,,Vaikai, mes jums parodysim visus pasaulio kalnus!“ – drąsiai sakė mama Toma, su šeima išsiruošusi į kelionę po Austriją.
Su mūsų žurnalo skaitytojais Toma Beržonskienė dalinasi patirtimi ne tik apie aplankytas vietas, bet ir apie tokio keliavimo privalumus, patogumus, pasiruošimą bei nusiteikimą. Toma keliavo su vyru Andriumi ir vaikais – Agota (1 m. ir 3 mėn.) ir Adomu (3 m. ir 7 mėn.).
Kelionės pradžia
Jau žiemą pradėjome kalbėti apie vasaros keliones. Jau vien planavimas ir kalbėjimas apie jas sukelia didžiulį malonumą! Liepos vidurys tarp visų veiklų buvo pats tinkamiausias. Susidėjome daiktus į automobilį ir išvažiavome. Žinojome tik viena – Austrija ir Tirolio kraštas bei snieguoti kalnai, o daugiau – kur akys nuves!
Kelionė ilga, bet neprailgo. Važiavome be aiškaus plano, ką aplankysime, ir tikslo, kiek nuvažiuosime. Žinau, kad kitiems jau vien pats sakinys kelia įtampą. O mums atvirkščiai, aiškus planas atima pusę atostogų laisvės. Mūsų pagrindinis tikslas buvo pailsėti, atitrūkti nuo kasdienybės ir vaikams parodyti pasaulį, o Austrija tam labai tinkama kryptis. Prieš kelionę parsisiuntėme dvi programėles. Tai „Park4night”, kurioje buvo galima rasti visą sąrašą kempingų (mat buvome susiruošę viską nakvynei palapinėje). Antroji – „Austria Travel Guide“, kur galėjai pamatyti visas siūlomas aplankyti įdomesnes, įsimintinas vietas bei jas pasižymėjus susidėti į žemėlapį. Aplankei, pažymi ir keliauji toliau. O nakvynės – kur papuls. Pavargsime, kažką netoliese užsisakysime, ir viskas.
Kaip sutalpinome daiktus ir kokie svarbiausi?
Kad sutalpintume daiktus, nusipirkome bagažinę ant stogo. Beje, ir grįžus jos nenusiėmėme, naudojame kasdienėms kelionėms, labai patogus dalykas. Taigi toje bagažinėje tilpo trys lagaminai rūbų: vaikams po tradicinį mažiuką, o mums – didysis. Įprastoje bagažinėje buvo: vežimas, dviračio kėdutės, dvi kuprinės, dviračio krepšiai, nešyklė, kuprinė/nešynė, mažytis šaldytuvas, keturi šalmai, Adomo balansinis dviratis, lietpalčiai, turistinė dujinė viryklė, palapinė, keturi miegmaišiai, keturios lauko kėdės, staliukas… Skamba tikrai nejaukiai! Matyt, mašina prieš keliones turi savybę stebuklingai padidėti! Ant automobilio pritvirtinto dviračių laikiklio prisikabinome dviračius. O pačiame salone buvo reikalingiausi dalykai: užkandžiai, daiktai vaikų užimtumui, pledukai, vandens atsargos ir, aišku, mes.
Vaikų užimtumas kelionėje
Vaikų užimtumui neturėjome kažko labai specialaus: žurnaliukas su lipdukais, knygelės, žirklutės, modelinas, flomasteriai, keli šviečiantys dalykai, įdomesni užkandžiai, po kelis naujus smulkius daiktus… Vis paduodi kažką naujo, ir vėl keli kilometrai ramesni. Pirmos dienos, žinoma, buvo sunkesnės. Ne tik vaikams, bet ir mums. Kol supratome, kada reikia sustoti, kada užkąsti, kada vaikams naujos veiklos duoti. Na, o atostogoms įsibėgėjus, vaikai pagavo kelionės režimą bei nuotaiką ir tiesiog su džiaugsmu sėsdavo į mašiną klausdami: „Tai ką mums šiandien parodysit?“ Rimtai! Kelionėje su vaikais buvo net lengviau negu namie. Agota dar maža, bet Adomui telefoną ir filmukus stipriai ribojame, tad kelionėje jų neprireikė nė karto. Tuo irgi didžiuojamės.
Didžiausią įspūdį palikusios vietos
Adršpadų-Teplicės nacionalinis parkas
Pirma rimtesnė ir labai patikusi antros dienos vakaro stotelė Adršpadų-Teplicės nacionalinis parkas visai prie pat Lenkijos/Čekijos sienos. 17 kvadratinių kilometrų plotas, pilnas uolų ir primenantis mistines hobitų žemes. Vieta taip netoli nuo Lietuvos, bet tarsi visiškai kitoks pasaulis: ramybė, gamta, tyla. Deja, neužteko laiko, atvykome apie 17 val. vakaro, o parkas dirba iki 21 val., tuo tarpu vaikščiojimo ten užtektų visai dienai. Beje, uolų viduje šaltoka, tad reikėtų nepamiršti ir šiltesnių drabužių.
Kalnų miestelis Gmundenas
Antra labai patikusi vieta – Gmundenas. Užsienietiškas jausmas. Kavinių šurmulys, bet kartu ir ramybė, žydras vanduo, kalnų didybė, jachtos. Gmundenas garsėja savo keramika, ir tai matyti ne tik viešbučio indų pasirinkimuose, bet ir visose parduotuvių vitrinose. Miestas apsuptas Trauno ežero, o ežero viduryje stūkso pilis su Shloss Ort bažnyčia. Vaizdas įspūdingas. Iki jos galima nueiti pėsčiomis ir apeiti ratu arba padaryti taip, kaip mes, – apvažiuoti dviračiu. Dviračiais apvažiavome visą miestelį.
Sigmund-Thum Klamm tarpeklis
Sigmund-Thum Klamm – didžiulį įspūdį palikęs 32 metrų gylio ir 320 aukščio tarpeklis, susiformavęs nuo tirpstančių ledynų vandens, kuris išgraužė didžiulę vagą kalnuose ir suformavo tokį įspūdingą gamtos grožį. Kaina – apie septynis eurus, bet jausmas vertas visų septyniasdešimties. Virš galvos kriokliai, apačioje kriokliai, buvome per lietų, bet lietus nesutrukdė, o kaip tik dar labiau padidino įspūdį. Vienintelis šio tarpeklio minusas – kelias per trumpas, per greitai praėjome, o grįžti atgal kaip ir negalima, išeini pro vartus, ir viskas. Tad neskubėkite ir gėrėkitės!
Mėgstantiems dviračius
Įspūdį paliko dviračių miestelis Saalbach Hinterglemm. Vieną atostogų rytą supratome, kad pabudome dviračių rojuje. Keliai į kalnus – dviračiams. Aikštelės – dviračiams. Specialios plovyklos irgi dviračiams. Apie tokį miestelį išvis nebuvome girdėję, bet buvome girdėję, kad yra tokia kortelė su kažkokiomis nemokamomis paslaugomis, ją duoda kai kurie viešbučiai.
Viešbučio, kuriame apsistojome, darbuotojas kaip tik pasiūlė pasinaudoti ta specialia kortele ir nemokamai pakilti funikulieriumi į kalnus, į dviračių trasą. Austrijoje nemažai vietų ir apžvalgos bokštų, į kuriuos pakilus pamatysi nuostabų kalnų vaizdą. Visų jų kaina – apie 50 eurų asmeniui. Domėjomės keliomis vietomis, bet vis nenusprendėme, kurią išsirinkti, ir staiga gavome tokį nemokamą šansą.
Tiesa, trasos pritaikytos profesionaliems dviračiams, todėl važiuoti sunku, bet pabandyti verta. Kol vyras leidosi nuo kalno, mes žaidėme vaikų žaidimų aikštelėje. Vėliau pasinaudojome kitu funikulieriumi ir dar viena trasa leidomės jau kartu su visa šeima.
Kitos lankytinos vietos
- Jau planuodami kelionę, vaikams akcentavome, kad važiuosime pamatyti snieguotų kalnų, o Austrijoje juos rasite Alpių kelyje. 40 eurų kainuojantis, 48 kilometrus besitęsiantis ir 36 posūkius turintis Alpių kelias su tais žadėtais snieguotais kalnais atėmė žadą. Jausmas – lyg būtum Mėnulyje. Kalnų ežerai, kriokliai, šalta, snieguota, tylu, pavojingi posūkiai. Alpių kelias atidarytas iki 21 valandos vakaro, vėliau jis tiesiog uždaromas, tad išsiruošti reikėtų kuo anksčiau.
- Schafberg Bahn.Traukiniai – Adomo didžiulė meilė. Mes gyvename šalia geležinkelio, traukinius tikrąja ta žodžio prasme matome per langus, bet važiuoti su traukiniu į tokio grožio kalnus – visai kitas reikalas. Raudonas traukinukas, lėtai kylantis ir leidžiantis pasimėgauti vaizdu, buvo paskutinė atostogų stotelė visame mūsų lankytinų vietų sąraše. Bilietas – apie 50 eurų, vaizdas užkilus (o užkyli tikrai labai aukštai) man gal net gražesnis už Alpių kelio vaizdus. Nežinau, ar esu mačius kažką labiau mėlyno.
- Ir tada dar kartą Gmundenas. Aplankę visas norimas vietas nusprendėme, kad jau laikas namo. Vyras lyg ir norėjo grįžtant dviračiu pasivažinėti po Vieną, sustoti Prahoje, o man atrodė, kad kelias namo ir taip ilgas, beje, abiejuose miestuose jau esame buvę, tai norėjosi tiesiog namo. Po pasivažinėjimo traukinuku sėdome į mašiną ir už kelių valandų atsidūrėme Čekijoje, mat buvome visai netoli sienos. Kirtę tą sieną abu susikibome už rankų, susigraudinome ir kažkaip nesupratome, kaip taip greitai palikome Austriją
Požiūris į keliones su mažais vaikais
Mums grįžus iš kelionės, sutikti draugai ir artimi žmonės klausė, kaip sekėsi. Žinoma tie, kurie mus artimai pažįsta, žino, kad su vaikais visur kartu dalyvaujame. Kad ir bėgimuose bėgame, ir į žygius einame, bet, jų akimis, pasiryžti kelionei automobiliu – visai kitas reikalas. Tuo tarpu mes tikrai nuoširdžiai nesupratome kodėl, nes paprasčiausiai nesijautėm jokio žygdarbio padarę. Rimtai. Mes tiesiog išsiruošėme į kelionę su mažais vaikais, nieko neplanuodami, nieko nesitikėdami, nieko specialiai nesiruošdami, nes žinojome, kad viskas bus gerai. Kelionės automobiliu didžiausi pliusai yra tie, kad gali sustoti, kur nori ir kada nori. Mes žinojome, kad vaikams parodysime kalnus ir grįšime namo, juk grįžti namo visada smagiausia.
Daug kelionių istorijų https://keliaujanciosmamos.lt/
Susiję straipsniai
