Nėštumas – ypatingas laikotarpis, kurio metu reikėtų pasirūpinti ne tik būsimos atžalos, bet ir besilaukiančios mamos sveikata. Kaip teigia DPC klinikoje dirbanti vaikų odontologė Diana Jurevičienė, nevisavertė moterų mityba ir pykinimas nėštumo metu gali paskatinti vystytis dantų ir burnos ertmės problemas.
Nevisavertė mityba gali sukelti bėdų
Tikriausiai ne viena nėščioji galėtų papasakoti istorijų apie nėštumo metu atsiradusį potraukį valgyti jai neįprastus produktus ar jų derinius.
Vis dėlto vaikų odontologė Diana Jurevičienė atkreipia dėmesį, kad nėščia moteris turėtų stebėti, ką valgo, ir rūpintis, kad mityba būtų visavertė. Pavyzdžiui, vartojant daug nesudėtinių angliavandenių ir gyvulinės kilmės maisto produktų, organizmas tampa „užrūgštintas“, o siekiant neutralizuoti rūgštinę terpę, naudojamas kalcis, kuris „pasiimamas“ iš besilaukiančios moters kaulų ir dantų.
Nors apie tai, kaip nėštumas paveikia moterų dantų sveikatą, atviraujama nedaug, britų dainininkė ir televizijos darbuotoja Stacey Solomon žiniasklaidai yra prisipažinusi, kad jai laukiantis pas odontologą teko lankytis itin dažnai.
Britų dienraštyje „The Sun“ moteris pasakojo, kad nėštumo metu pakito jos dantų spalva ir padidėjo jautrumas, atsirado ir daugiau bėdų. „Iki tol dantų net nebuvau plombavusi, o staiga jie buvo gręžiami kairėje, dešinėje ir centre. Jų spalva tapo keista. Kelis dantis teko pašalinti, nes jie buvo labai pažeisti, ir netrukus turėjau daugybę plombų“, – minėtam dienraščiui pasakojo moteris.
Pasak atlikėjos, ketvirtąjį nėštumo mėnesį ją kankinusios problemos praėjo, tačiau dantys liko pažeisti.
„Nėštumo metu moters organizmas reikalauja daug mineralinių medžiagų, ypač antrojo nėštumo trimestro laikotarpiu, kai prasideda kūdikio kaulinio ir raumeninio audinių formavimasis. Jeigu nėščia moteris maitinasi menkaverčiu maistu ir nevartoja papildomai mineralų, šiuos mineralus organizmas „paima“ iš moters kaulų, raumenų ir dantų, todėl padidėja rizika atsirasti dantų ėduoniui arba periodonto ligoms“, – apie galimas dantų gedimo priežastis nėštumo metu pasakojo specialistė D. Jurevičienė.
Rūgštūs užkandžiai – ne visuomet į naudą
Neretai juokaujama, kad būsimą mamą galima pažinti iš nuolatinio užkandžiavimo raugintais agurkėliais. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dažnas rūgščių, saldžių produktų vartojimas gali paskatinti vystytis burnos ertmės sveikatos problemas.
„Saldus, lipnus, labai kietas maistas, dažnas užkandžiavimas, rūgščių maisto produktų vartojimas skatina dantų ligų atsiradimą (ėduonį, eroziją, abraziją) bei dantenų uždegimą ar dantenų žaizdų atsiradimą“, – atkreipė dėmesį D. Jurevičienė.
Kita problema, dėl kurios moters dantys nėštumo metu gali susilpnėti – pykinimas, nėštumo pradžioje varginantis ne vieną būsimą mamą. Pasak vaikų odontologės D. Jurevičienės, vemiant skrandžio sultys patenka į burnos ertmę, o tai sukelia danties audinio eroziją.
„Tai dažniausiai matyti iš gomurinių dantų paviršių netolygumų. Dantų erozijos sukelia dantų jautrumą valant dantis, valgant saldų, karštą ar šaltą maistą, įkvepiant šaltą orą pro burną“, – apie nėščiųjų dantų sveikatos problemas kalbėjo odontologė.
Kita besilaukiančių moterų bėda – dantenų kraujavimas, susijęs su moteriškų hormonų pokyčiais organizme. Tiesa, jei dantimis tinkamai rūpinamasi nėštumo metu, ši problema turėtų pranykti savaime.
Kokių procedūrų vengti nėščiajai?
Kaip pasakojo D. Jurevičienė, nors dažnai pirmąjį nėštumo trimestrą moteris rytais pykina valantis šepetėliu, dantimis pasirūpinti vis tiek reikėtų tinkamai – rekomenduojama burną bent paskalauti skalavimo skysčiu, ir, jei galima, dantis valytis po pietų.
Besilaukiančios mamos nėštumo metu taip pat turėtų nepamiršti lankytis pas odontologą.
Pasak D. Jurevičienės, pagal nėštumo priežiūros kalendorių, burnos ertmės sveikatą nėščioji turėtų pasitikrinti nėštumo pradžioje. Tiesa, jei dantis reikia gydyti, tai paprastai daroma vėliau – antrąjį nėštumo semestrą, kai persileidimo rizika yra mažiausia.
„Pagal esamą situaciją burnos higienistas ar odontologas parekomenduos dantų priežiūros priemones, paaiškins individualios higienos svarbą, t. y. valyti dantis ryte ir vakare, naudoti tarpdančių siūlą, skalavimo skystį be chlorheksidino“, – pasakojo specialistė.
Paklausta, kokius antibiotikus nėštumo metu galima vartoti, jei tenka gydyti dantų infekciją, odontologė pastebėjo, kad bet koks cheminis medikamentas yra nesaugus, nes turi pašalinį poveikį. Vis dėlto, reikalui esant ir atsižvelgiant į būklę, parenkamas tikslingas, maksimaliai greitai infekcijos sukėlėją veikiantis antibiotikas.
Specialios priemonės – mažųjų dantims prižiūrėti
Jau susilaukus kūdikio moteriai derėtų nepamiršti ir toliau atidžiai rūpintis savo burnos higiena, žindančioms mamoms rekomenduojama vartoti papildus su mineralais, kuriuose yra 2 g kalcio. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti ir mažylio dantukams – juos, vos išdygus, iš pradžių galima valyti su marlės gabalėliu ar švelniai apvalyti su silikoniniu šepetėliu prieš miegą. Pirmuosius krūminius dantis rekomenduojama valyti su dantų šepetėliu ir pasta. Ši parenkama pagal amžiaus grupę ir poreikį.
Kaip pasakojo D. Jurevičienė, jeigu dantys sveiki ir higiena gera, užtenka profilaktinės dantų pastos, o jeigu matoma rizika atsirasti ėduoniui, rekomenduojama pasta su fluoru. Kad vaikams dantų valymo procedūra taptų smagesnė, galima į higienos ritualą įvesti vaikiškus skalavimo skysčius.
Dantų priežiūra iki nėštumo – svarbi
Kaip pastebėjo vaikų odontologė D. Jurevičienė, moterims dantis stiprinti reikia iki nėštumo, o per 9 mėnesius, kol laukiasi kūdikio, dantų būklę reikėtų išsaugoti. Jau nėštumo metu patartina atlikti kuo mažiau skausmingų ir stresą keliančių procedūrų.
„Jeigu taip nutiko, kad dantų gydymas yra būtinas, labai gerai, jeigu odontologas galėtų bendradarbiauti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Pati pavojingiausia būklė – ūmi infekcija su pūliavimu. Pagrindinė gydytojo odontologo užduotis – suteikti pirmąją pagalbą, sumažinti skausmą, panaikinti infekciją, o tolimesnis gydymas planuojamas po nėštumo“, – sakė odontologė.