Krūties vėžys – dažniausia onkologinė moterų liga Lietuvoje ir visame pasaulyje. Mūsų šalyje kasmet nustatoma daugiau nei 1500 naujų ligos atvejų.
Remiantis statistika, Europos Sąjungos šalyse gyvenimo eigoje krūties vėžiu suserga kas vienuolikta moteris. Ši liga taip pat yra ir dažniausia moterų mirties nuo onkologinės ligos priežastis. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja chirurgė, Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė dr. Agnė Čižauskaitė pasakoja apie šios ligos priežastis, diagnostikos bei gydymo naujoves ir nuolatinės patikros svarbą, siekiant laiku pastebėti krūties vėžį ir užkirsti kelią jo vystymuisi.
Dažniausios krūties vėžio priežastys
Pasak gydytojos, yra išskiriamos 3 veiksnių, didinančių tikimybę susirgti krūties vėžiu, grupės. Tai – pastovūs veiksniai, kurių negalime pasirinkti, tokie kaip lytis, amžius (dažniausiai serga vyresnės nei 50 metų moterys), ilgas natūralių moteriškų hormonų poveikio laikas (ankstyvos pirmosios menstruacijos ar vėlyvai prasidėjusi menopauzė), mutacijų, susijusių su padidinta rizika sirgti krūties vėžiu, turėjimas, onkologinių krūties ligų atvejai šeimoje, jau diagnozuotas krūties vėžys bei gerybinio tipo krūties navikai (fibroadenomos, intraduktalinės papilomos ir kt.) ar anksčiau taikytas spindulinis gydymas krūtinės ląstos srityje.
„Jei dar vakar buvo nustatinėjamos tik patogeninės BRCA-1 ir BRCA-2 genų (išgarsintų JAV kino aktorės Angelina Jolie) mutacijos, tai šiandien jau nustatinėjama daugiau nei 50-ties genų mutacijų, susijusių su padidinta rizika sirgti onkologinėmis ligomis. Visų šių mutacijų tyrimas, nustačius indikacijas ir turint šeimos gydytojo siuntimą, yra nemokamas, tyrimus galima pasidaryti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje“. – pasakoja A. Čižauskaitė.
Kita grupė veiksnių, tai – veiksniai, kuriuos galime koreguoti. Tai pats ilgalaikis moteriškų hormonų poveikis (kai moteris ilgą laiką vartoja kontraceptines tabletes ar pakaitinę hormoninę terapiją), vėlai susilaukia pirmojo vaikelio (> 30 metų) ar lieka negimdžiusi, nežindo krūtimi, yra turėjusi daug nėštumo nutraukimų, be saiko vartoja alkoholį, rūko, turi viršsvorį ir yra nepakankamai fiziškai aktyvi. Trečioji grupė veiksnių – aplinkos poveikis. Tai – aplinkoje esanti jonizuojanti spinduliuotė, pramonėje naudojamos cheminės medžiagos ir kt.
Kaip laiku pastebėti šią ligą
Krūties vėžio simptomai yra pastebimi apžiūrint ar čiuopiant krūtį. Pasak patyrusios specialistės, reikėtų sunerimti, jei pastebėjote krūties formos, kontūro ar dydžio pakitimą, odos spalvos pasikeitimą, odos paburkimą, įdubimą, negyjančią žaizdą, kraujingas ar tamsios spalvos išskyras iš spenelio, spenelio įtraukimą, užčiuopėte guzelį (-ius) krūtyje ar pažastyje. Skausmas dažniausiai nėra onkologinės krūties ligos požymis, tačiau labai retais atvejais, kuomet liga perauga nervines skaidulas, moteris gali jausti skausmingumą pažeidimo vietoje. Visais šiais atvejais, nepaisant amžiaus, reikėtų kreiptis gydytojo specialisto konsultacijai, nes kas penkta krūties vėžiu serganti moteris yra jaunesnė nei 50-ties metų. „Taipogi reikėtų atkreipti dėmesį į savavališkai atliekamus krūties vėžio žymens tyrimus, kurių neigiama išvada jokiu būdu nereiškia onkologinės ligos nebuvimo. Jei norite pasidaryti tyrimą – bendraukite su gydytoju“, – pabrėžia gydytoja.
Kaip keičiasi krūties vėžio diagnostika ir gydymas
Agnė Čižauskaitė sako, kad tikslių gairių, kada reikia pradėti tikrinti krūtis, deja, vis dar nėra. Lietuvoje atrankinės mamografinės patikros amžius yra nuo 50-ties iki 69-erių metų, tuomet moterį tyrimui siunčia jos šeimos gydytojas. Moterys dažnai klaidingai supranta krūtų patikros prasmę – vis dar neretai manoma, jog tikrinantis periodiškai, pavyks išvengti ligos. Deja, taip manyti klaidinga. Nuolatinės kartotinos patikros tikslas – nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, kai ji gali būti visiškai pagydyta. Krūtims tirti, pasak gydytojos, pasitelkiamas gausus įvairiausių instrumentinių technologijų arsenalas, kurias individualiai parinkus tiriamajai, galima optimaliai tiksliai įvertinti atsiradusius pakitimus. „Dar visai neseniai labai skatinta moterų savityra šiandien rekomenduojama tik savirūpos tikslu, nes buvo moksliškai įrodyta, kad pati moteris, kaip ir neįgudęs gydytojas specialistas, geba apčiuopti tik didesnius nei 2 cm pakitimus, o tai – jau mažiausiai antroji ligos stadija. Mūsų tikslas – pirmoji stadija ar dar geriau ikivėžinė būklė, o ją dažnai galima aptikti tik instrumentinio tyrimo metu,“ – sako gydytoja.
Europos ir JAV mokslininkų rekomendacijos skiriasi, tačiau bendrai sutariama, jog sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, rekomenduojama krūtis pradėti tikrinti 35-40 metų ir, nenustačius pakitimų ar nustačius gerybinius pokyčius (pvz. nekomplikuotas cistas), tai daryti kas metus ar dvejus iki gyvenimo pabaigos, kol bendra būklė bus pakankamai gera tyrimui atlikti. Trys pagrindiniai instrumentiniai tyrimai, skirti tirti krūtims yra mamografija arba šiuo metu taikoma 3D mamografija (kuomet atliekamos krūties rentgeno nuotraukos), ultragarsinis tyrimas bei magnetinio krūtų rezonanso tomografijos tyrimas. Kokį tyrimą atlikti, sprendžia krūtis tiriantis gydytojas, įvertinęs krūties dydį (todėl net ir jaunoms moterims, kurių krūtys didelės, gali būti rekomenduojama mamografija), vyraujantį audinį (riebalinis, liaukinis ar mišrus) bei įvairius pakitimus, stebimus jau atliktame tyrime. Moterys, kurioms nustatytos patogeninės mutacijos, tiriamos kas 6 mėnesius, kaitaliojant mamografiją su krūtų magnetinio rezonanso tomografijos (toliau MRT) tyrimu ir tarpuose tarp jų atliekant ultragarsinį (UG) krūtų tyrimą. Moterys, kurioms nustatyti rizikos veiksniai, tiriamos dažniau – joms būtina kasmetinė patikra.
Atlikus tyrimus ir aptikus pakitimus reikalingas jų histologinis patvirtinimas, todėl atliekama pakitusio audinio biopsija. Jei dar vakar mėginiai buvo imami švirkšto pagalba (plonos adatos biopsija), šiandien šis pritaikymas išliko tik skysčio sankaupų aspiratams tirti, o visiems solidiniams dariniams privalu atlikti stulpelines (storos adatos) ar atviras (ekscizines) biopsijas. Šiandienos naujovė yra vakuuminė biopsija, kurios indikacijos kasmet plečiasi.
Kaip gydomas krūties vėžys ir kokių rezultatų galima tikėtis
Jeigu ligonei patvirtinama krūties vėžio diagnozė, jos tolimesnis gydymas sprendžiamas daugiaprofiliniame gydytojų aptarime. Jei dar vakar krūties vėžio gydymas dažniausiai buvo pradedamas nuo operacijos, šiandien sprendimą priima gydytojų konsiliumas. Konsiliumo komandos nariai – ne tik gydytojai chirurgai, onkologai chemoterapeutai ir onkologai radioterapeutai, bet ir gydytojai plastikos chirurgai, akušeriai ginekologai, radiologai, patologai ir branduolinės diagnostikos gydytojai bei genetikai. Konsiliumo metu įvertinus ligos išplitimą, histologinį tipą, ligonės amžių bei gretutines ligas, remiantis įrodymais pagrįstomis medicinos gairėmis, parenkamas jai asmeniškai labiausiai tinkamas gydymas.
Krūties vėžio gydymas paremtas trimis svarbiausiais gydymo metodais, tai – chirurginis, spindulinis bei sisteminis gydymas.
