Keliavimas su kūdikiu – šeimos gyvenimo stilius. Tęsiame pažintį su bendruomenės „Keliaujančios mamos“ narėmis, kurioms keliauti – kaip kvėpuoti.
„Niekada negalvojau, kad mano šeima taps „keliautojų šeima“, tačiau, analizuodama visus pirmus metus nuo sūnaus Leo gimimo, dabar galiu pasakyti, kad taip, mes esame keliautojai,“ – sako Margarita Kolesnikoviča. Jie su vyru Edijs augina vienerių metų sūnelį Leo ir laukiasi antrojo, bet tai netrukdo keliauti kaip padūkus.
Susitiko du aktyvaus gyvenimo mėgėjai
Margarita sako, kad nuo pat draugystės su vyru pradžios laisvalaikį mėgo leisti aktyviai: skristi, žygiuoti, važiuoti, plaukti. Vyras labiau mėgsta iškylauti ir būti gamtoje, o ji pati yra linkusi pasirinkti pažintines ir poilsines keliones. Todėl šiuo aspektu jų pomėgiai labai panašūs ir puikiai papildo vienas kitą.
Išbandymas ištverme
„Kadangi vyras dar iki mūsų pažinties daug važinėjo dviračiu, dalyvavo skirtingose varžybose bei iškylaudavo, mums susipažinus, į šį „liūną“ įtraukė ir mane. Sąžiningai pasakius, niekada nebuvau didelė aktyvistė dėl ištvermės trūkumo, todėl vyro pasiūlytas idėjas leisti laisvalaikį kitaip priimdavau kaip iššūkį sau ir su juoku. Taip kartu mes, dalyvaudami varžybose, esame užbėgę į 31-ąjį PC EUROPA aukštą (Vilniuje), iškylavę su nakvyne sausio mėnesį miške palapinėje, numynę dviračiu apie 60 km vienu kartu iš Klaipėdos į Nidą, o kitą dieną išskridome į Zakinto salą Graikijoje. Prisipažinsiu, kad kelionė dviračiu reikalavo daug ištvermės ir į maršruto pabaigą dėl nuovargio jau nebekalbėjau su vyru (iki tos išvykos nesu mynusi dviračio apie pusmetį, o ilgiausias įveiktas maršrutas buvo mažiau nei 30 km). Tuo tarpu mano vyras yra įveikęs dviračiu apie 200 km – parmynęs iš Latvijos į Lietuvą bei iš Klaipėdos į Vilnių, todėl jam 60 km atstumas atrodė juokingas. Bet atvykus į galutinį mūsų maršruto tašką, pasistačius palapinę ir skaniai pavakarieniavus, nuovargis tapo malonus ir labai savimi didžiavausi“, – pasakoja Margarita.
Jie mėgsta ir žygius, Margarita yra nuėjusi 70 km piligriminę kelionę per 3 d., todėl dažnai su vyru savaitgalius leisdavo pažintiniuose takuose arba ėjo vyro suplanuotais maršrutais. Vienas ilgiausių įveiktų – 25 km per 1 dieną.
Taip „vaikščiojo“ iki nėštumo pabaigos – stengėsi išlikti aktyvi, judėti ir neužsigulėti, todėl net būdama 37 savaites nėščia dalyvavo ėjimo varžybose, o savo nustatytą gimdymo dieną susiruošė su vyru į kelionę į Latviją, aplankydami maršrute esančius Lietuvos miestus. Įdomiausia tai, kad į tą kelionę važiavo ramūs, pasiruošę prireikus važiuoti tiesiai į gimdyklą. Buvo iš anksto aptarę veiksmų planą prasidėjus gimdymui, tačiau ramiai grįžo iš kelionės namo.
Kaip požiūrį į keliones keičia vaiko gimimas
Margarita sako, kad gimus Leo jų „beprotiškas išvykas“ pakeitė noras ilsėtis komfortiškai, tačiau pamatyti kuo daugiau pasaulio. Taip jie pirmą kartą išvyko į kelionę automobiliu į kalnus Zakopanėje (Lenkijoje). Tuo metu Leo buvo 2 mėnesiai. Kelionė praėjo sklandžiai, o mažylis viso važiavimo metu buvo ramus. Kadangi mama jį žindė, tikrai daug laiko ir jėgų susitaupė maitinant kūdikį, nes nereikėjo galvoti, kur ir kaip paruošti mišinuką.
„Atsimenu, kaip man dalinantis mūsų kelione asmeniniuose socialiniuose tinkluose sulaukdavau draugių žinučių, jos stebėjosi ir žavėjosi, kad nebijome keliauti su tokiu mažu vaiku, nes dažniausiai kelionės su vaikais asocijuojasi su chaosu, verkimu, nuovargiu ir kitais ne visai maloniais dalykais. Iš patirties galiu pasakyti, kad keliauti su kūdikiu yra kur kas lengviau nei su ūgtelėjusiu vaiku: mažiau užimtumui skirtų daiktų, trumpesnis būdravimo laikas, daugiau laiko kūdikis miega, mažiau ašarų. Be abejo, visi vaikai skirtingi, tačiau kol Leo buvo mažas, keliauti būdavo paprasčiau. Dabar kelionėse pasitelkiame daineles, užkandžius ir dažnai sustojame (keliaujant automobiliu), kadangi sūnus labai nori ir mėgsta judėti.
Nuo pirmos Leo kelionės stengiamės visus ilguosius savaitgalius ir atostogas leisti vis kitur. Tokiu būdu būdamas 1 metų Leo jau yra aplankęs 5 šalis: Lenkiją, Latviją, Maltą, Tenerifę ir Tunisą,“ – sako Leo mama.
Kiekvienoje šalyje (naujoje aplinkoje) Leo išmoksta vis kažką naujo – stovėti ant keturių ir siūbuotis, ropoti, sėstis ir t.t. Todėl tai dar labiau skatina šeimą keliauti su mažyliu. Ne veltui specialistai teigia, kad kūdikiai, kurie nuo mažens keliauja, – vystosi sparčiau. Tuo įsitikino ir jie patys.
Baidarėmis su kūdikiu? Kodėl gi ne!
Margarita sako, kad jos vyras galėtų save priskirti baidarių fanams, – juk ne veltui nusipirko pripučiamą baidarę (juokiasi). Jis buvo pasiruošęs su Leo ja plaukti, kai sūnui buvo 4 mėn., tačiau Margarita neleido. Kai Leo suėjo 10 mėnesių, vyras vėl bandė įkalbėti plaukti. Ir dabar dar Margarita nesutiko, – dėl savo pačios baimės: „O kaip susitvarkysiu baidarėje su vaiku?“.
Kuomet „Keliaujančios mamos“ paskelbė įrašą apie planuojamą plaukimą baidarėmis, Margarita pagalvojo, kad tai puiki proga išpildyti vyro norą ir nugalėti baimę būti baidarėje su vos 11 mėnesių kūdikiu. O ir kitų mamų drąsa skatino išbandyti plaukimą bei įrodyti, kad vaikas pramogoms ne kliūtis. Iki pat plaukimo dienos niekas iš pažįstamų netikėjo, kad šeima plauks, o pamatę socialiniuose tinkluose Leo baidarėje parašė nemažai žinučių su pagyrimas už drąsą.
„Mano nuostabai, plaukimas tikrai buvo sklandus, nepaisant mus užklupusio nedidelio lietaus. Tačiau šis leido mums su Leo sėdint baidarės gale pasidaryti „mini palapinę“ iš lietpalčio ir smagiai dainuoti daineles, kol tėtis irklavo. Mano santykis su baidarėmis nėra artimas – mėgstu palaikyti kompaniją, tačiau tikrai negaliu savęs vadinti baidarių fane,“ – prisipažįsta Margarita.
Kelionių netikėtumai
Didžiausias kelionių iššūkis būna tai, kad ne visi pasivaikščiojimo takai pritaikyti vežimėliui. Kartą atostogų Maltoje metu Edijs sudėliojo žygio maršrutą palei pakrantę (7 km). Vaizdai buvo užburiantys: jūros platybė, kalnai, skardžiai, senų pastatų griuvėsiai, tačiau didesnę dalį šio maršruto vyrui teko tiesiog nešti vežimą su kūdikiu (apie 4 km), kadangi takas buvo akmenėtas ir sunkiai pravažiuojamas. Paskaičiavus vežimo ir vaiko svorį, išėjo apie 17 kg.
Beje, vyrui yra tekę vežimą su vaiku nešti ir į kalną laiptais. Todėl Margarita drąsiai sako, kad jos vyro ištvermė kelionėse ir apskritai gyvenime yra didžiulė dovana šeimai.
Kas svarbiausia planuojant
Margarita sako, kad planuodami keliones visada atsižvelgia į lankytinų vietų kiekį bei oro sąlygas. Dažnai keliauja po šiltus kraštus, nes mėgsta saulę, šilumą bei vandenį, o pasirinkę vieną ar kitą šalį ar miestą, – dairosi, ką galima ten pamatyti. Taip dėlioja kelionės biudžetą ir kitus niuansus. Pastaruoju metu jie labiau linkę pasirinkti ilgesnes atostogas su apartamentų nuoma, nei trumpesnį poilsį su paketu „viskas įskaičiuota“.
Kelionės ir sveikata
Tikriausiai kiekviena mama prieš kelionę nerimauja, kad tik vaikas nesusirgtų. „Galiu pasidžiaugti, kad Leo turi gana stiprų imunitetą, todėl per metus laiko teko sirgti tik kartą ir tai buvo po kelionės iš Tenerifės. Tada visa šeima sirgome. Tačiau viena iš pagrindinių taisyklių prieš keliones yra mažiau jaudintis dėl galimo peršalimo ar kitos ligos (nes mintys materializuojasi), o vizitus pas gydytoją (esant injekcijų ar skiepų poreikiui) suplanuoti po kelionės. Ir, be abejo, visada tolimesnėse kelionėse būtina turėti vaistinėlę.
Kelionės – tai ir galimybė pailsėti
Margarita 4 metus dirbo Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centre, kur verslo kelionės buvo neatsiejama darbo dalis. Nuo tada labai pamėgo keliauti. Pakeitus darbo sritį, kelerius metus buvo pertraukėlė, tačiau susipažinus su vyru keliavimas vėl įgavo pagreitį.
„Mums kelionės – tai galimybė pažinti pasaulį, turiningai praleisti laiką ir pailsėti. Todėl kelionių planavimas teikia daug džiaugsmo ir energijos, nes tuo metu jau pradedi gyventi nuotraukose matytais vaizdais, emocijomis ir fantazijomis. Kai viskas realizuojasi, – džiaugiuosi ir jaučiu dėkingumą už galimybę būti čia ir dabar. Turiu prisipažinti, kad viena nemėgstamiausių kelionės dalių yra lagamino pakavimas ir išpakavimas. Šis procesas man trunka 2 dienas (mažiausiai), kadangi visada sunku pasirinkti drabužius, kurie būtų „pagal nuotaiką“ būtent tą dieną kelionėje (nes moters nuotaika nenuspėjama).Taip jau ne kartą esu pasiėmusi daugiau daiktų, negu iš tiesų reikia. Bet tikriausiai visos moterys su tuo susiduria,“ – sako Margarita.
Parengė Ginta Liaugminienė
Nuotraukos iš asmeninio albumo
