Fotografė Greta Skaraitienė 2001 metų sausio 8 dieną pagimdė 4 kg sveriančią dukrytę Vestą. Kas mėnesį stebėsime, kaip auga šis kūdikis
Pirmąsias Kalėdas Vesta pasitiko būdama blaivaus proto, stipraus kūno ir veržlios sielos. Kaip visavertis šeimos žmogus, narys, vadovas. „Vienuolikos mėnesių kūdikis jau nebe kūdikis. Jis yra visiškai nuovokus namų gyventojas, tik kad nemoka kalbėti“, – sako mama Greta.
Eglutė papuošta trimis aukštais
Vestutė eglės puošimo ceremonijoje griežė pirmu smuiku. Ją sužavėjo lemputės, girliandos ir stikliniai bumbulai. Norėdami išvengti gamybinių traumų, tėvai eglutę papuošė trimis aukštais: viršūnėje (III aukšte) – dūžtantys burbulai ir lemputės, – tai tėvų zona. Eglės viduryje (II aukšte) – saldainiai, kankorėžiai ir plastmasiniai žaisliukais, – tai 5 metų Brigitos zona. Ant žemutinių šakų ir grindų (I aukšte ir rūsyje) – spalvoti popieriukai ir blizgučiai, – tai nepavojingoji Vestutės zona.
Dieną Vesta nesidomi eglute, bet vakare, kai uždegamos lemputės, mergaitė negali atsitraukti nuo namų stebuklo, vaikšto aplink, dūsauja, tampo už apatinių šakų.
Dieną – šokiai poromis
Vestai patinka muzika, ypač – liaudiška ir mamos mėgstami „Brain Storm“. Kasdieną Vestos pageidavimu namuose vyksta šokių popietė. Šokti reikia poromis. Vesta visada šokiui kviečia mamą, o kita pora sulimpa ekspromtu (pavyzdžiui, močiutė ir Brigita, Brigita ir į svečius atėjusi pusseserė Orinta, Brigita ir tėtis ar pan.). Abi poros pagal liaudišką muziką šoka rezginėlius, pynutes ir šulinėlius.
Labiausiai patinka šulinėlis, kai viena pora iškelia sukabintas rankas, o kita pro jas lenda. Vesta gerai atsimena choreografinius elementus, šokdama labai juokiasi, storai kvatoja.
Tvarkymosi manija
Pamažu ryškėja Vestos polinkiai. Pavyzdžiui, meilė tvarkai. „Dabar Vesta tvarko drabužius. Radusi bet kokį drabužį, jį tampo, ieško tinkamos padėti vietos. Nuėjusi į vonią surenka visus rankšluosčius ir tąso juos po namus, pirštukais atkrapšto spintos duris ir ištraukia visus pasiekiamus drabužius. Labiausiai jai patinka „tvarkyti“ sesės drabužius, nes jie ryškūs, nesunkiai panešami“, – pasakoja mama.
Nuo „tvarkytojos“ slepiamos knygos ir žurnalai, nes Vesta pamėgo „skaityti“. Daug daiktų turėjo surasti naujas vietas. Tėtės kulinarinės knygos iš apatinių lentynų ,,keliavo” aukštyn, iš pirmo į antrą aukštą „persikėlė“ kambarinės gėlės.
Naktinis valgytojas
Vestos valgymo įpročiai beveik nesikeičia. Daugiausiai ji suvalgo mamos pieno naktį, kaip ir visus ankstesnius 11 mėnesių. „Dieną Vestutė ne valgo, o lesa. Jos maitinimą vadiname kaišiojimu. Niekas jai neskanu. Tad jei pamatome, kad kokį nors patiekalą ji valgo noriai, džiūgaujame, gaminame jo kuo dažniau. Neseniai Brigita per TV pamačiusi kulinarinę laidą, užsimanė gaminti desertą iš meliono.
