Kūdikių nardymas Švedijoje

nardo

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Švedijoje gyvenanti lietuvaitė Eglė Draždžiulė sutiko papasakoti, kaip švedai moko vaikus plaukti ir nardyti nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių. Eglė ir Mindaugas su dukryte Pia patys išbandė visus baseino teikiamus džiaugsmus.

Švedai gimus kūdikiui neužsidaro namuose

Švedai aktyvūs žmonės, todėl ir gimus vaikeliui neužsidaro namuose. Mamytės su savo vos kelių mėnesių mažyliais turi galimybę eiti į mokyklėles, kur vyksta dainavimo užsiėmimai, rodomi spektakliai, piešiama ir šiaip smagiai leidžiamas laikas. Visa tai – nemokama.

Kadangi Švedijoje neįprasta vaikus palikti seneliams, šeimos visada laiką leidžia kartu su kūdikiais – gali pamatyti stadione bėgiojančią mamą, kuri kartu stumia ir sportinį vežimėlį su pametinukais. Populiaru su kūdikiais lankyti mankštas, jogą. Mes su Pia irgi išbandėme kūdikių jogą, tai labai raminanti ir atpalaiduojanti veikla. Čia, kaip ir plaukiojant, visada paisoma kūdikėlio nuotaikos. Net prieš masažuojant turi paklausti vaikelio, ar jis sutinka būti masažuojamas…

Baseinuose irgi daug šeimų su mažais vaikais, nes visi baseinai pritaikyti kūdikiams. Švedijoje vandens gylis kūdikių baseine nesiskiria nuo suaugusiųjų baseino. Kitaip juk nebūtų galimybės nardyti. Daug dėmesio skiriama higienai. Tiek vaikelis, tiek ir tėvelis, einantis į baseiną, prieš tai privalo nusiprausti po dušu su muilu. Vaikelis turi dėvėti maudymosi kelnaites, kurios nepraleidžia turinio, jei netikėtai įvyktų didelė „avarija“. Vieną kartą maudynės buvo nutrauktos, nes vienam iš vaikelių įvyko „avarija“ ir kelnaitės nesulaikė turinio. Vandens temperatūra baseine visuomet būna ne žemesnė nei 35 laipsniai.

Baseinai kiekviename miestelyje

Vaikų plaukimo pamokėlės Švedijoje gana populiarios, kiekvienas miestas ir miestelis turi savo baseinėlius. Mes pirmą kartą apie užsiėmimus kūdikiams sužinojome iš draugų, kurie savo dar metukų neturinčią dukrytę kas savaitę vežiodavo į baseiną. Mūsų šeimą irgi labai žavėjo vanduo, aš pati – vandens vaikas, todėl iškart pamaniau, kad ir mūsų, tuomet dar tik būsimai šeimai, tai būtų smagi pramoga. Taip po poros metų patys pradėjome lankyti užsiėmimus. Kadangi baseinų daug, todėl ir smulkesnės informacijos ilgai ieškoti neteko. Jos galima rasti visur: pradedant vaikų poliklinika, baigiant internetu.

Pirmąjį kursą pradėjome kitame mieste, nes arčiausiai mūsų esančiame baseine jau nebebuvo laisvų vietų. Vaikutį tenka registruoti gana anksti, apie 3 mėnesius iki kursų pradžios. Kursai turi pakopas. Kiekviena jų susideda iš 10 užsiėmimų. Užsiėmimai būna vieną kartą per savaitę. Mes jau baigėme 3 pakopas.

Pios pažintis su vandeniu

Pia, kaip ir daugelis vaikų Švedijoje, pirmą kartą buvo išmaudyta tik praėjus 2 savaitėms po gimimo! Lietuvoje tai neįprasta, nes maudomi vos tik gimę mažyliai. Vėlyvas kūdikių maudymas pagrįstas tuo, kad nuo odelės nenuplaunamas apsauginis sluoksnis, kuris apsaugo odelę bei neleidžia jai išsausėti.

Pirmieji tikresni vandens užsiėmimai prasidėjo vasarą, pas senelius, kur senelis, prileidęs pilną vonią vandens, užsiimdavo su anūke. Tuomet Piai buvo 3 mėnesiai. Didelė senelių vonia nebuvo baisesnė už mažą vaikišką vonelę, ir mažoji smagiai joje pliuškendavosi.

