Melisa Matuzonytė gimė 2003 metų spalio 14 dieną, ji – jaunos šeimos pirmagimė. Melisos mama – 23 metų Vasarė – studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete verslo vadybą.
Melisos tėtis – 27 metų Nerijus – dirba vadybininku.
Apie vienuoliktąjį mėnesį – mama Vasarė
Pasiramsčiuojantis keleivis
Melisa peržengė vienuolikto mėnesio ribą tikrąja to žodžio prasme. Nors neišdrįsta eiti pati, išmoko keliauti pasiramstydama į sienas ir baldus.
Netyčia atrado ir kitą ėjimo būdą. Įsitvėrusi į žurnalinį staliuką stumia priešais save ir lekia. Tai man atrodo labai nesaugu, nes Melisa vos spėja paskui riedantį objektą. Kur kas saugiau, kai prieš save stumia tam skirtą žaislą – mašinėlę.
Kasdien mažoji vis geriau išlaiko pusiausvyrą ir pastovi neįsikibusi vis ilgiau. Kartais viduryje kambario šnekinama ir lydima mūsų su vyru palaikymo šūksnių, išstovi 1-2 minutes.
Destruktyvi ryšininkė
Labiausiai geidžiamas Melisos objektas – telefonas. Nesvarbu ar mobilusis, ar stacionarus, ar tiesiog telefonspynė. Gudria veido išraiška ragelis keliamas prie ausies ir klausoma. Toks įprotis susiformavo, nes labai dažnai su Melisa nori pakalbėti močiutė, kartais tėtis, ilgiau užtrukęs darbe. Melisai nebūtina girdėti pašnekovo kitame laido gale. Gali palaimingai klausytis spengiančios tylos telefonspynės ragelyje.
Mažoji namų šeimininkė ir toliau bando mūsų kantrybę krėsdama šunybes. Kai nematome, sėlina prie stalčių ir laidų, nuolat varsto duris, mėto iš spintos daiktus.
Kai visiškai pavargstu paskui ją bėgioti namuose, einame į kiemą. Pats maloniausias užsiėmimas Melisėlei – rankioti ir mėtyti akmenukus. Žinoma, reikia akylai stebėti, nes retsykiais mažoji vis paragauja radinių.
Jei kieme būna vaikų, Melisa ypač rami. Stebi bėgiojančius ar spardančius kamuolį mažuosius kaimynus, ploja katučių, garsiai komanduoja sava kalba. Labai įsižeidžia, jei sumanau eiti iš kiemo. Riečiasi, verkia, nori išsprūsti iš rankų ir ropoti pas vaikus.
Jau nuo pat ankstyvos kūdikystės Melisėlei patiko stebėti kamuolius. O kai nupirkau porą mažų, jos delniukui tinkančių kamuoliukų, smagiausiu užsiėmimu tapo energingas jų mėtymas. Tad, kai atvažiavę močiutė ir senelis iš Tauragės anūkėlei įteikė 20 litų, žinojome, ką dukrelei pirksim. Apėję keletą parduotuvių išrinkome puikų kamuoliukų namelį – pripučiamą povandeninį laivą su 100 spalvingų kamuoliukų. Šis žaislas pakeitė maniežo vietą namuose ir labai domina Melisą. Per dieną bent 6 kartus mažylė lenda į savo kamuoliukų namelį ir ten šeimininkauja, kai būna pavargusi, ir prigula. Tie kamuoliukai vėliau pasitarnaus, kai mokysimės atpažinti spalvas.
Maistas
Melisa tiršto maisto vis dar gauna tris kartus per parą. Priešpiečiams, kaip ir įprasta, duodu grūdų košės, pietums – daržovienės su mėsa, o vakarienei – varškytės ar vaisių tyrės, kartais pomidoro. Kartą ar du kartus per savaitę veršieną, triušieną ar vištieną pakeičiu virta lašiša. Dukrytė puikiai pripažino ir žuvies skonį. Kartą susivėlinau virti mėsą ir išviriau pienišką dešrelę, tačiau Melisai nepatiko. Šiaip ji mielai valgo virtus maltinukus ir vienus, o dešrelę metė vos paragavusi. Tikiuosi, kad ji po kurio laiko pamėgs ir pieniškas dešreles, nes kartais tiesiog nėra laiko pusantros valandos virti mėsą. Ypač kelionėse.
Du kartus (vos atsikėlusi ir prieš miegą) Melisėlė geria mišinuką. Tačiau jau mąstau, kokiu metodu geriau atpratinti ją nuo rytinio mišinuko ir vietoj jo duoti kokio nors rimtesnio maisto.
Kad ir kaip būtų keista, pirktų uogų jai niekaip neįsiūliau, bet vos nuvažiavome pas senelius į Biržus, Melisa pilna burna šveitė serbentus, avietes, slyvas, net vynuoges. Tikriausiai smagiau ir skaniau valgyti tik ką nuskintas uogas (nors gydytojai pasibaisėtų, kad jos neplautos).