Pribėgusi Vesta čiupo riekelę ir bematant suvalgė. Buvo matyti, kad jai melionas labai patiko – valgant iš burnos nenulašėjo nė lašelio. Nuo tol kasdien perkame meliono. Neslėpsiu, jį naudojame ir klastai.
Vienoje rankoje laikome meliono riekutę ir rodome Vestai, ji su viltimi žiojasi, o mes kyštelime į burną daržovių košės. Valgydama Vesta sėdi aukštoje vaikiškoje kėdutėje. Jeigu nenori valgyti, rangosi joje, stojasi, suka nugarą. Apima neviltis, nesuprantu, kaip jai įtikti. Kartą padaviau juodos duonos riekę.
Kruopščiai visą suvalgė, sučepsėjo. Suprask tų vaikų skonį“, – guodžiasi nevalgios mergaitės mama.
Nepaisant nevalgumo, Vesta trokšta sėdėti prie šeimyninio stalo per bendrus pusryčius, pietus ir vakarienes. „Jai labai svarbu būti kolektyve, jaustis šeimos nare. Juokinga, kai, mums susėdus valgyti, Vesta pribėga, ropščiasi į savo kėdę, iškilmingai sėdi prie stalo, nors nieko nevalgo“, – sako Greta.
Mėgsta pasižmonėti
Šeima džiaugiasi, kad kuo toliau tuo lengviau visur su Vesta eiti. Pavyzdžiui, kavinėje jau ir jai galima užsakyti valgio, kad ir ryžių garnyro. Parduotuvėje mergaitė džiūgauja sėdėdama prekių vežimėlyje, mėgsta pati „vairuoti“ vežimėlį-automobilį. Tiesa, tuomet jai patogu čiupti prekes iš apatinių lentynų, todėl tėvai turi vežimėlį stumti kuo toliau nuo stelažų. „Kartą stabtelėjome kūdikių prekių skyriuje, rinkomės drėgnas servetėles. Kai nuvažiavome, pamatėme, kad Vestutė iš apatinių lentynų prisigraibiusi mišinėlių maišiukų. Kitą kartą čiupo kamuolį, tiesia rankas pamačiusi dešrą. Tėtis tik linguoja galvą – na ir auga dukrelė“, – pasakoja Greta.
Namų seklys
Kas rytą močiutė ir tėtis išeina į darbą, sesutė Brigita – į darželį. Vesta lekia prie durų jų išlydėti, apsiašaroja. Tuomet mama turi Vestą apkabinti ir garsiai pasakyti: „Mamytė taigi liko“. Šie žodžiai nuramina mergaitę, diena tęsiasi. Vakare, kai visi grįžta, Vesta džiaugiasi, noriai užsibūna močiutės kambaryje. Tačiau laikas nuo laiko pakyla ir apeina visus namų kampus – ieško, ar mama vis dar čia.
Greta sako: „Vesta turi pakaušyje akį. Ji intuityviai pajunta, kada aš išeinu nors minutei. Nesvarbu, ar tada ji miega, ar žaidžia. Regis, ji mane nuolat seka“.
Vesta prapliupo „kalbėti“. Sako daugybę skiemenų. Mergaitė tobulai kopijuoja suaugusiųjų intonacijas.
Mama jai pasako sakinį normalia kalba, o Vesta atsako savąja, bet išraiškingai, tarsi tikrai suprastų.
„Užaugo mūsų vaikutis. Atrodo, jau gėda klausinėti gydytojos, ką jai galima duoti valgyti, ką ji turi mokėti daryti. Ji jau tapo mums lygiu žmogeliu, kuris moka parodyti, kas jai patinka, kas skanu, o kas bjauru. Šis augimo etapas nėra lengvas, nuolat gresia traumos, nes mergaitė judri, kaip žebenkščiukė, nenori eiti pėsčia, vis bėga, lipa, krenta. Neseniai lauke susipainiojo sunkiuose kailinukuose, išsitiesė ant pilvo, nusibalnojo nosį. Esame įsitempę, nuo mažylės nenuleidžiame akių. Kita vertus, tai pats gražiausias, įdomiausias laikas. Kasdien matai, kaip vaikutis tobulėja, kaip jis greitai susigaudo, viską supranta. Tai nepakartojamos akimirkos, gaila, kad taip greitai prabėga“, – sako mamytė.