O baseine užsiėmimus pradėjome lankyti, kai Piai sukako 7 mėnesiai. Teoriškai maudynėmis lepintis galima pradėti jau nuo 3 mėnesių. Kitas reikalavimas – svoris, vaikas turi būti sunkesnis nei 5 kg. Mūsų grupelę lankė 4-8 mėnesių amžiaus vaikai.

Nardoma ne iš karto

Nereikia įsivaizduoti, kad pirmą kartą į baseiną atvestas kūdikis iš karto ims nardyti. Tikrai ne. Visų pirma kūdikis pratinamas prie vandens. Juk tai ne tas pats, kaip maudytis kūdikio vonelėje… Tiesa, prie vandens procedūrų pratinami ir tėveliai. Mažasis vandenyje juda visai kitaip nei ant žemės, todėl ir laikyti jį reikia kitaip. Pirmasis užsiėmimas vyko vos 10 minučių ir visai neatrodė trumpas. Paskui pamokėlės vis ilgėjo. Dabar užsiėmimai trunka 30 minučių. Pirmus kartus kūdikiai laikomi šalia, lengvai pasukiojami, kad pajustų vandens srovę, net galvytės nešlapinamos. Po poros užsiėmimų pradedamos naudoti nardymo pasiruošimo priemonės.

Vienas iš pasiruošimų yra dušas bei vandens pylimas ant galvytės, pradedant pakaušiu ir einant kaktos link. Tuo metu sakoma „ateina vandenėlis“. Po kelių kartų, kai vandenėlis patenka ant veiduko, vaikutis išmoksta sulaikyti kvėpavimą. Šį pratimą labai gerai atlikti duše bei baseine su laistytuvėliu. Vienas tėvelis laiko vaikutį, o kitas pila vandenėlį.

Vėliau vaikas mokomas pažinti signalą, kada bus neriama, kurį pasirenka tėveliai. Tai gali būti žodis, veido mimika, judesys, kurį vaikas supras kaip pasiruošimą nerti, t.y. sulaikyti kvėpavimą. Pia pirmą kartą panėrė su tėveliu penkto užsiėmimo metu.

Tai buvo vos porą sekundžių trunkanti kelionė po vandeniu. Bet kiek džiaugsmo ji suteikė visiems! Kaip mes ir tikėjomės, Pia neverkė. Išnirusi buvo pagirta bei gavo žaisliuką. Dar ir dabar pamenu, kokiomis didelėmis atmerktomis akimis Pia išniro iš vandens. Kelių sekančių užsiėmimų metu buvo neriama po vieną ar vos du kartus. Pirmų nėrimų metu vaikutis visą laiką laikomas už pažastų priešais save. Vėliau, kai vaikelis įpranta, yra daromas „laisvas“ nėrimas, kai vaikelis po vandeniu yra paleidžiamas kelioms sekundėms.

Vėliau vaikučiai šoka atsistoję nuo kranto ar griūna į vandenį atsisėdę ant krašto. Taip pat čiuožia nuo čiuožyklos žemyn galva, laikomi tėvelio ar mamytės už rankų. Dabar mes jau pabaigėme trečią kursą ir galima nerti tiek kartų, kiek norime, ir tokiais būdais, kokiais norime. Vaikutis yra plukdomas ir ant pilvo, ir ant nugaros, tik visą laiką galva į priekį, kad įprastų, jog plaukimas yra judėjimas pirmyn.

Užsiėmimus veda specialistai

Švedijoje nardymo užsiėmimus veda specialistai, kurie kiekvieno užsiėmimo metu žingsnis po žingsnio padeda mažiesiems susidraugauti su vandeniu bei moko tėvelius, kaip elgtis su mažyliu vandenyje. Grupelėje yra iki 6 vaikučių ir užsiėmime dalyvauja mamytė arba tėvelis. Per 30 minučių plaukiojimo bei nardymo užsiėmimą yra dainuojamos dainelės bei naudojamos įvairios pagalbinės priemonės: žaisliukai, plaukimo ratai, čiuožyklos, veidrodžiai (mažieji juos paprastai mėgsta, todėl jie naudojami, kad mažyliai būtų geros nuotaikos), čiužiniai, ant kurių vaikučiai pasodinami žaisti, kad išmoktų laikyti pusiausvyrą ir pan.

