
Įvairiais vaiko raidos etapais baimės yra skirtingos: mažesni vaikai dažnai bijo išgalvotų pavojų: baubų, neegzistuojančių būtybių, o vyresni vaikai gali nerimauti dėl įsilaužėlių, bijoti žaibo, stipraus vėjo ir pan.
Miego baimė gali būti susijusi ir su atsiskyrimo nerimu, kai vaikas nenori atsitraukti nuo tėvų, nes bijo juos prarasti.
Priešmokyklinio amžiaus vaikai dažnai susiduria su „nakties baubais“. Jiems sunku užmigti vieniems, naktį jie prabunda susapnavę baisius sapnus, nelipa iš lovos bijodami pabaisų. Tai normali raidos dalis – vystosi vaiko fantazija, jis pradeda suprasti ir atskirti realius ir nerealius pavojus. Kartais baimės kyla iš gąsdinančios patirties: išsigandus šuns, perskaičius baisią pasaką ar pažiūrėjus filmą, gatvėje pamačius avariją, o kartais atrodo, kad baimės kyla be priežasties. Šeimoje tvyranti įtampa ar konfliktai irgi gali turėti įtakos – vaiko nerimas, ypač jei vengiama apie jį kalbėti dienos metu, gali reikštis sustiprėjusia baime prieš miegą ar nemiga. Miego baimė gali būti susijusi ir su atsiskyrimo nerimu, kai vaikas nenori atsitraukti nuo tėvų, nes bijo juos prarasti. Įvairiais vaiko raidos etapais baimės yra skirtingos: mažesni vaikai dažnai bijo išgalvotų pavojų: baubų, neegzistuojančių būtybių, o vyresni vaikai gali nerimauti dėl įsilaužėlių, bijoti žaibo, stipraus vėjo ir pan.
Šiuo raidos etapu vaikas gali išmokti reaguoti į baimes ir jas įveikti. Siūlome kelis būdus, kaip galima jam padėti.
Pasikalbėkite apie baimes
Pasikalbėkite su vaiku apie tai, ko jis bijo. Įsiklausykite ir pabandykite suprasti. Nesijuokite iš jo baimių ir neignoruokite jų. Vyresniems vaikams galite paaiškinti, kas yra tikra, o kas ne, galite kartu pafantazuoti, „kas būtų, jeigu būtų…“, ką darytumėte įvairiose situacijose. Geriau apie baimes kalbėtis dieną, kai vaikui nėra taip baisu. Užtikrinkite, kad namuose yra saugu.
„Burtai“ kovojant su baubais
Mažesniems vaikams dar labai sunku atskirti fantaziją nuo realybės, todėl jų baubus geriau priimti kaip tikrus ir kovoti atitinkamomis priemonėmis: prie lovos galite pastatyti „purškiklį nuo pabaisų“ (tai gali būti paprasčiausias vandens purškiklis), kuriuo vaikas gali nubaidyti pabaisas. Galite pasinaudoti ir kitokiais „burtais“ kovodami su baubais: išsiurbti baubus siurbliu, sudėti į maišą ir išnešti kur nors, pabandyti su jais susidraugauti. Pasitelkite fantaziją.
Kurkite malonią atmosferą
Prieš miegą sukurkite ramią ir malonią atmosferą. Neskaitykite knygų ir nežiūrėkite filmų, kuriuose yra siaubo elementų. Atrinkite animacinius filmukus, kuriuose vaikai įveikia savo baimes, skaitykite pasakas, kurios baigiasi laimingai. Galite leisti vaikui klausytis pasakų įrašų. Įjunkite grotuvą, kad pasakos kartotųsi, o vaiko užduotis – kuo ilgiau jų klausyti. Šitaip jis nelauks, kol pasibaigs pasakojimas, bus sutelkęs dėmesį, o mintys nenukryps į gąsdinančias fantazijas.
Prieš miegą pasikalbėkite apie malonius dalykus. Galite paklausti: „Kokie trys dalykai šiandien tave privertė nusišypsoti?“ Tai gali būti jūsų kiekvieno vakaro tema. Galite aptarti, ką vaikas norėtų susapnuoti, kokie būtų malonūs sapnai? Kartu išrinkite vieną, kurį jis ir bandys susapnuoti.
Tokie pašnekesiai irgi padeda vaikui sutelkti dėmesį į malonius dalykus ir negalvoti apie keliančius nerimą.