Į klausimus, kurie iškilo Vestos mamai vienuoliktą mėnesį, atsako pediatrė Jolanta Bernatonienė
Ar galiu Vestai duoti parduotuvėje pirktos varškės?
Varškėje yra daug baltymų, ji gana sunkiai virškinama, todėl, pagal PSO rekomendacijas, jos vaikams iki 1 metų amžiaus nepatariama duoti. Antraisiais gyvenimo metais vaikams jau galima duoti neriebios varškytės, saldžių varškės sūrelių, minkšto varškės sūrio. Tačiau vis tieks nereikėtų varške piktnaudžiauti, duoti jos daug ir kasdien. Baltymų perteklius vaiko organizmui nereikalingas. Vestutė kasdien geria mamos pieną, todėl jai pakanka kalcio. Tačiau jei 11 mėnesių mergaitė laikas nuo laiko paragaus varškės, tikrai nieko blogo neatsitiks.
Vestutei poliklinikoje pasiūlė masažų ciklą. Kadangi dukra neturi jokių problemų, masažai ,,susitaupė”. Ar sveika masažuoti vaiką be jokio reikalo?
Profesionalios masažuotojos atliktas masažas tikrai nepakenks, o tik padės Vestutei dar labiau sustiprėti.
Mums atrodo, kad Vesta visai nebeauga, nestorėja. Kokiais tempais turi augti tokio amžiaus vaikas?
Jūs teisingai pastebėjote – kaip tik dabar augimo tempai gerokai sulėtėja. Per mėnesį vaikas paauga tik po 1 cm, todėl augimas beveik nepastebimas. Užtat kaip sparčiai tobulėja tokio amžiaus vaiko protukas!
Ar leisti Vestai pačiai valgyti? Tokia mintis mus baugina, juk net maitinama ji sugeba apteršti visas sienas.
Pasakojate, kaip noriai dukrytė sėdi prie bendro stalo. Ji nori būti tokia, kaip Jūs, daryti tą patį, taigi – ir savarankiškai valgyti. 11 mėnesių kūdikis jau gana neblogai manipuliuoja šaukšteliu.
Kada Vesta pradės tarti pirmuosius žodžius?
Kūdikis puikiai supranta daugelį žodžių, taria trumpus dviskiemenius žodelius. Jau gali įvardinti šuniuką, kaip „au“, o karvę – kaip „mū“. Jei dažniau vartysite knygutes ir rodysite paveiksliukus vis įvardindami, kas nupiešta, mergaitė išmoks daugiau žodžių. Tokio amžiaus vaikas jau susieja daikto pavadinimą su jo savybėmis. Pavyzdžiui, pasakius „lėktuvas“, vaikas gali užversti galvą aukštyn, nes žino, kad lėktuvas skrenda danguje (žinoma, prieš tai jis turi būti nors kelis kartus matęs lėktuvą, jam turi būti pasakyta, kas tai).
Nors nemoka kalbėti, tokio amžiaus vaikas gerai supranta draudimą, žodelius „ne“, „negalima“. Tik ne visada klauso… Emocijų pasaulis vis platėja, vaikutis jau moka išdykauti, susigėsti, koketuoti, erzinti, juokauti. Visų šių išmonių tikslas – atkreipti tėčio ir mamos dėmesį. Įtikti, būti mylimiausiu.
Kodėl Vesta tokia „prilipusi“ prie manęs? Kada galėsiu ramiai nors valandai išeiti?
Dar kurį laiką teks visur eiti su „rankinuku“ – dukrele. 11 mėnesių vaikas noriai bendrauja su svetimais žmonėmis, turi savo simpatijų. Bet jis vis dar „prilipęs“ prie mamos.
„Mamos žurnalas“