Piai vanduo patinka

Pia vandenyje jaučiasi puikiai. Jau nuo pirmųjų maudynių namuose nebūdavo ašarų. Tiesa, užtruko gal gerą mėnesį, kol susidraugavome su dušu. Pasipildavo ašaros, vos tik pamačius dušo kabiną. Idomu buvo tai, kad namuose dušas buvo draugas, o prieš lipant į baseiną ar po jo Pia nenorėjo pripažinti jokio apsiprausimo. Pastebėjome, kad Piai nepatinka mažos dušo kabinos. Kai pradėjome praustis didesnėse patalpose, kuriose buvo dušas, po kelių kartų visos baimės dingo. Dabar mielai „dušinamės“ ir įprastoje dušo kabinoje.

Maudantis baseine niekas niekada nevyksta prieš vaiko valią. Jei vaikelis dieną buvo irzlus, mažai valgė, jei kalasi dantukai ar šiaip yra prastos nuotaikos, tuomet nardyti nereikia. Nardymas turi būti linksmas užsiėmimas, kurio metu tiek mažylis tiek ir tėveliai turi patirti teigiamas emocijas.
Dabar kartais jau sunku nulaikyti Pią, kol užsiėmimą baigs prieš tai esanti grupelė. Pamačiusi vandenį, tuoj pat nori lipti į jį.

Kuo naudingas nardymas

Draugavimas su vandeniu nuo pat kūdikystės suteikia malonių pojūčių. Juk judesiai vandenyje yra visai kitokie, dirba kitos raumenų grupės, judėti netrukdo nei sauskelnės, nei drabužėliai. Vaikutis vandenyje judėti į priekį gali išmokti greičiau nei ant žemės, taip vystosi jo motorika. Panirus atsiranda visai kitokia judėjimo laisvė, o tai mažiesiems labai patinka. Jau nuo kūdikystės vaikas mokomas nebijoti vandens, išniręs iš jo visada yra plukdomas prie krašto (ar kranto). O tai geras psichologinis pratimas – ieškoti stabilumo, nepasimesti. Nardymas – tai galimybė pamatyti kitokį pasaulį tiek tiesiogine, tiek ir perkeltine prasme, nes mažieji visuomet neria atmerktomis akimis. Tik vėliau atsiranda poreikis jas užmerkti.

Maudynės juk puiki proga visai šeimai pabūti kartu. Jų metu nesuskambės telefonas, tėvelių dėmesys bus skirtas tik vaikui, jis bus daug kartų apkabinamas ir visa tai vyks viename lygmenyje – vandenyje! Mažylis daug giriamas, tai daroma su šypsena veide, o tai suteikia daug teigiamų emocijų! Taip pat nuo mažens vaikelis sutinka kitus suaugusiuosius bei vaikučius, patenka į įvairias situacijas. Vaikai yra labai smalsūs ir imlūs, todėl vandens pažinimas jiems yra malonus.

Po maudynių vaikai paprastai nori pasistiprinti. Todėl krepšyje visuomet turime ko nors užkąsti bei atsigerti. Pasak kitų tėvelių, po baseino vaikučiai miega itin gerai. Mums sunku pasakyti, nes Pia jau nuo 2 mėnesių miega nepabusdama naktimis. Bet pasimaudžius gera nuotaika garantuota tiek vaikui, tiek ir tėveliams!

Baseinas ir ligos

Nors sakoma, kad pradėję lankyti baseiną vaikai dažnai serga, mūsų patirtis rodo ką kitą. Pia karščiavo tik vieną kartą, po žiemos atostogų pas senelius, kuomet nelaukiamą gripą „padovanojo“ senelis. Nepaisant to, kad baseiną pradėjome lankyti spalio pabaigoje, mažoji nė karto net neslogavo. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie kitus vaikučius, lankančius užsiėmimus.

Retai būdavo, kad pamokėlę kas praleisdavo dėl ligos. Aš manau, kad vandens procedūros padeda stiprinti organizmą, grūdintis. Juo labiau kad vanduo vaikui suteikia teigiamų emocijų.

Kitas mitas, kad lankančių baseiną vaikų odelė labai išsausėja. Mūsų Pios odelė nekelia jokių rūpesčių. Tiesa, namuose mes jos nemaudome kasdien. Metukų neturintį vaikelį švedai rekomenduoja vonioje prausti ne dažniau kaip kartą per savaitę. Taip ir darydavome. Karštomis vasaros dienomis pravalydavome „rinkutes“, bet vonioje nemaudydavome.

Tiek man, tiek vyrui vanduo visada buvo draugas. Net neturėjom abejonių, kad ir mūsų mažajai Piai patiks maudynės. Ir buvome teisūs.

Parengė Ginta Liaugminienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ aštuoni = 13

Kitos temos: