Apmaudu, kuomet perskaičius mamos istoriją apie pasibaigusį pienelį suvoki, jog tokios situacijos buvo galima išvengti. Jei tik mama žinotų, į kokį žindymo specialistą galima kreiptis ir gauti pagalbos! Jei tik ją palaikytų vyras ir artimieji! Jei tik ji nepultų taikyti visų iš eilės kaimynių ar internete sutiktų mamų patarimų! Ir dar daug tokių „jei tik“…
Tad galbūt yra prasmės dar kartą apžvelgti dažniausias priežastis, kodėl pienelio ima mažėti arba jis palaipsniui dingsta. Šiame straipsnyje, deja, nerasite panacėjos, kaip ilgai ir sėkmingai žindyti.
Nes tokio žindymo paslaptis slypi ne tik žinojime, ką ir kaip daryti – svarbu, kaip ir visur kitur, matyti žindymo prasmę: jūsų vaikeliui, jūsų šeimai, mūsų visuomenei. Žindymas nebūtinai būna paprastas ir lengvas – niekas ir neturėtų jums tokio žadėti. Tačiau žindymo džiaugsmas, be abejonės, atlygina visas nemigo naktis ar išverktas ašaras prie nerimstančio mažylio. Nes Jūs galite suteikti savo kūdikiui tai, ko negali duoti joks kitas žmogus. Tai, ko nenupirksi ir už didžiausius pinigus.
Žinduko pavojai
Neretai mamos nesusieja žinduko, ir pienelio mažėjimo kaip priežasties ir pasekmės. Tyrimai rodo, jog žinduko naudojimas pirmuosius tris kūdikio mėnesius yra dažna per anksti pasibaigusio ar sudėtingo žindymo priežastis. Vienas iš žinduko pavojų yra tai, jog mažylis, anksti paragavęs žinduko, gali nebemokėti taisyklingai žįsti krūties. Vadinasi, jis neištrauks tiek pienelio, kiek turėtų, ir palaipsniui pradės mažėti motinos pagaminamo pieno kiekis. Kadangi pieno kiekį reguliuoja mažylis, t.y. tai, kaip dažnai ir kaip ilgai jis žinda, akivaizdu, jog žinduko „įsikišimas“ į mamos ir vaiko žindymo grafiką yra signalas mamos smegenims gaminti mažiau pieno.
Kitas žinomas pavojus yra tas, jog paragavęs žinduko, mažylis gali išvis nebenorėti imti krūties. Tuomet norint išsaugoti pienelį mamai tenka jį nusitraukinėti ir vėl iš naujo pratinti mažylį prie krūties. O tai yra tikrai nelengva užduotis.
Tą patį galima būtų pasakyti ir apie buteliuką, kadangi buteliuko žindukas turi panašų poveikį žindymui. O tiems, kurie klausia, kaip tuomet sumaitinti nusitrauktą pienelį, kai mamai reikia kur nors išbėgti, ir palikti mažylį tėčiui, atsakau: maitinkite iš paprasto puodelio, geriau plastikinio. Arba šaukšteliu. Arba didesniu švirkštu (be adatos). Kaip jums ir mažyliui patogiau – nes šie būdai neturi neigiamo poveikio žindymui. Beje, visi minėti būdai tinka nuo pirmųjų dienų po gimimo – nustebsite pamatę, kiek daug sugeba jūsų ką tik gimęs mažylis.
Kuomet apie tai diskutuojame su besilaukiančiomis šeimomis, neretai tenka išgirsti nuostabą – „o kaip kitaip nuraminti įsiaudrinusį mažylį?“
Nuomonė, jog žindukas yra neatsiejama vaiko auginimo dalis, yra suformuota dirbtinai. Nes kiekvienas nupirktas žindukas kažkam atneša pelną. O mama juk turi krūtis – tad kodėl nepasiūlius krūties nusiraminimui? Nereikėtų baimintis, jog dažnai žindydama permaitinsite mažylį – jis paprasčiausiai atpils pienuko perteklių.
Netaisyklingas krūties apžiojimas
Ši priežastis irgi dažnai susijusi su ankstyvu žinduko ar buteliuko naudojimu. Tačiau gali būti, jog mažylis tiesiog neteisingai apžioja krūtį – tuomet mamai nereikėtų kentėti ir galvoti, kad skaudės tik šį kartą, o paskui greičiausiai jau išmoks žįsti teisingai. Jei mažyliui pradėjus žįsti jaučiate skausmą – ne švelnų perštėjimą ar tempimą, o skausmą – gali būti, kad jis krūtį apžiojęs per mažai, kad mamos spenelis nėra pakankamai giliai burnytėje ir yra traumuojamas. Todėl svarbu žinoti pagrindinius taisyklingo apžiojimo požymius: prieš dedant mažylį prie krūties, jis turi plačiai išsižioti (pakutenus skruostą ar lūpytes), apžioti kuo daugiau krūties, apatinė mažylio lūpytė turi būti išsivertusi į išorę, o smakriukas ir nosytė prigludę prie krūties.