Geras vaikas
Mūsų Melisėlė labai meili mergaitė. Kad ir kur svečiuotumės, visi ją giria. Stebėdamiesi stebi, kaip mažoji kantriai tyrinėja naujus daiktus, žaislus. Neverkia ir nezirzia, nelipa ant rankų. Kadangi aš visą laiką praleidžiu su dukrele, tikrai žinau, kad visas gerumas priklauso nuo nuotaikos. Kartais Melisa pabunda pikta kaip rudeninė musė. Tada viskas negerai, nieko jai daugiau nesinori kaip tik verkti ir zirzti.
Visus jos ožiukus atperka nuostabi šypsena. Patikli ir tyra visiems, kad ir kas kalbintų. Kai ateina vakaras, ir pavargusi mažoji glaustosi, padeda galvelę ant kelių, apsikabina, net tėtis susigraudina ir jo veide šviečia pasididžiavimas, meilė mažam žmogučiui, atėjusiam į mūsų šeimą ir aukštyn kojom apvertusiam visą pasaulį, kuriame gyvenome.
Ko tėvai klausia vienuoliktąjį mėnesį
Atsako vaikų gastroenterologė Jovilė Vingraitė
Kai 11 mėnesių kūdikis paragavo karvės pieno, jam išbėrė veidą. Nustojus duoti pieno, bėrimai dingo. Nejau visą gyvenimą turės gerti mišinuką? O gal pienas buvo per riebus?
Tai alergijos pienui įrodymas. Alergiją sukelia pieno baltymai arba jame esantys teršalai, bet ne riebalai. Visą gyvenimą nereikės duoti mišinukų.
Jei karvės pieno neduosite iki 1,5-2 metų, alergija jam išnyks. Pasitaiko ir išimčių – yra žmonių, kurie pieno gali netoleruoti visą gyvenimą, bet tai pasitaiko itin retai. Tuomet pieno produktus reikia pakeisti kitais produktais. Vieni vaikai, kuriuos beria nuo gryno karvės pieno, gali valgyti rūgštaus pieno produktus (kefyro, rūgpienio, jogurto), o kitiems vaikams šie produktai netinka, beria ir nuo jų. Dauguma vaikų, alergiškų karvės pienui, būna alergiški ir ožkos pienui.
Ar galima 11 mėnesių kūdikiui duoti paragauti majonezo? Kai juo pagardinu daržovių košę, kūdikis skaniau valgo.
Joks majonezas vaikams iki 3 metų nerekomenduotinas. Jeigu norite kuo nors pagardinti daržovių košę, geriau įpilkite šaukštelį nerafinuoto aliejaus arba grietinės (ne riebesnės kaip 9 proc.). Daržovių patiekalus galite gardinti vitamino C tirpalu (1 tabletę vitamino C 0,1 mg ištirpinkite 10 ml kambario temperatūros vandenyje ir prieš pat valgymą sumaišykite su pagaminta daržovių tyre).
Ar galima 11 mėnesių kūdikiui duoti ledų? Kokių ledų geriau duoti – pieniškų ar grietininių?
Ledų galima duoti mažyliui nuo vienerių metų. Ledai – desertinis patiekalas, jis nepakeičia pagrindinių maitinimų. Ne visi mažyliai ledus toleruoja, kad ir kokie jie būtų (pieniniai ar grietininiai, su priedais ar be jų), nes juose yra įvairių medžiagų, kurios užtikrina jų išsilaikymą ir kokybę. Vaikai iki 3 metų, o kartais ir vyresni nemoka ledų valgyti – juos ryja gabalais, staiga atšaldo žiotis ir neretai po to suserga ūminiu tonzilių uždegimu (angina). Vaikus reikia išmokyti valgyti ledus: jie juos turi laižyti, o dar geriau – gramdyti plonu sluoksniu šaukšteliu, valgyti mėgaujantis. Lietuvos ledų gamintojų ledų porcijos yra didelės mažiems vaikams ir retai galima gauti ledų be priedų. Mažiems vaikams geriau tinka pieniniai ledai. Mažiems vaikams geriau tinka ledai, praturtinti kalciu.
Ką moka 11 mėnesių kūdikis
Konsultuoja vaikų neurologė Aušra Vosylienė
11 mėnesių kūdikis ropoja greitai ir tiksliai. Jis remiasi plaštakomis ir keliais, jau moka daryti „kryžminius“ judesius (kelia į priekį dešinę ranką ir kairę koją, po to karę ranką ir dešinę koją.) Priropojęs kur jam reikia, kūdikis randa kur įsikibti ir stojasi.
Sėdėjimo srityje tolesnių įgūdžių jau nebeįmanoma pasiekti. Vaikutis sėdi puikiai. Jis nepraranda pusiausvyros, net jei jam sėdint lėtai kelsite kojas. Kūdikis gali sėdėti kiek tik nori – nebepavargsta ir negriūva ant šono, lengvai pasiima visus šalia esančius daiktus, sukinėjasi.
Nemažai tokio amžiaus kūdikių jau žengia pirmuosius savarankiškus žingsniukus. Vaikutis jau puikiai moka stovėti, stovėdamas moka keisti kūno padėtį, svorį perkeldamas nuo vienos kojos ant kitos. Įsikibęs į baldą (patogiausia – į stalą ar kėdę), jis jau gali mažais žingsniukais apeiti jį šonu. Prasideda nauja era – vaikas priropojęs kur tik nori stojasi ir prisilaikydamas baldų ar sienų žingsniuoja.
Prilaikomas už rankyčių kūdikis žengia žingsnį, atsistoja visa pėda, kelia kitą koją, atsistoja kita pėda.
Žingsniuoti pirmyn jam labai patinka, kūdikis jau moka išsireikalauti šios nuostabios mankštos. Užtat mamos ir tėčiai dabar išgyvena gana nelengvą etapą – tenka valandų valandas susirietus į klaustuką vedžioti mažąjį šeimos narį po butą ar kiemą.
Kūdikis čiumpa mikliai ir tiksliai. Sulenkęs nykštį ir smilių vaikas paima net vos įžiūrimą plauką ar trupinį. Du pirštukai čiumpa panašiai, kaip replytės. Praėjusį mėnesį džiaugėmės, kad vaikutis išmoko griebti pincetu. „Pincetas“ – tai griebimas dviem ištiestais pirščiukais, o „replytės“ – kai vienas arba net abu pirščiukai sulenkti. Vaikui nebereikia taip stengtis ir įsitempti, kaip anksčiau, jis smulkius daiktukus ima atsipalaidavęs, sulenkęs pirštukus.
Kūdikis vis geriau prisimena daiktus, savo žaislus. Jis nepamirš, jei bežaidžiant kurį žaisliuką uždengsite dėžute. Kūdikis ieškos dingusio žaisliuko, ras jį po dėžute. Radęs labai džiaugsis. Nenustebkite, jei netrukus jis pats irgi mėgins žaisliuką paslėpti.
11 mėnesių kūdikis suvokia, kad tikslą galima pasiekti ir gudrumu – pavyzdžiui, prisitraukiant žaisliuką už virvutės. „Traukimo už virvutės“ principą vaikas panaudoja ir prie stalo, jis suvokia, kad patraukus staltiesę, su ja prišliauš ir puodukas, kuris stovi stalo viduryje. Vienuolikos mėnesių kūdikis jau suvokia priežasties ir pasekmės ryšį – jei numesi žaislą, mama pakels.
Mažiukas pamažu mokosi valgyti pats. Gražu žiūrėti, kaip jis valgo sausainį ar džiūvėsį. Tiesa, džiūvėsį graužia ir jaunesni kūdikiai, bet jie tai daro išsiblaškę, retkarčiais maistas iškrenta iš rankų. Vienuolikos mėnesių kūdikis valgo kaip tikras rūpestėlis: tvarkingai kelia sausainuką prie burnos, atsikanda, sukramto, nuryja, kanda vėl. Jei valgo prie stalo, nurenka trupinukus, moka valgyti sausainuką laikydamas abiem rankomis. Tokio amžiaus kūdikis jau gražiai geria iš puoduko.
Gal mama nė nežino, kad kūdikis jau kuria savo kalbą ir jam gerai žinomus dalykus vadina savais žodžiais. Pavyzdžiui, pamatęs tėtį, vaikutis gali sakyti „te-te-te“, vedamas į lauką – „di-di-di“, pamatęs maistą – „mam-mam“ ir panašiai. Kiekvieno vaiko žodynas vis kitoks, tėvai jį netrukus perpranta.
Kūdikis vis dažniau girdi „ne“ ir „negalima“. O svarbiausia – jau supranta, ką šie žodžiai reiškia. Išgirdęs „ne“ ar „negalima“, vaikutis trumpam nustoja daręs, kas draudžiama. Vėl imdamasis draudžiamos veiklos, jis stebi suaugusiojo reakciją, o gal net pasalūniškai šypsosi.
Šis tas svarbaus apie vienuoliktąjį mėnesį
Paprastai vienuoliktą mėnesį išdygsta dar viena dantukų pora – viršutiniai šoniniai kandžiai.
Vienuoliktąjį mėnesį augimo tempai dar labiau sulėtėja. Dabar per mėnesį vaikutis paauga tik 1 cm, pasunkėja 400 gramų. 11 mėnesių mergaitė sveria nuo 8 iki 12,2 kg (vidutiniškai 10,2 kg), berniukai sveria nuo 8,8 iki 12,8 kg (vidutiniškai 10,8 kg). 11 mėnesių mergaitės ūgis turėtų būti 69-80 cm (vidutiniškai 75 cm), berniuko – 71-81 cm (vidutiniškai 76 cm).
6-12 mėn. kūdikiai miega vidutiniškai 11 val. naktį ir 2 kartus po 1-1,5 val. dieną. Daugiau nei pusė 11 mėnesių kūdikių jau miega vieną kartą per dieną.
„Mamos žurnalas“
