Šaltuoju metų laiku keliaujančios šeimos traukia dviem kryptimis – į kalnus slidinėti arba į šiltuosius kraštus nardyti. Šįkart plačiau aptarsime šiltąjį atostogų variantą.
Konsultuoja nardymo instruktorė Tatjana Novikova.
Populiariausias tarp nardytojų – Egiptas
Populiariausias lietuvių maršrutas žiemos mėnesiais, be abejo, yra Egiptas.
Nardymo instruktorė Tatjana Novikova į šią šalį vyksta 3-4 kartus per metus.
Nors nardyti galima ne tik Egipte. Tatjana yra nardžiusi ir Maldyvuose, Mauricijuje, Filipinuose, Indonezijoje, Prancūzijos Polinezijoje, Fidžyje, Galapagų salose… Kiekviena jūra turi savo nardymo specifiką – vienoje būna unikali gamta, kitoje – geras matomumas, trečioje – šiltas, švarus vanduo.
Ko tikėtis iš populiariausiojo Egipto? Žiemą vanduo paprastai būna apie 21-24 laipsnius šilumos, matomumas – maždaug 20 metrų. Nardymui vanduo gana vėsus. Pati Tatjana su nardymo klubo nariais mieliau vyksta į Egiptą vasarą. Tada vandens temperatūra būna 28-29 laipsniai, jūra labai rami, kartais – kaip stiklas. Vasarą vykti į Egiptą ilsėtis viešbutyje, švelniai tariant, beprotybė, nes būna taip karšta, kad net nueiti iki baseino reikia nemažai pastangų. Temperatūra lauke primena sauną. Todėl nardytojai viešbutyje neužtrunka – nakvoja tik vieną naktį po skrydžio, o paskui išplaukia į safarį laivu, kur gyvena 10 dienų ar net dvi savaites. Atviroje jūroje karštis nardymo mėgėjų nebevargina.
Vanduo – visos šeimos pramogos
Kartais, planuojant kelionę, būna sunku suderinti vaikų ir suaugusiųjų poreikius. Šeimos, kurios susižavi nardymu, šios problemos neturi. Nardyti įdomu ir vaikams, ir tėvams. Nardymas tapo ir pačios Tatjanos šeimos hobiu. Tris dukras auginanti mama sako, kad dukroms plaukioti „su vamzdeliu“ jūroje (užsiimti paviršiniu nardymu) ji leidžia nuo 5 metų.
„Aš žaviuosi kūdikių nardymo entuziastais, esu mačiusi daug filmų apie tai, kad pirmomis savaitėmis kūdikiai dar nepraradę įgimto plaukimo instinkto. Tačiau aš pati savo dukrų nuo gimimo nenardinu. Man atrodo, tai daryti turi labai patyrę specialistai, o Lietuvoje kūdikių nardymo klubų nėra. Todėl pati su savo vaikais neeksperimentuoju. Dukras į baseiną pradedu vesti nuo dvejų metų“, – sako nardymo instruktorė.
Tatjanos nuomone, net ir nepratintas nuo gimimo, mažas vaikas labai greitai išmoksta plaukti. Lankyti užsiėmimus, kuriuos veda treneris, naudinga dėl to, kad vaikas įgauna taisyklingų plaukimo įgūdžių, labai greitai ir paprastai įveikia vandens baimę, jei tokią turėjo. Kadangi užsiėmimai vyksta žaidimo forma, vaikams jie labai patinka.
Kaip vaikui susidraugauti su vandeniu
Jeigu jūsų šeima mėgsta vandens pramogas, jei turite svajonę nuskristi į šiltuosius kraštus ir pamatyti povandeninio pasaulio grožį, pratinkite vaikus prie vandens nuo mažų dienų. Būtent – pratinkite, nes pirmieji apsilankymai baseine kartais neapsieina be ašarų. „Mano pačios dukros rėkdavo, kai vandens patekdavo į akis. Vaikai labiausiai bijo, kad vanduo nepatektų į akis ir į nosį. Todėl rekomenduočiau įsigyti vaikiškus plaukimo akinukus arba kaukę, saugančią ir akis, ir nosį nuo vandens. Mano dukros pirmiausia išmoko plaukti su plaukmenimis ant kojų. Tik po poros metų, kai vandenyje jos jausdavosi kaip žuvys, nuimdavau plaukmenis, kad išmoktų plaukti ir be jų. Plaukmenys suteikia vaikams daugiau pasitikėjimo savimi, nes taip galima plaukti kelis kartus greičiau. Jei abejojate, ar plaukmenimis nesugadinsite plaukimo įgūdžių, nuraminsiu: tikrai ne. Baigdama Kūno kultūros akademiją, diplominiam darbui pasirinkau būtent šią temą, ar vaikus reikia mokyti plaukti su plaukmenimis, ar be jų. Tyrimai parodė, kad plaukmenys padeda greičiau išmokti plaukti, vaikai patiria daugiau džiaugsmo“, – sako Tatjana.
Kartais tėvai turi entuziazmo vesti vaikus į baseiną, bet tas entuziazmas dingsta prasidėjus ligoms: kaip tyčia, vaikai susloguoja, pradeda kosėti…
„Peršalimo ligos – tai pirmųjų metų bėda. Kai mane pačią tėvai pradėjo vesti į baseiną, buvau tikras ligų maišas. Man buvo septyneri, aš nuolat sirgdavau. Pradėjusi lankyti baseiną, sirgau dar dažniau. Jei tėvams nebūtų užtekę kantrybės, tuo mano plaukikės karjera ir būtų pasibaigusi. Tačiau po metų įvyko lūžis. Taip būna daugumai vaikų. Organizmas sustiprėja, pripranta prie vandens. Be to, yra viena auksinė taisyklė, kaip po baseino nesusirgti: reikėtų bent valandą pabūti patalpoje, neiti į lauką. Tiesiog pasėdėti kavinėje arba prisėdus ramesniame kampelyje paruošti pamokas. Jei po valandos išeisite į lauką, tikrai nesirgsite. Vaikai sušąla ne baseine, o išėję į lauką“, – pataria plaukimo sporto meistrė.
Vaikai – patys emocingiausi nardytojai
Kai vaikas mokės plaukti, nuo penkerių jis jau galės plaukioti su vamzdeliu (užsiimti paviršiniu nardymu). O jei keliaujate nardyti su vyresniais vaikais, atminkite, kad nuo 8 metų vaikas jau gali iš tiesų nardyti, tačiau tam reikia sertifikato.
Tikslingiausia jį gauti Lietuvoje, kad kelionės metu nereikėtų gaišti laiko pamokoms. Be to, vietiniai instruktažai dažnai būna nekvalifikuoti, trunka vos porą dienų, žmogus gauna tik paviršutiniškų įgūdžių, kaip elgtis po vandeniu. Tatjana pasakojo, kad kartą lietuvių grupei teko po vandeniu ieškoti sunkių akmenų, kad neiškiltų į paviršių, nes Egipto instruktoriai jiems davė nekokybišką įrangą, be to, paliko vienus, o patys nuplaukė tolyn…
Iš tiesų nardymas nėra žaidimas, ši veikla reikalauja laikytis tam tikrų taisyklių, kad žmogaus sveikatai ir gyvybei negrėstų pavojus. Itin didelio budrumo reikia, jei nardoma kartu su vaikais. Suaugusieji nė akimirkai negali išleisti vaikų iš akių. Todėl rekomenduojama nardyti šalia vaiko arba susirišti su vaiku virve, kad mažasis negalėtų nuklysti arba savarankiškai iškilti į paviršių. Nardymo instruktorė Tatjana sako, kad vaikai po vandeniu dažnai pamiršta visas nardymo taisykles, nes juos užburia povandeninio pasaulio grožis, jie užsimano plaukti paskui kokią gražią žuvį ar staiga iškilti į paviršių, kad galėtų papasakoti savo įspūdžius.
„Manoji Daša net sugalvojo savo sutartinį ženklą, kuris reiškia, „noriu kalbėti“. Narai turi sutartinių ženklų, kad galėtų kontaktuoti po vandeniu. Visų pirma tai pagalbos prašantys ženklai, jei žmogui pasidaro bloga, jei jam reikia iškilti į paviršių ar jaučia kokį nors diskomfortą dėl negerai veikiančios nardymo įrangos. Pavyzdžiui, kai bloga, žmogus po vandeniu sukioja plaštaką. Kartą Daša po vandeniu pradėjo sukioti vieną pirštą. Nesupratau, ką ji nori tuo pasakyti, nes tokio sutartinio ženklo nėra. Kai iškilome į paviršių, paklausiau, ką tas ženklas reiškia. Daša atsakė: „Norėjau su tavimi pasikalbėti. Norėjau pasakyti, kaip gražu“, – pasakoja Tatjana.
Po vandeniu vaikai dažnai pamiršta ir kitą nardymo taisyklę – negalima kilti greičiau už išpučiamus burbuliukus, negalima staiga kilti į paviršių.
„Nors nardydamas su vaikais neatsipalaiduosi, vis dėlto be galo smagu su jais dalintis gamtos grožiu. Kai tai patiria visa šeima – nepakartojama. Vaikai labai nuoširdūs ir emocingi. Tarp suaugusių nardytojų pasitaiko tokių, kurie pirmą kartą panėrę į gelmes lieka abejingi, nes tai jau yra matę per televiziją. Kartą prie laivo, kuriuo mes plaukėme, pasirodė delfinai.
Visi puolėme vilktis kostiumų, kad galėtume paplaukioti kartu su jais. O vienas vyriškis reagavo abejingai: delfinai – kas čia ypatingo“, – prisimena Tatjana.
Jai dar neteko sutikti vaiko, kuris būtų abejingas delfinams. Tatjanos nuomone, delfinai skleidžia nepaprastą gerumo ir draugiškumo lauką. Užtenka pamatyti jų tarsi besišypsančius veidus. Tatjana kartą plaukiojo su delfinais 7 valandas, kol plaukmenys visiškai nutrynė kojas. Arti žmogaus neprisileidžia nebent delfinės mamos su mažais vaikais. O jauni delfinai kviečia žmones žaisti. Jei priimi delfinų taisykles, jie leidžiasi net glostomi. Kai jie neria gilyn – tu turi nerti kartu, kai sukasi ratu, tu irgi turi suktis. Egipte nardytojai delfinų sutinka kiekvienais metais.
Iki 5 metų vaikams tinka plaukiojimas baseine, jūros pakrantėje.
Nuo 5-6 metų vaikai jau gali plaukioti „su vamzdeliu“ jūroje – užsiimti paviršiniu nardymu. Tokiam nardymui sertifikato nereikia. Bet vaikas turi mokėti gerai plaukti.
Nuo 8 metų vaikai gali pradėti nardyti su specialia vaikams pritaikyta įranga. Būtina turėti naro sertifikatą. Panėrimo gylis ribojamas iki 5 metrų.
Nuo 10 metų vaikai gali nardyti iki 10 metrų gylyje.
Saulė aktyvi net vandenyje
Išsiruošę į šiltuosius kraštus su šeima nepamirškite, kad saulė degina ne tik ant kranto. Labai sėkmingai (o dažniausiai nesėkmingai) galima įdegti ir nardant negiliai. Tatjanai teko matyti, kaip po keleto valandų paviršinio nardymo žmonės išlipdavo su nudegimų pūslėmis. Saulės spinduliai nepavojingi tik nardant didesniame nei 3 metrų gylyje.
Pati Tatjana saugosi saulės visais įmanomais būdais – dėvi maudymosi kostiumą ilgomis rankovėmis ir kelnėmis, atviras kūno vietas tepasi stipriausiais apsauginiais kremais (su 50 SF), sausumoje nešioja plačiabrylę skrybėlę, stengiasi nebūti atviroje saulėje. Pirmomis dienomis daug kam toks Tatjanos atsargumas atrodo juokingas, bet vėliau įsitikina, kad nudegti galima labai greitai.
Ilsėtis pasyviai ar aktyviai?
„Visąlaik gulėti prie baseino aš nenoriu“, – išgirsite savo mokyklinio amžiaus vaikų nuomonę apie atostogas šiltuose kraštuose. Nors dažna mama pasvajoja apie tingią savaitę prie baseino, vis dėlto keliaujant su šeima reikia pagalvoti ir apie naujus įspūdžius. Vien to, kad išskridę iš žiemiškos Lietuvos tą pačią dieną atsidursite vasariškame Egipte, gali būti mažoka.
O pažintis su povandeniniu pasauliu taps neužmirštamais kelionių įspūdžiais.
„Mamos žurnalas“
Smagus straipsnis. Kaip tik ruošiamės į panašią kelionę su vaiku, tad tikrai buvo aktualu ir įdomu.