Situaciją, kai kūdikis nenori atsitraukti nuo krūties ir tiesiog ant jos „kabo“, išgyvena dauguma jaunų mamyčių, tik vienoms šis etapas būna trumpas, vos kelios dienos, o kitoms užsitęsia ir tampa juodžiausiu prisiminimu.
Mamos klausimas:
Sūnui mėnuo, kiekvieną vakarą išgyvename nervų atakas – kūdikis visą laiką nori būti ant rankų ir būtinai prie krūties, kai ištraukiu, – rėkia. Pertraukos tarp maitinimų tokios trumpos, kad ne visada spėju nueiti į tualetą. Esu kaip neįgalioji, nes visą laiką prisisegęs kūdikis. Mane aptarnauja vyras – jis net lydi mane į tualetą, kad prilaikytų sūnaus galvytę, bet tėvystės atostogų mėnuo baigėsi, ir namuose liksiu viena.
Visi mane ramina, kad toks etapas laikinas. Ką turėčiau daryti?
Atsako Oksana Laurinavičienė, IBCLC*
Ne viena mama skundžiasi, kad kūdikis kelis pirmuosius mėnesius tiesiog „kabo ant krūties“, ypač vakarais. Mamą apima neviltis ir nerimas, – ar pakanka pieno? Be to, kankina „tuščių krūtų“
pojūtis.
Pirmų 4 mėnesių problema
Mamos pasakoja, kad mažylis buvo nenuraminamas kiekvieną vakarą kelis mėnesius iš eilės, nors tėvai išbandydavo visus įmanomus raminimo būdus.
Mama negalėdavo nė sekundei pasitraukti nuo vaikučio, kuriam ištisai reikėjo krūties. Sunkesniais atvejais visą tą laiką mamos yra priverstos nuolat judėti su mažyliu ant rankų, nes tik laikymas stačiomis ir nuolatinis judesys padeda mažiukui nors kiek nurimti. Kartais tokie mažyliai būna neramūs ne tik vakarais, bet ir dienos metu ir tiesiog žindymas jų nenuramina (nors tai „suveikdavo“ auginant kitus vaikus). Toks išskirtinis ir besitęsiantis kūdikio nervingumas priverčia ieškoti tokio elgesio priežasčių, bet dažniausiai atsakyti į klausimą – kodėl kūdikis valandų valandas kabo prie krūties, – nepavyksta.
Gera žinia ta, kad toks mažylio nervingumas turėtų praeiti artėjant prie 3–4 mėn. Vieną gražią dieną tai tikrai praeis!
Kas yra ištisinis maitinimas
Ištisinis maitinimas (angl. cluster feeding)yra toks maitinimo būdas, kuomet patys kūdikiai, prašydami krūties, „sudėlioja“ mažesnius tarpus tarp maitinimų tam tikru dienos metu ir prailgina tarpus tarp kitų tos pačios dienos maitinimų. Tai labai paplitęs reiškinys, dažniausiai pasitaikantis vakarais. Dažnai (bet tikrai ne visada!) po tokio ištisinio žindymo būna ilgesnis mažylio miegas, tad galima įtarti, jog taip jis tiesiog bando pasiruošti reikalingas maisto atsargas ilgesniam miego periodui. Tarkime, kūdikis gali valgyti kad ir kas valandą (ar net nuolatos) tarp 18 ir 22 val. vakaro, o po to – ilgokas nakties miego tarpas ar net visa miego naktis (bet irgi nebūtinai).
Ištisinis maitinimas dažnai sutampa su kūdikio nervingumo (ang. fussy) laiku. Mažylis, pažindęs kelias minutes, atsitraukia, ima nerimauti ar pradeda verkti, vėl grįžta prie krūties ir, pažindęs kelias minutes, vėl atsitraukia, vėl nerimauja ar verkia. Ir taip toliau, ištisas valandas iš eilės. Tai išties LABAI išsekina, ir natūralu, kad mama ima spėlioti, ar mažyliui tikrai užtenka jos pieno, ar jį taip paveikė kažkas, ką ji suvalgė ar išgėrė, ar ji tinkamai elgiasi su mažyliu, ar jau tiesiog VISKAS, kad ir ką ji darytų, nervina jos kūdikį… Tai gali sugriauti pasitikėjimą savo jėgomis, ypač jei šalia yra kas nors, kas išsako tuos pačius klausimus garsiai (mama, vyras, anyta ar pan.).
Nekalkite savęs prie kryžiaus
Reikia žinoti, kad toks kūdikio elgesys yra normalus! Jis nepriklauso nei nuo mamos pieno kokybės, nei nuo jos gebėjimų auginti vaiką. Jei vaikelis yra laimingas likusią dienos dalį, o tomis sunkiomis valandomis nepanašus į skausmo kamuojamą kūdikį (kaip, tarkime, nutinka pilvo dieglių metu), tiesiog tęskite tai, ką iš visų jėgų stengiatės padaryti, – raminkite mažylį ir nekalkite savęs prie kryžiaus. Leiskite mažiukui žįsti tiek dažnai ir tiek ilgai, kaip tik jam reikia. Įdarbinkite tėtį (ar kitą jūsų pagalbininką), kad atneštų jums užkąsti, atsigerti, paduotų jums reikalingą daiktą (knygą, nuotolinio valdymo pultą, telefoną), kol maitinate ir laikote mažylį.