Atraskite „miego saugotojus“
Kartu su vaiku atraskite „miego saugotojus“ tai gali būti mėgstamiausias žaislas, pagalvėlė, antklodė, įjungta švieselė prieš miegą, prie lovos pakabintas amuletas, kuris nuveja visus pavojus, sapnų gaudyklė, minkštas žaislinis šuo-miego sargas. Galite padovanoti vaikui kokį nors kareivėlį ar žaislinį gyvūnėlį, kuris miego metu budėtų, saugotų mažylį ir leistų pailsėti. Šiam žaislui vaikas galėtų papasakoti, kaip jaučiasi prieš miegą, o paskui pasidėti jį po pagalve. Su gąsdinančiomis fantazijomis padeda kovoti raminančios fantazijos. Žinojimas, kad kas nors tave saugo, gali padėti ramiau miegoti. Pasitelkite fantaziją ir kartu atraskite, kas galėtų saugoti vaiko miegą.
Mokykitės atsipalaidavimo būdų
Kartu su vaiku mokykitės atsipalaidavimo būdų: mintyse įsivaizduoti, kaip gulite prie jūros ar pievoje, lėtai atpalaiduoti visą kūną. Galite jam papasakoti apie malonius vaizdus, o jis tegul įsivaizduoja. Taip vaikas nustos galvoti apie baimes, nes bus sukaupęs dėmesį į malonius dalykus.
Nustatykite ribas
Nepamirškite nustatyti tam tikrų ribų, kad nepaskatintumėte vaiko „baimingo“ elgesio. Pajutęs, kad rodydamas baimę gauna daugiau jūsų dėmesio ar jam dėl to nuolaidžiaujate, vaikas gali priprasti prie tokio bendravimo būdo. Pabūkite šalia vaiko, kol jis užmiega, tačiau ne per dažnai – ne kelias naktis iš eilės. Galite laikytis susitarimo: pabūsite su juo pusvalandį, paskui jam pabuvus vienam ramiai 10–15 minučių, jūs ateisite pažiūrėti, ar viskas gerai. Reikalaukite, kad laikytųsi susitarimo (jei tai vaikui ne per sudėtinga), ir patys laikykitės žodžio. Geriau kartkartėmis ateiti, nei nuolat būti šalia. Skatinkite vaiką likti savo lovoje, kad jis pajustų, jog tai saugi vieta. Jei leisite vaikui persikraustyti į jūsų lovą, vėliau gali būti dar sunkiau jam sugrįžti.
Skatinkite
Jei manote, kad vaikas neramiu miegu siekia dėmesio, sukurkite skatinimų sistemą. Skirkite jam dėmesio už ramų miegą. Galite skirti ne tik dėmesio, bet ir žvaigždučių ar lipdukų, kai išbūna tam tikrą laiką ramus, jaučiasi drąsiai. Laiką po truputį galite ilginti, o, pavyzdžiui, surinktas tris žvaigždutes galite iškeisti į saldainį ar kokį smagų užsiėmimą. Skatinkite ir žodžiais – pasakykite, kaip didžiuojatės, kad būna drąsus ir miega vienas. Svarbu, kad vaikas nesuprastų klaidingai ir nebijotų su jumis dalytis baimėmis. Paaiškinkite vaikams, kad bijoti yra normalu.
Drąsinkite
Jei vaikas susapnavo košmarą, galite kartu sukurti kitokią sapno pabaigą, kad mažylis jaustųsi geriau. Kartais vaikams sunku kalbėti ir pasakoti išsamiai, tuomet galite pasiūlyti nupiešti, ką matė, piešinį suglamžyti ar suplėšyti, išmesti į šiukšliadėžę. Tai padeda vaikui jaustis stipresniam už nemalonius sapnus, taip jis gali pajusti, kad gali kontroliuoti ir nugalėti tai, kas jam kelia baimę.
Tokiomis situacijomis galite pasinaudoti kaip galimybe mokyti vaiką pačiam įveikti savo baimes: galvoti apie ką nors malonaus, kai jam baisu, rasti drąsinančius žodelius: „Viskas bus gerai“, „Tu gali“. Galite mokyti kalbėtis apie savo baimes, kartu ieškoti sprendimų.
Jei vaiko miego problemos tęsiasi ilgai, gali būti, kad vaiko nemiga yra sudėtingesnių problemų išraiška. Galbūt jis taip siekia tėvelių dėmesio, nori kartu praleisti daugiau laiko. Tokiu atveju reikėtų ieškoti kitų būdų, kaip jam tai suteikti. Galbūt vaikas išgyvena daug nerimo ir baimių dienos metu: namuose ar darželyje patiria daug įtampos ir šitaip reaguoja į situaciją. Kalbėkitės su vaiku kuo daugiau apie tai, dėl ko jam baisu ir kas jam padeda. Vaiko miegui negerėjant, pasikonsultuokite su vaikų psichologu ir kartu ieškokite priežasčių.
Saldžių sapnų.
Psichologė Eglė Kuraitė, asociacijos „Mentor Lietuva“ mentorystės programos koordinatorė
Daugiau vertingų psichologinių ir pedagoginių straipsnių ieškokite svetainėje www.ikimokyklinis.lt