoti, išsivystys vaisiaus hipoksija, užstrigs petukai ir nebus galimybės staiga suteikti pagalbą. Dėl šių priežasčių gimdyti vandenyje negali bet kuri panorėjusi moteris. Gimdyvės kruopščiai atrenkamos. Atlikti tyrimai rodo, kad atmetus visus „jeigu“ (jeigu tai mažos rizikos gimdyvė, jeigu šalia yra kompetentingas personalas ir t.t.), gimdymai vandenyje yra saugūs. Tyrimais nustatyti tokio gimdymo privalumai: mažesnis gimdymo skausmas, sklandesnė gimdymo eiga, padidėja oksitocino ir endorfinų išsiskyrimas, pagerėja kraujotaka, atsipalaiduoja tarpvietės raumenys, nenaudojami medikamentai, moterys turi geresnę gimdymo patirtį. Gimdymas vandenyje – švelnus gimdymo ir gimimo būdas.
Kokios moterys tikrai nebus pakviestos į gimdymo vonią? Neseniai ėmėme interviu iš moters, kuri atvykusi gimdyti pamatė vonią ir spontaniškai panoro gimdyti joje, tačiau išgirdo – ne.
Kai moteris nutaria, jog norėtų gimdyti vandenyje, ji turėtų nelaikyti šios svajonės savyje, o pasitarti su mediku, prižiūrinčiu nėštumą.
Gimdyti vandenyje gali moterys, kurių nėštumas yra nekomplikuotas, vienvaisis, gimdymas savalaikis (37–41 sav. + 3d.), yra vaisiaus galvos pirmeiga, gimdymas prasidėjo savaime, yra gera gimdymo veikla (3–4 sąrėmiai per 10 min.), gimdymas sklandžiai progresuoja.
Rizika didėja ir nesaugu rinktis gimdymą vandenyje dėl daugelio veiksnių, kurie gali būti susiję su moters sveikata, vaisiaus būkle, nėštumo bei gimdymo eiga. Moteris neturės pasirinkimo gimdyti vandenyje, jei serga cukriniu diabetu, inkstų, širdies, onkologinėmis ligomis, buvo atliktos gimdos operacijos, yra hipertenzinės būklės, nustatytas per didelis ar per mažas vaisiaus vandenų kiekis, vaisius stambus arba, atvirkščiai, yra vaisiaus augimo atsilikimas, nustatyta placentos tvirtinimosi patologija, moteris yra riboto judrumo, nustatytos infekcijos (pūslelinė, hepatitas B,C) ir t.t.
Jei moteris atvyksta turėdama ,,žalią šviesą“ gimdymui vandenyje, planas į ,,raudoną šviesą“ gali pasikeisti dėl daugelio aplinkybių. Tarkime, atvyko moteris, kuri nusiteikusi gimdyti vandenyje, po sklandaus nėštumo, jos rizika maža. Gimdymo metu nustatome, kad vaikučio būklė keičiasi, tampa abejotina, arba moteriai kyla kraujospūdis ar temperatūra, arba nutekėjo mekonijumi suteršti vandenys, neturime gero gimdymo progreso, tada į vandenį lipti nesaugu. Kartais moterys nusiteikia gimdyti vandenyje, tačiau joms prireikia epidūrinio nuskausminimo, – deja, su tokiu nuskausminimu irgi negalima gimdyti vandenyje. Viską apibendrinus, matome, kad sąlygų gimdymui vandenyje yra tikrai nemažai.
Kokia gimdymų vandenyje statistika Lietuvoje?
Lietuvoje gimdymų vandenyje statistika nebus įspūdinga, o tiksliau – tokios net nėra. Lietuvoje galima tiksliai žinoti, kiek per metus buvo gimdymų, kiek cezario pjūvio operacijų, kiek epidūrinių nuskausminimų, kiek epiziotomijų ir kitų intervencijų. Mus mokiusi gimdymo vandenyje pradmenų akušerė Renata Grėbliūnienė patarė vesti gimdymų vandenyje registrą. Gimdymas vandenyje į statistiką įtraukiamas tada, kai vaikelis užgimsta į vandenį. Jeigu moteris per sąrėmius buvo vonioje, tačiau prieš stangas išlipo ir pagimdė „sausumoje“, toks gimdymas nebus laikomas gimdymu vandenyje. Galiu pasidžiaugti, kad skaičiai keičiasi, jie auga, 2022 m. Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose vandenyje pagimdyti pavyko vienai iš penkiolikos gimdyvių.
Gimdymas vandenyje yra kaip sklandaus gimdymo karūna. Moterys, kurios pirmąjį vaikelį gimdė sausumoje, o antrąjį – vandenyje, sutiks, kad patirtys yra nepalyginamos. Tikiuosi, kad nėra gimdyvės, kuri būti nusivylusi gimdymu vandenyje. Teigiama gimdymo patirtis veda į sklandžią motinystės kelionę, didina pasitikėjimą savimi, stiprina ryšį su vaikučiu, drąsiau pasiryžtama dar vienam vaikučiui, be to, mažėja pogimdyminės depresijos rizika.
Mamos patirtis
Gimdymas lyg nesvarumo būsenoje
Pasakoja pogimdyminė dula Milda
Sako, visos pagimdo ir tu pagimdysi, bet dažnai nepabaigia sakinio, kad nuo to, kas tavo mintyse, priklauso, KAIP tai įvyks. Mano sūnaus gimdymo vandenyje istorija prasidėjo dar tada, kai pirmagimė dukra dar buvo įsčiose.
Pirma gimdymo kelionė buvo kaip uraganas, viską sulyginęs su žeme, nes svajojau kitaip, turėjau galybę lūkesčių, skaičiau ir buvau labai linkusi į teorijas bei planus. Tačiau gyvenimas pateikė man visai kitokią istoriją, kurią norisi pasakoti tik psichoterapeutui, užsiklojus galybe vienkartinių servetėlių.
Kai mano kūne vėl pradėjo plakti maža širdelė, stipriai jaučiau, kad istorija kartotis negali, ir buvau neperkalbamai įsitikinusi, kad net ir po trauminių patirčių AŠ GALIU sukurti gražią gimties istoriją, kurią malonu prisiminti, kuri graudina iš džiaugsmo.
Pamenu, kaip atsargiai paklausiau vyro, ką jis mano apie gimdymą namuose. Jis neprieštaravo, jis irgi norėjo, kad šį kartą būtų viskas kitaip. Ruošiausi tam atsakingai – tinklalaidės, knygos, psichologų seminarai, hipnogimdymo praktikos. Viskas įvairiomis kalbomis apie tai, kaip paruošti savo kūną, mintis ir visą šeimą kitokiam gimdymui – gimdymui namuose, vandenyje.
Sūnus pirmą žingsnį žengė, kaip ir dukra, paryčiais leisdamas nutekėti vandenims. Pradėjome lengvai banguoti per sąrėmius, su visiška ramybe ir pasitikėjimu vienas kitu. Instinktai vedė viską – judesius, garsus, nereikėjo kalbėti, visi girdėjo mano poreikius be žodžių. Įsisiūbavus bangoms, vyras paruošė specialų baseiną, ir likusi kelionė tęsėsi vandenyje. Jausmas – lengvumo, nes vanduo tarsi pasiima dalį fizinių pojūčių, leidžia būti nesvarumo būsenos tarp sąrėmių bangų, apgaubia šiluma, kuri ir skatina, ir ramina.
Vienu momentu teko išlipti iš baseino, iškart pajutau, kad tai netinkamas sprendimas man, kai tik galėjau, grįžau atgal. Tuo metu dar stipriau supratau, kokia galia yra vanduo. Sūnus gimė į vandenį, ir tas jausmas buvo toks nuostabiai lengvas, lyg nesvarumo būsenos, kupinas pasididžiavimo. Vanduo padėjo man patirti visiškai natūralų gimdymą, be jokių įsikišimų ar intervencijų. Tai buvo visiška pirmosios patirties priešingybė.
Šios dvi kardinaliai skirtingos patirtys palydėjo mane į dulų mokymus. Grįžusi iš Vokietijos, baigiau Dulų asociacijos rengtus pogimdyminių dulų mokymus. Mano troškimas, kad moterys išgirstų, jog gimdymai gali būti gražūs, džiaugsmingi, be skausmo, kad gamta gali labai daug. Tam reikia ruoštis. Šiais laikais mes dažnai esame linkę slėptis už materialių dalykų, ir, deja, emocinį, psichologinį pasiruošimą paliekame nuošaliau. Visoms besiruošiančiosioms linkiu atrasti savo ryšį su gamta ir pasitikėti savo kūnu – jis savyje augina žmogų, jis žino, kaip padėti jam ateiti, tikėkite tuo.
Mamos patirtis
Tarsi nusileidimas parašiutu
Pasakoja mamų bendruomenės „Mamos² kvadratu“ įkūrėja Elmyra Baljanaitė–Stanevičienė
Šis gimdymas man buvo ,,Tobula gimdymo istorija“. Nuo pasiruošimo iki pat pirmojo Odisėjo įkvėpto oro gurkšnio. Tokie žodžiai, kaip malonumas gimdant, ramybė, užtikrintumas, kūdikio kvapas ir patalėliai (placenta), lydi mane mintyse iki dabar… Gimdymas man dar kartais asocijuojasi su nusileidimu parašiutu.
Šis gimdymas ir susitikimas su vaikučiu man buvo jau antras kartas. Atrodo, ir pirmą kartą ruošiausi gimdymui: lankiau nėščiųjų mankštas, jogą, gimdymo mokymus. Nors didelį dėmesį skyriau mokymuisi apie gimdymo eigą, 100 proc. pasitikėjau medicinos personalu. Kas turėjo įvykti už ligoninės durų gimdykloje, nekvaršinau galvos. Kaip ir nusileidimas parašiutu – tu ruošiesi atlikti visus veiksmus, iššokti iš lėktuvo, valdyti parašiutą ore, kontroliuoti kūną nusileidimo metu ir, aišku, nusileisti sėkmingai. Tačiau, kol to nepadarai, tiesiog nežinai, kas tai yra. Taip ir gimdymas. Kol TO nepadarai – nepagimdai, – pačios ESMĖS nesupranti.
Ne visai sėkmingo pirmojo gimdymo pamokos mane paskatino antram gimdymui ruoštis iš esmės. Kai papasakoju savo gimdymo istoriją, daug mamų man sako ,,Tau pasisekė“. Tačiau tai nėra pasisekimas – aš ypač daug ruošiausi, kad gimdymas būtų sėkmingas ir malonus. Taigi antrą kartą pasakiau sau, kad gimdysiu ne paskelbus ,,karo padėtį“ su personalu, kuris pirmą kartą skubino gimdymo eigą nuo pat atvykimo, norėjo prileisti skatinamųjų, skubėjo nuleisti vandenis. Kai gimdžiau antrą kartą, ramiai išlaukėme, kol atsidarė kaklelis, kol nutekėjo beveik visi vandenys, dėl to sąrėmiai buvo net malonūs!
Taigi – ko reikia sėkmingam ir maloniam gimdymui? Pirmiausia man reikėjo personalo, turinčio patirties priimti gimdymą vandenyje. Pirmą kartą gimdymo metu patyriau plyšimų, tad antrą kartą labai norėjau to išvengti. Domėjausi užsienio patirtimi ir jau žinojau, kad gimdymai vandenyje mažina plyšimo rizikas. Susitikau su gimdymo dula akušere Mantaute Morkvėne. Baigiau jos mokymus apie pasiruošimą gimdymui. Ji patvirtino, kad gimdyti vandenyje Lietuvoje įmanoma. Su Mantaute gimdymui ruošiausi darydama „spinning babies“ ir kitus lengvinančius pratimus.
Gimdymui vandenyje labai svarbūs ir kiti dalyviai – gydytojas, akušeris, vyras. Gydytojas, kad leistų gimdyti vandenyje. Akušeris, kad priimtų gimdymą sėkmingai. Vyras, kad suprastų, kas vyksta, ir savo buvimu teiktų saugumo bei padėtų pratimais. Visas šis tandemas mane lydėjo pasiruošimo metu ir gimdant.
Kokia buvo mano rutina gimdymo pasiruošimo metu? Kiekvieną pirmadienį vykdavau iš Šiaulių į Kauną, į konsultacijas pas mane lydinčią gydytoją, į mankštas, nėščiųjų jogą, klausiausi teorinės dalies, kas vyksta gimdymo metu.
Mano Odisėjas gimė tą dieną, kai suplanavau gimdyti! Nuolatinis pokalbis su kūdikiu dar pilvelyje ir savęs programavimas padarė savo. Vis dėlto paradoksalu, kad šis gimdymas, lyginant su pirmuoju, man buvo svajonių gimdymas visomis prasmėmis, tačiau emocine prasme jis buvo sunkesnis – kaip grįžimas į Save.
Visoms mamytėms linkiu ištvermės, kantrybės ir nepamiršti savęs!
Neila Ramoškienė, nuotraukos Mantautės Morkvėnės, „Tampu Mama“
Susiję straipsniai
