Kūdikio raida. 11 mėnesių

Vienuoliktąjį mėnesį kūdikio asmenybės branda net sukrečia – jis demonstruoja humoro jausmą, kaprizus, aikštosi ir meilinasi. Viskas, kaip „tikrų“ vaikų gyvenime, tik dar be žodžių.

Kaip vystosi kūdikis

Laisvai ropoja. Šio amžiaus kūdikiai savo gebėjimais gerokai skiriasi vieni nuo kitų – vieni jau savarankiškai vaikšto, kiti tik stojasi ir trumpai pastovi, treti tik ropoja. Bet užtat kaip! Tik pradėjęs ropoti kūdikis juda pirmyn negrabiai, svirduliuodamas, o sulaukęs vienuolikos mėnesių jau moka daryti kryžminius judesius (kelia į priekį dešinę ranką ir kairę koją, po to karę ranką ir dešinę koją). Priropojęs, kur jam reikia, kūdikis randa kur įsikibti ir stojasi.

Sėdėdamas išlaiko pusiausvyrą. Sėdėjimo srityje tolesnių įgūdžių jau nebeįmanoma pasiekti. Vaikutis sėdi puikiai. Jis nepraranda pusiausvyros, net jei jam sėdint lėtai kelsite kojas. Kūdikis gali sėdėti tiek, kiek tik nori – nebepavargsta ir negriūva ant šono, lengvai pasiima visus šalia esančius daiktus, sukinėjasi.

Eina įsikibęs į baldus. Nemažai tokio amžiaus kūdikių jau žengia pirmuosius savarankiškus žingsniukus. Vaikutis jau puikiai moka stovėti, stovėdamas moka keisti kūno padėtį, svorį perkeldamas nuo vienos kojos ant kitos. Įsikibęs į baldą (patogiausia – stalą ar kėdę), jis jau gali mažais žingsniukais apeiti jį šonu. Prasideda nauja era – priropojęs kūdikis stojasi ir prisilaikydamas baldų ar sienų žingsniuoja.

Prilaikomas eina. Prilaikomas už rankyčių kūdikis žengia žingsnį, atsistoja visa pėda, kelia kitą koją, atsistoja kita pėda. Žingsniuoti pirmyn jam labai patinka, kūdikis jau moka išsireikalauti šios nuostabios mankštos. Užtat mamos ir tėčiai dabar išgyvena gana nelengvą etapą – tenka valandų valandas susirietus į klaustuką vedžioti mažąjį šeimos narį po butą ar kiemą.

Griebia „replytėmis“. Kūdikis čiumpa mikliai ir tiksliai. Sulenkęs nykštį ir smilių paima net vos įžiūrimą plauką ar trupinį. Du pirštukai čiumpa panašiai, kaip replytės. Praėjusį mėnesį džiaugėmės, kad vaikutis išmoko griebti pincetu. „Pincetas“ – tai griebimas dviem ištiestais pirščiukais, o „replytės“ – kai vienas arba net abu pirščiukai sulenkti. Vaikui nebereikia taip stengtis ir įsitempti, kaip anksčiau, jis smulkius daiktukus ima atsipalaidavęs, sulenkęs pirštukus.

Randa paslėptą žaisliuką. Kūdikis vis geriau prisimena daiktus, savo žaislus. Jis nepamirš, jei bežaidžiant kurį žaisliuką uždengsite dėžute. Kūdikis ieškos dingusio žaisliuko, ras jį po dėžute. Radęs labai džiaugsis. Nenustebkite, jei netrukus jis pats mėgins taip pat žaisliuką paslėpti.

Traukia žaislą už virvutės. Norimą daiktą kūdikis stengiasi pasiekti ir pasiimti bet kokiais būdais. Dabar jis suvokia, kad tikslą galima pasiekti ir gudrumu – pavyzdžiui, prisitraukiant žaisliuką už virvutės. „Traukimo už virvutės“ principą mažylis panaudoja ir prie stalo, jis suvokia, kad, patraukus staltiesę, su ja prišliauš ir gražus puodukas, kuris dabar stovi stalo viduryje. Vienuolikos mėnesių kūdikis jau suvokia priežasties ir pasekmės ryšį (jei numesi žaislą, mama pakels ir pan.).

Rūpestingai valgo sausainuką. Mažiukas pamažu mokosi valgyti pats. Gražu žiūrėti, kaip jis valgo sausainį ar džiūvėsį. Tiesa, džiūvėsį graužia ir jaunesni kūdikiai, bet jie tai daro išsiblaškę, retkarčiais maistas iškrenta iš rankų. Vienuolikos mėnesių kūdikis valgo kaip tikras rūpestėlis: tvarkingai kelia sausainuką prie burnos, atsikanda, sukramto, nuryja, kanda vėl. Jei valgo prie stalo, nurenka trupinukus, moka valgyti sausainuką laikydamas abiem rankomis.

Geria iš prilaikomo puoduko. Šiais laikais, kai siūloma visiškai nepirkti buteliukų, o nuo pirmųjų savaičių pratinti gerti iš pradžių iš šaukštelio, paskui – iš puoduko, vaikai daug greičiau išmoksta atsigerti patys. Mamai reikia tik vos vos prilaikyti puoduką, vaikutis jį laiko už ąselių ar šonų ir gražiai atsigeria.

Pirmieji protingi skiemenys. Gal mama nė nežino, kad kūdikis jau kuria savo kalbą ir jam gerai žinomus dalykus vadina savais žodžiais. Pavyzdžiui, pamatęs tėtį, vaikutis gali sakyti „te-te-te“, o pamatęs maistą – ,,am-am“ ir pan. Kiekvieno žodynas vis kitoks, tėvai jį netrukus perpranta. Šiuo metu kūdikio kalboje garsų sumažėja. Prasideda tylos laikotarpis – pasiruošimas prasmingam kalbėjimui. Kol kūdikis mokosi vaikščioti, kalbos raida gali sustoti.

Supranta draudimą. Ech, vaikeli, baigėsi tavo katino dienelės. Kūdikis vis dažniau girdi trumpą ir nemėgstamą žodelį „ne“ bei ilgesnį jo palydovą „negalima“. O svarbiausia – jau supranta, ką šie žodžiai reiškia. Išgirdęs juos kūdikis trumpam nustoja daręs, kas draudžiama. Vėl imdamasis draudžiamos veikos, jis stebi suaugusiojo reakciją, o gal net pasalūniškai šypsosi. Nesitikėkite, kad sudraustas vieną kartą kūdikis ilgai atsimins, ko negalima. Draudimas jam išgaruoja labai greitai.

Daug ką supranta ir moka. Išgirdęs muziką, mažylis juda pagal ritmą – šoka. Paklaustas ieško mamos, tėčio, atsisuka išgirdęs savo vardą. Mėgsta kartoti garsus ar gestus, jei kiti atkreipė į tai dėmesį. Mėgsta būti matomas ir girdimas. Bando protestuoti, kai kiti nenori vykdyti prašymo. Tyrinėja, iš ko sudaryti daiktai, pvz., čiupinėju varpelio šerdį, išvynioju iš popieriaus žaislą. Vis tobuliau mėgdžioja suaugusiųjų veiksmus. Verčia knygos lapus, dažniausiai po kelis iš karto. Susidomėjęs žiūri į paveiksliukus knygoje. Gina savo daiktus nuo broliukų ir sesučių. Žaidžia šalia kito vaiko, bet ne kartu su juo.

Pasitarkite su gydytoju, jei 11 mėnesio pabaigoje vaikutis: