Gydytoja psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė, www.psichoterapija-jums.lt, Tel. 8*652 43939
Nenustygstantis vietoje
Apie tai, kad kūdikio judėjimo gebėjimai vis labiau tobulėja, minėjome praėjusį mėnesį, kalbėdami apie 9 mėnesių sulaukusius kūdikius. Tačiau neįmanoma to neprisiminti ir dabar, kaip ir jums tikriausiai neįmanoma nepastebėti, kad jūsų sūnus ar dukra nuolat atranda kažką nauja, juda, ima ir numeta tai, ką pamato, todėl kartais galite pradėti jaustis taip, lyg visą laiką sakytumėte „ne“ ir kiaurą dieną (kai tik kūdikis nemiega) bandytumėte kontroliuoti jo elgesį.
Šis laikotarpis dažnai tėvams yra sunkus, ypač jei jų kūdikis buvo ramus ir pirmąjį gyvenimo pusmetį daug miegodavo, o tėvams mažai tekdavo nešioti ir raminti. Paūgėjęs mažylis kartais primena uraganą, kuris nusiaubia namus, išvartydamas viską, ką sutinka savo kelyje, o dažnai šio amžiaus kūdikiams dar reikia suaugusiųjų pagalbos, kad galėtų atsistoti ar nueiti ten, kur nori, taigi tenka pasilenkus vedžioti. Iš tiesų nelengvas etapas, tačiau prisiminkite, kad tuomet, kai vaikas išmoks vaikščioti savarankiškai, jums taps šiek tiek lengviau, nes nereikės nuolat jo prižiūrėti, kad nenugriūtų ir nesusimuštų.
Patarimas: Jau tikriausiai apžiūrėjote savo namus ir pasistengėte, kad jie būtų saugūs aktyviam mažyliui ir liktų kuo mažiau vietų, kur jis galėtų užsigauti į aštrų kampą ar išbandyti nepaslėptą kištukinį lizdą. Jei nenorite būti tėvais, kurie nuolat viską riboja ir draudžia, dar kartą peržvelkite namus ir atkreipkite dėmesį, ar yra daiktų, kuriuos būtų gaila duoti „panaudoti“ savo vaikui. Nelaikykite svarbių dokumentų apatiniame stalčiuje, kurį kūdikis bet kada gali atidaryti, sukelkite knygas į aukštesnes lentynas, kitaip rizikuojate, kad vieną dieną rasite jas išmėtytas ir net suplėšytas. Kad nereikėtų nuolat vaikščioti paskui savo vaiką ir kartoti „ne, negalima“, kūdikiui pasiekiamose vietose tegul lieka tik jam skirti daiktai, nes jis tikrai apžiūrės ir išbandys viską, prie ko galės prieiti.
Noriu valgyti pats!
Jei iki šiol nebandėte duoti kūdikiui maisto, kurį jis pats galėtų suimti pirštukais ir įsidėti į burną, – pats laikas tai padaryti dabar. Šiuo metu mažylis jau yra pajėgus nykščiu ir smiliumi sugraibyti, išlaikyti ir nepamesti gabaliuko maisto, todėl galite siūlyti, pavyzdžiui, kubeliais papjaustytų vaisių ar daržovių, didesnių makaronų (kriauklelių, spiralės, ratukų formos), duonos ar kitokių jūsų valgomų maisto produktų. Tai puikus būdas kūdikiui lavinti savo smulkiąją motoriką ir akies bei rankos koordinaciją (matau maistą ir pirštais bandau jį suimti, o tada įsidėti į burną), kartu ir pasisotinti.
Šiuo metu populiarėja „kūdikio valdomas maitinimas“ (baby led weaning), kai kūdikiui nuo pat papildomo maitinimo įvedimo, tai yra nuo 6 mėnesių, siūloma valgyti ne trintą maistą, o „normalaus“ maisto gabaliukus. Jeigu jums priimtinas šis požiūris, jūsų mažylis tikriausiai jau nuo pusės metų moka sugraibyti maisto gabaliukus ir juos įsidėti į burną. Jei iki šiol duodavote tik tyreles – išbandykite „gabaliukų būdą“ dabar.
Taip pat galite duoti kūdikiui į rankas šaukštą, kai maitinate tyrele ar koše, pasiūlyti atsigerti iš puodelio.
Natūralu, kad iš pradžių bus daugiau terliojimosi, negu naudos, tačiau prisiminkite, kad šio amžiaus mažyliai jau geba išlaikyti rankose gana smulkius daiktus, todėl jiems nėra sunku suimti ir laikyti šaukštelį. O išlaikyti šaukštelyje košę ir ją įsidėti į burną dar ne taip lengva, todėl reikės mokytis.
Patarimas: Jei šilta, pasodinkite vaiką pusnuogį ar nuogą, kad po mokymosi valgyti jums liktų tik nuprausti. Jei oras vėsus – aprenkite lengvai nurengiamais ir lengvai skalbiamais drabužiais. Taip, jums darbo bus labai daug, kol mažylis išmoks pats pavalgyti, tačiau savarankiškumas už stalo labai greitai atsipirks, kai jums nereikės su šaukšteliu siūlyti vieno ar kito patiekalo. Be to, dažnai tai padeda vaikui išbandyti įvairesnių maisto produktų ir geriau pavalgyti, nei tuomet, kai maitina suaugusieji.
Pomėgiai
Visi vaikai yra skirtingi nuo pat gimimo: vieni ramesni, kitus sunkiau užmigdyti ar nuraminti, vieni siekia būti daug nešiojami ir glaudžiami, kitiems artimo fizinio kontakto reikia rečiau. Daugiau nei vieną vaiką auginantys tėvai šiuos skirtumus pastebi nuo pirmųjų dienų. Vis dėlto charakterio bruožai vaikui augant gali keistis, ir kartais „labai ramus, gerai miegantis“ kūdikis paūgėjęs gali tapti itin aktyviu, o dažnai verkiantis, sunkiai nuraminamas mažylis tampa linksmu, besidominčiu aplinka vaiku, kai pradeda savarankiškai vaikščioti. Žinoma, būna ir taip, kad aktyvus kūdikis išauga į aktyvų vaiką arba ramus visą laiką lieka ramus. Artėjant pirmojo gimtadienio link, charakterio bruožai ypač išryškėja (gali būti, kad jie vėliau dar keisis), ir galima matyti, ką kūdikis labiausiai mėgsta veikti, kokia muzika jam patinka, kokie žaislai yra patys mėgstamiausi.
Patarimas: Nors knygutes vartyti ir skaityti mėgsta ne visi mažyliai, dabar pats laikas palaipsniui šį įprotį įdiegti jūsų namuose. Pasiūlykite kūdikiui knygutę, kurią jis galėtų pačiupinėti, ką nors paspausti ar perversti puslapį, paskaitykite kasdien nors po kelias minutes. Įprotis skaityti – vienas iš pačių svarbiausių veiksnių, kurie turi reikšmės vaiko gebėjimui mokytis ateityje.
Mėgdžiojimas
Vienuolikos mėnesių kūdikiai labai mėgsta mėgdžioti aplinkinius. Pavyzdžiui, galite pamatyti vaiką, „kalbantį“ mobiliuoju telefonu (kad ir žaisliniu) tokiomis pat intonacijomis, kaip kalbate jūs (ir padaryti išvadą, ar kartais nebūnate per daug griežti ar pikti kalbėdamiesi telefonu), arba šukuojantis šukomis, kaip tai darote jūs.
Patarimas: Kūdikio norą jus mėgdžioti galite pasitelkti žaisdami, pavyzdžiui, mokykitės kartu statyti bokštą, sudėti į vietą pabirusias kaladėles valgyti, kabinant šaukštu maistą ir dedant į burną.
„Mamos žurnalas“