Rubiką apie keliones su vaikais kuria bendruomenė „Keliaujančios mamos“.
Italija tikriausiai yra Nr.1 Europoje tarp šalių, kurią esame įsimylėjusios ir su vaikais lankome dažniausiai! Ir tikrai ne veltui – čia visko ras net didžiausi maisto, gamtos, istorijos, meno, mados ir bendravimo gurmanai. Grįžusios iš mamų kelionės po Siciliją, tad pakilia nuotaika dalinamės tuo, ką aplankėme, kur pabuvome ir apsistojome, bei kiek mums tai kainavo.
Apie Siciliją
Sicilija – didžiausia sala Viduržemio jūroje ir autonominis Italijos regionas. Salos plotas 25 700 km², čia gyvena apie 5 milijonus gyventojų. Sostinė – Palermas. Saloje yra 9 provincijos: Agridžentas, Kaltaniseta, Katanija, Ena, Mesina, Palermas, Ragūza, Sirakūzai, Trapanis. Spėjome per savaitę aplankyti tris iš jų.
Ortigia – Sirakūzų senamiestis saloje
Nusileidę Sicilijoje tikslaus plano neturėjome, tik kelias rekomendacijas, ką tikrai verta pamatyti. Todėl iš Katanijos oro uosto sėdome į viešą autobusą (6 Eur žmogui, apie 1,5 val. kelio) ir leidomės į Sirakūzus. Tiksliau – Sirakūzų senamiestį Ortigijos saloje, kuris yra UNESCO pasaulio paveldo objektas. Ortigijos sala su Sirakūzais sujungta dviem tiltais, bet nėra didelė, apeinama pėsčiomis. Booking.com puslapyje rezervavome nakvynę beveik pačiame jos centre, iš išorės labai tipiškame name, tačiau viduje – labai moderniai įrengtuose apartamentuose su balkonu į miesto stogų panoramą. Kontaktus išsisaugojome, mielai pasidalinsime.
Ką aplankėme Ortigijoje
Archimedo ir Da Vinčio muziejų: privatus, viduje fotografuoti neleidžiama, mums padarė nedidelę išimtį kelioms nuotraukoms. Vaikams dalies eksponatų liesti negalima arba tik su priežiūra, tad labiausiai patiko konstravimo ir žaidimų erdvė, jau praėjus muziejaus eksponatus.
Aretusos fontaną ir šaltinį, prie kurio gyvena žąsys – su dievų meilės legendos istorija. Aplink daug kavinių su šviežios žuvies ir jūros gėrybių meniu, picerijų, restoranų su vaizdu į jūrą.
Apolono šventyklos, pastatytos VI a. pr. Kr., griuvėsius. Labiau mamoms nei vaikams.
Archimedo aikštę (Piazza Archimede) su žymiojo išradėjo skulptūra.
Katedros aikštę (Piazza del Duomo). Joje aplankėme Katedrą, pastatytą vietoje kažkada buvusios senovinės Atėnės šventyklos, kurios kolonos buvo panaudotos šio pastato konstrukcijoje. Aikštėje įsikūrę ir nuostabūs barokinės architektūros Beneventano rūmai bei Santa Lucia bažnyčia.
Maniace pilį (Castello Maniace)
Senamiestį išvaikščiojome skersai ir išilgai, labai jaukus, mielai grįžtume.
Sirakūzai
Iš Ortigijos salos į Sirakūzus ėmėme ekskursiją tuktuku, kuris per pusantros valandos praveža pro istorines ir šiuolaikines vietas (kaina pasiderėjus 70 Eur, prašė 80 Eur).
Aplankėme:
*Neapolio archeologinį parką – jame yra didžiausias antikinis teatras Sicilijos saloje, kuriame iki šių dienų rengiami koncertai ir spektakliai, olą „Dionizo ausis“, garsėjančią efektinga akustika, romėnų amfiteatro griuvėsius. Su tuktuku į šią ekskursiją važiuoti neapsimoka, geriau savo automobiliu, nes šis parkas apeiti užims ne mažiau kaip valandą, o atvažiavus su tuktuku, ekskursijos (1,5 val.) laikas tiksi.
*Senovinės ir modernios architektūros bažnyčias.
*Sakykime, šitos ekskursijos „vinis“ vaikams buvo pats važiavimas tuktuku, bet likusi ekskursijos dalis su objektų lankymu jų nesužavėjo.
Notas
Išvaikščioję visą Ortigiją, nusprendėme pasidairyti aplink. Išsinuomojome automobilį ir išvažiavome į labai giriamą barokinį miestuką Notą ir paieškoti gražių paplūdimių, tinkamesnių vaikams.
Štai kas mums patiko:
*Fontane Bianche – paplūdimys, vykstant pakeliui iš Sirakūzų, su pilna infrastruktūra (paplūdimio barai pavalgyti, tualetai, persirengimo kabinos, gultai, tiesa, brangoki – po 35 Eur dienai) ir puikiu smėliu vaikams žaisti. Teko ir smėlio žaislus paplūdimy pirkti, geriau atsivežkite savo, nes permokėsite.
*Notas – nuostabaus grožio miestelis, kurį apžiūrėti galite važiuojant traukinuku stačiomis įkalnėmis.
*Įdomi nakvynės vieta – princo rūmų priestatas, puoštas XVIII a. Murano stiklo sietynais, gipso detalėmis, senovinėmis buvusių šeimininkų nuotraukomis.
Katanija
Net ir patyrusiems keliautojams pasitaiko ne jų dienų. Po nuostabių Unesco saugomų miestelių, nusprendėme nuvykti į antrą pagal dydį Sicilijos miestą. Bet tądien, matyt, buvo ne mūsų diena – jau išlipus Katanijos autobusų stotyje (jei taip galima pavadinti tiesiog asfaltuotą aikštelę vidury miesto), viskas ėjosi ne taip. Akis tiesiog skaudėjo žiūrint į visur išmėtytus kalnus šiukšlių maišų, benamius, jau nekalbant apie nosį riečiantį dvoką, kuris lydėjo visame senamiestyje, kur mes ir buvome nusprendę apsistoti. Didingi pastatai ir toje šiukšlių karalystėje įsikūrę „Mishelin“ restoranai bei kavinės ir maisto turgūs jau nebeviliojo. Mintyse titulavome Kataniją nešvariausiu matytu didmiesčio senamiesčiu. O matėme jų daug.
Nužingsniavus su vaikais ir daiktais apie kilometrą iki apartamentų, mūsų laukė dar viena nemaloni staigmena. Apartamentai, bookinge įvertinti beveik vien gerais atsiliepimais, – iš tikrųjų buvo itin netvarkingas butas, su aplaužytais per amželį baldais ir nevalytais užkaboriais bei tvyrančiu kanalizacijos kvapu. Savininkas, beje, buvo pagyvenęs išsilavinęs žmogus, tad mes draugiškai sutarėme, kad atšaukiame rezervaciją, ir jis grąžino pinigus. Vėliau radome ir neigiamų ankstesnių atsiliepimų apie šią vietą, bet po šio patyrimo dar nuodugniau juos skaitysime.
Pabėgę iš Katanijos pirmą kartą į Taorminą, vis tiek norėjome suteikti antrą šansą šiam miestui. Ne tiek iš smalsumo, kiek dėl to, kad jau laukė skrydis namo iš Katanijos oro uosto. Ir patogiausia nakvynę buvo rinktis ten.
Ir negalėjome patikėti savo akimis, kaip miestas galėjo pasikeisti per 3 dienas, – net šiukšlinės buvo tuščios, zujo jų surinkėjų mašinytės, daugybė žmonių išsiruošusių į savaitgalį, vestuvininkų, gatvės muzikantų ir jokių kvapų (tikriausiai tam įtakos turėjo gerai nupylęs lietus)! Miestas pasirodė visiškai kitoks – įspūdingas ir gyvas tiek dieną, tiek vakare.
Taormina – Sicilijos perlas
Taormina ne veltui taip vadinama. Įsikūrusi ant kalno šlaito su įspūdingais vaizdais į jūrą, jaukiomis gatvelėmis, išpuoselėtais parkeliais, prabangiomis parduotuvėmis ir nakvynės vietomis po kelis tūkstančius eurų už naktį. Į Taorminą iš Katanijos vykome paprastai – ir vėl autobusu. Kelionė su nuostabiais vaizdais už lango neprailgo, o ir parkingu rūpintis nebreikėjo.
Aplankėme:
*Graikų teatrą. Būnant Taorminoje būtina užeiti ir į graikų teatrą, kur žiūrovai mato ne tik sceną, bet ir įspūdingą panoraminį vaizdą už jos. Galima pasivaikščioti, pasidomėti ekspozicijos užrašais, yra panoraminis balkonėlis gražioms nuotraukoms.*
*Cable car į paplūdimį: kadangi Taormina yra įsikūrusi ant kalno, o matoma jūra vilioja, tai visų patogumui yra pastatytas keltuvas, tik 10 Eur žmogui – ir jau turi bilietą į paplūdimį ir atgal. Tiesa, beveik visas paplūdimys privatus, tad arba susimokate, arba einate į nedidelį lopinėlį viešojo „pliažo“.
*Taorminoje, kaip ir visoje Italijoje, galima sakyti, tęsiasi nuolatinė maisto ir ledų šventė tiek vaikams, tiek mamoms. Ir iš tiesų tokių skanių ledų nedaug kur rasi. Rekomenduojame suvalgyti iš vaisių sulčių šaldytų ledų ir atsigaivinti granita – Sicilijos smulkinto ledo glotnučiu.