Ar tikrai pakanka pieno
Pagrindinis klausimas, kuris gali iškilti, kai kūdikis ištisai nori žįsti, – ar jam reikia daugiau pieno, nei jis gauna iš krūties? Atsakymas – ne. Neduokite kūdikiui buteliuko su mišiniu – primaitinimas tik pasakys jūsų kūnui, kad kūdikiui prireikė mažiau pieno. Primaitinant kūdikį mišiniu, krūtys nebegaus signalo, kiek išties pieno reikia mažyliui, ir tai pamažu sumažins pieno gamybą, todėl reikės duoti dar daugiau mišinio tol, kol, deja, mažyliui buteliukas taps mielesnis už krūtį, o pienas pamažu tiesiog dings.
Svarbu žinoti, kad net ir tik mišiniais maitinami kūdikiai patiria tuos pačius neramius vakarus, nes toks elgesys nepriklauso nuo maitinimo tipo. Tikrai yra atvejų, kuomet būtinas primaitinimas mišiniu, tačiau vien „kabojimas prie krūties“ nėra ta situacija.
Kodėl kūdikiai būna tokie neramūs vakarais
Mažesnė pieno srovė. Toks kūdikių neramumas vakarais dažnai paaiškinamas tuo, kad dėl natūralaus cikliško hormonų veikimo vakarop mažėja motinos pieno kiekis. Tačiau moksliniai tyrimai atskleidė, kad motinos pieno artėjant vakarui ne mažėja, o tiesiog keičiasi jo sudėtis, o po kelių ištisinių žindymo valandų šiek tiek sulėtėja pieno paleidimo iš krūties refleksas (angl. letdown reflex). Pieno srovės iš krūties stiprumas ir greitis irgi gali šiek tiek sulėtėti, o tai nepatinka mažyliui.
Mamos nuovargis ir stresas. Mamos pieno paleidimo iš krūties refleksą neigiamai veikia nuovargis ir stresas, ypač mamos nerimas, ar tikrai kūdikiui pakanka pieno. Patenkama į užburtą ratą. Mamai būtina žinoti, kad jei kūdikiui leidžiama žįsti pagal jo poreikį, net ir tokiais vakarais, kai jis kabo prie krūties, jis gauna pakankamai kalorijų ir maistinių medžiagų.
Įsčių prisiminimai. Dar viena teorija spėlioja, kad galbūt kūdikiai „atsimena“, kad mama buvo labai aktyvi nėštumo metu ir ypač vakarais, ir dėl to nori būti laikomi, nešiojami ir maitinami be paliovos.
Nebrandi kūdikio nervų sistema. Gydytojai sako, kad vakaro neramumai gali kilti dėl nebrandžios kūdikio nervų sistemos ir kad nervingi vakarai baigsis, kai mažylis paaugs, dažniausiai apie 3–4 mėn.
Tačiau pastebėta, jog tose kultūrose, kur įprasta kūdikį nešioti visą dieną ir kelis kartus per valandą maitinti (pvz., Afrikos šalyse), kūdikiai išvis nepatiria pilvo dieglių ir popietės ar vakaro neramumų.
Pasiruoškite neramiam vakarui iš anksto
Geriausias būdas skatinti vakarinę pieno gamybą yra popietės miegas su mažyliu, sotūs ir sveiki pietūs, sveiki pavakariai. Vėlyva popietė ir nežindant yra pavojingas laikas suvalgyti ką nors netinkamo – dažnas užsimanome „ko nors saldaus“, nes apie 15.30–16.00 val. krenta cukraus lygis kraujyje, mažėja energijos atsargų, tuomet griebiamės kavos ir šokolado. Maitinančiai mamai šios medžiagos patenka ir į pieną, kas tikrai neprisideda prie ramesnės kūdikio būklės vakare. Siekiant to išvengti, turėkite po ranka iš anksto paruoštų sveikų užkandžių – kietai virtų kiaušinių, avokadų, tuno ar rūkytos lašišos, humuso ir krekerių. Ir gerkite daug skysčių.
Raminimo technikos neramiems laikotarpiams
Nešiokite kūdikį vaikjuostėje ar nešynėje. Tai atlaisvins vieną ar abi rankas ir galėsite pagaminti vakarienę, pasirūpinti kitais vaikais.
Pakeiskite ritmą. Leiskite tėčiui pabūti su mažyliu, o pati užkąskite, nueikite į dušą – tai padės jums nusiraminti ir atsikvėpti po ilgos dienos.
Išeikite į lauką. Nuraminkite vaikutį (taip pat ir save) pasivaikščiojimu, ar tiesiog pasėdėkite ir pasimėgaukite grynu oru už durų. Pabandykite tai padaryti truputį anksčiau nei ateis įprastas mažylio neramumo laikas.
Raminkite garsais. Dainuokite, bumbėkite, kalbėkite, murmėkite „ššššš….“, kartu klausykitės muzikos ar išbandykite „baltąjį triukšmą“ (šnypščiantis garsas, sklindantis iš radijo, kai nerandate jokios stoties). Išbandykite skirtingus garso tipus, įvairius muzikos stilius ir dainininkus su skirtingo tipo balsais.
Raminkite ritmišku judesiu. Vaikščiokite, linguokite, sūpuokite, šokite, ar net išbandykite vežiojimą mašinoje.
Raminkite prisilietimu. Apnuoginkite krūtinę ir pilvą, laikykite nuogutį mažylį, maloninkite jį „oda prie odos“ kontaktu, lengvai ir švelniai pamasažuokite.
Sumažinkite dirgiklius. Prigesinkite šviesas, sumažinkite triukšmą, švelniai suvystykite mažylį.
Keiskite žindymo padėtis. Išbandykite žindymą gulint ant šono, gulint ant nugaros, padėjus kūdikį pilveliu ant savo pilvo (biologinio puoselėjimo arba žindymo atsilošus padėtys, apie tai rašėme praėjusiame numeryje).
Žindykite judėdama. Žindydama švelniai šokinėkite ant kamuolio, linguokite, vaikščiokite. Efektas bus geresnis, jei glausite nuogą mažylį prie savo nuogos krūties ir pilvo. Kombinuokite ritmišką judėjimą su raminančiais garsais.
Venkite maitinimo režimo (grafiko) laikymosi, ypač tokiais neramiais vakarais.
Kartokite viso pasaulio „mamų mantrą“: „viskas praeina“, šis tikrai nelengvas periodas – irgi. Liks tik laimingas mažylis, žinantis, jog jo mylinti mama yra visada šalia jo, nes ji dabar jam – visas pasaulis.
* IBCLC laikosi profesinio elgesio kodekso ir jai už šį straipsnį nėra sumokėta nei paties žurnalo, nei bet kokių jame besireklamuojančių kompanijų.
Nesupainiokite su diegliais!
Vakarinį kūdikių nervingumą ir kabėjimą prie krūties nesunku supainioti su pilvo diegliais. Tačiau šios būklės visiškai skiriasi.
Kuo vakarinis nervingumas panašus į dieglius. Abi būklės kankina kūdikius maždaug iki 4 mėnesių, dažniausiaibūna vakarais, tuo pačiu metu, apie 18–21 val., trunka apie 2–3 val. Kūdikis nerimsta, siunčia signalus, kad jam kažkas blogai.
Kuo vakarinis nervingumas skiriasi nuo dieglių.
Kabėjimas prie krūties tėvus išvargina, tačiau vaikučiui jis nesukelia nepatogumų. Jei mama pildo visus mažylio įgeidžius, leidžia jam dažnai ir ilgai žįsti, nešioja, vaikutis bus patenkintas ir šypsosis. Kitaip bus, jei vaikutį kamuoja vakariniai diegliai, – dėl akivaizdaus skausmo mažylio nenuramins nei kalbinimas, nei nešiojimas.
Kaip atrodo dieglių priepuolis. Pilvo diegliaiužeina staiga ir yra intensyvūs, dėl to kūdikis nenumaldomai verkia. Jo rankos ir kojos staiga įsitempia, kumšteliai susispaudžia, nugarytė išsiriečia.
Kūdikis kojas lenkia prie pilvo, tada staiga ištiesia ir pan. Veidukas būna perkreiptas, kūdikis rėkia visu balsu. Išsikankinęs iki išsekimo, užmiega, tačiau neilgam, – vėl staiga prasideda toks pat nenumaldomo verksmo ir kančios priepuolis.
Kaip elgtis per dieglių priepuolį.
Diegliai praeina greičiau, kai prieš jų pradžią ir jų metu mažylis guldomas ant pilvuko.
Padeda pilvuko masažavimas sukamaisiais judesiais.
Reikia ieškoti tokių nešiojimo padėčių, kurios ramintų išskirtinai jūsų kenčiantį mažylį.
Kūdikį galima paguldyti pilvuku ant didelio pripučiamo kamuolio ir, jį prilaikydami, ridinėkite sukamuoju judesiu kamuolį pirmyn–atgal.
Kūdikis gali aprimti, stipriai suvystytas į šiltą paklodę.
Padeda šiluma – šiltas jūsų delnas ant pilvuko, rankšluostis.
Diegliai sumažėja naudojant pilvo pūtimą mažinančius preparatus.