Jei mažylis krūtį ima netaisyklingai, nebūtinai turi skaudėti. Būna ir taip, jog mamai neskauda, o mažylis ilgai ir godžiai žindęs lieka nepavalgęs, nes netaisyklingas apžiojimas reiškia, jog jis neištraukia pakankamai pienelio. Jei abejojate, dar gimdymo namuose paprašykite žindymo konsultantės pažiūrėti, ar teisingai jūsų mažylis apžioja krūtį. Arba kvieskitės specialistą į namus. Nes žindymo problemas lengviausia išspręsti pačioje pradžioje – kol jos dar neįsisenėjo ir mama neprarado vilties ir kantrybės žindyti.
Netaisyklingas krūties apžiojimas tiesiogiai susijęs ir su „nugraužtais“ speneliais, kuomet mamai ima skaudėti taip, jog ji nebegali net pagalvoti apie žindymą. Tuomet žindymo dažnumas mažėja, ir natūraliai pieno kiekis irgi ima mažėti. Tokiu atveju svarbu visų pirma malšinti skausmą, o po to jau ieškoti priežasties – kodėl spenelius taip skauda. Netiesa, jog žindymo metu negalima vartoti jokių vaistų: priešuždegiminiai ar ibuprofeno veikliosios medžiagos turintys vaistai į pieną pateka nedideliais kiekiais ir gana greitai iš jo pasišalina.
Nors dažnai paplitusi nuomonė yra ta, jog spenelius skauda tuomet, kai vaikelis žinda labai ilgai (pvz., ilgiau, nei pusvalandį), tyrimai rodo, jog žindimo trukmė neturi įtakos spenelių būklei, jei krūtis apžiota taisyklingai.
Persipildžiusios krūtys
Galbūt skamba paradoksaliai, bet pieno stazė, t.y. krūtyje užsistovėjes pienas, irgi gali sumažinti pieno kiekį. Kuomet krūtys persipildo pieno ir nėra pakankamai ištuštinamos, ima skirtis tam tikros medžiagos, slopinančios tolesnę pieno gamybą. Taip organizmas pats reaguoja į situaciją ir bando švelninti galimus padarinius. Jei krūtis neištuštinama ilgesnį laiką, dalis pieną gaminančių ląstelių fiziškai „persitempia“ ir nustoja gaminti pieną – taip dar labiau sumažindamos pieno gaminimąsi.
Stresas
Skamba kiek banaliai, tačiau mamos psichoemocinė būsena labai stipriai veikia žindymo sėkmę. Stresas tiesiogiai susijęs su nuovargiu ir skausmu. Taip pat pastebėta, jog stresas trukdo išsiskirti oksitocinui, hormonui „paleidžiančiam“ pieno tekėjimą žindymo pradžioje. O tai irgi neigiamai veikia tolesnį pieno gaminimąsi.
Kiekviena mama su stresu susidoroja skirtingai. Šiuo atveju be galo svarbi motinos motyvacija žindyti – jei ji vidinė, o ne primesta aplinkinių („žindau, nes taip daryti yra gerai“), stresas greičiausiai neturės didesnės neigiamos įtakos žindymui. Kita vertus, užsitęsęs nuovargis, pagalbos namuose trūkumas yra gana rimti trukdžiai – nes pienelis visų pirma gaminasi smegenyse, o tik paskui krūtyse.
Kiek išpūsta yra nuomonė, jog nuo didesnio streso staiga ima ir dingsta pienas. Tokie atvejai yra gana reti – nuo streso pienas greičiau gali užsilaikyti krūtyje ir sunkiau ištekėti, o ne dingti visiškai. Pienelis kaip neatsiranda per vieną dieną, taip ir nedingsta it lazdele pamojus.
Kiekvienos mamos organizmas į stresą reaguoja kitaip, todėl ir poveikis žindymui gali būti skirtingas – sprendimas randamas tik įvertinus konkrečią situaciją.
Apibendrinant…
Paminėjau tik kelias dažniausias priežastis – jų gali būti daug ir įvairiausių. Tačiau svarbiausia turbūt yra ne atsiminti priežastis – o žinoti, kad žindymo sunkumai įveikiami, ir kad jų gali kilti. Tai jokia anomalija. Svarbu laiku rasti tinkamą palaikymą ir pagalbą – ne tik žindymo specialisto, bet ir artimųjų, ir pediatro, ir ištikimų draugų. Nes žindant, pagalba – visapusiška – padeda užbėgti už akių daugybei potencialių problemų.
Tarptautinės laktacijos konsultantų asociacijos (ILCA) narė, mokyklėlės „Sveika pradžia“ Kauno filialo vadovė Živilė Baltrušaitienė
„Mamos žurnalas“
