Žindymo dovanomis motina, kaip ir jos kūdikis, džiaugsis visą gyvenimą, o prasideda jos tuojau pat po gimdymo.
Pirmoji dovana: žindymas stabdo kraujavimą
Naujagimis, priglusdamas prie motinos, pirmaisiais savo prisilietimais oda prie odos, o paskui ir burna žįsdamas krūtį, praneša, kad jam reikia pieno. Reaguodama į šį „užsakymą“, posmegeninė endokrininė liauka hipofizis išskiria hormonus, kurie, nukeliavę su krauju į krūtis, stimuliuoja jose pieno gamybą ir tekėjimą. Hormonas prolaktinas skatina pieno gaminimą, o hormonas oksitocinas verčia pieną tekėti.
Oksitocinas stimuliuoja raumenų skaidulėlių, supančių pieną gaminančias liaukutes (alveoles), susitraukimą, ir taip pienas pastumiamas latakėliais spenelio link. Iš tos pačios rūšies ląstelių sudaryti ir gimdos raumenys, o gimdymo metu ir tuojau po to jie ypač jautrūs oksitocinui. Po vaiko gimdymo gimda būna pavargusi, tačiau ilsėtis jai dar nevalia, nes privalo išstumti placentą. Štai tada žindymo sukeltos oksitocino bangos ir ateina gimdai į pagalbą: jos raumenys susitraukia stipriau – juk svarbu, kad visa placenta išeitų, nes jos liekanos gali būti užsitęsusių kraujavimų ir net gimdos auglių priežastis. Ten, kur būta placentos, gimdoje lieka kraujuojanti žaizda. Oksitocino paskatinti susitraukti, raumenys užspaudžia sutrūkusias kraujagysles ir kraujavimo beveik nebūna arba jis baigiasi daug greičiau. Šitaip naujagimiai yra išgelbėję tūkstančius savo mamyčių nuo didelių nukraujavimų, o ten, kur buvęs paprotys naujagimių nežindyti, daugelis gimdyvių gausiai kraujuodavo, o neretai dėl to ir mirdavo.
Dėl to paties raumens susitraukimą skatinančio veikimo žindymas padeda gimdai greičiau grįžti į pradinį dydį ir padėtį, taigi mažesnė būna gimdos nuslinkimų ir iškritimų rizika.
Antroji dovana: žindymas teikia apsaugą nuo naujo nėštumo
Ilgesni tarpai tarp gimdymų leistų mamos organizmui pailsėti, atstatyti savo jėgas ir geležies atsargas (kol nėra mėnesinių, moteris nekraujuoja).Visa tai labai svarbu kiekvieno būsimo vaiko vystymuisi gimdoje, bet pirmiausia šis jau gimęs kūdikis turi išgyventi. Kol motina kūdikiui besąlygiškai reikalinga, naujas nėštumas atitolinamas. Tas reikalingumas „įrodomas“ žindymu.
Kaip žindymas saugo nuo nėštumo, jau detaliai išsiaiškinome „Mamos žurnale“ kovo mėnesį. Prisimenate tris sąlygas? Maksimali apsauga nuo pastojimo būna, kai: (1) moteris kūdikį maitina tik krūtimi, žindo dažnai ir nenaudoja čiulptuko vaikui nuraminti. Palanki aplinkybė – kūdikio migdymas kartu arba bent jau lovelėje šalia, ranka pasiekiamai. Ilgiausia pertrauka tarp žindymų naktį neturėtų viršyti šešių valandų, o dieną – keturių. Prisilaikant šių patarimų ir jeigu (2) dar nebuvo pirmųjų po gimdymo mėnesinių, statistinė apsaugos nuo nepageidaujamo pastojimo tikimybė, kol (3) nepraėję 6 mėnesiai po gimdymo, yra ne mažesnė kaip 98 procentai.
Trečioji dovana: žindymas lieknina
Žindanti moteris gali nesunkiai sulieknėti, jeigu nesistengia pati valgyti daugiau, negu jai tuomet reikia. Pristigus nėštumo metu sukauptų rezervų, pieno gamybai gali būti „mobilizuoti“ net ir dar anksčiau motinos kūne jau buvę riebalai. Žindymas yra gera proga nesunkiai sumažinti viršsvorį.
Kaip tai padaryti saugiai, nesukeliant pavojaus savo ir kūdikio sveikatai, aptarėme gegužę straipsnyje „Žindyk ir būk liekna“.
Ketvirtoji dovana: žindymas saugo nuo krūties vėžio
Krūties vėžys – dažniausia piktybinė onkologinė moterų liga. Daugelis aplinkybių gali turėti įtakos jai vystytis, bet mokslininkai labiausiai įsidėmėjo priklausomybę tarp krūtų vėžio atsiradimo dažnumo ir ankstyvo lytinio subrendimo, mažo gimdymų skaičiaus bei kūdikių nežindymo.
Įvairiose šalyse atlikti tyrinėjimai parodė, jog žindymas gali beveik pusiau sumažinti sergamumą krūtų vėžiu, palyginus su nežindžiusiomis moterimis. Ir kuo žindymas ilgesnis, tuo stipresnė ta apsauga.
Krūtyse yra ne tiktai pieną gaminančių liaukų, bet ir smulkių apokrininių liaukučių, į pieno latakėlių spindį išskiriančių nedaug skysčio, kuriame linkusios kauptis potencialiai kancerogeniškos medžiagos, iš kurių reikšmingiausia yra cholesterolio epoksidas. Cholesterolio epoksidui pasigaminti reikalingas cholesterolis, o jo gausiau yra riebiai valgančių ir viršsvorį turinčių moterų organizme. Kuo ilgiau tęsiasi kūdikio žindymas, tuo mažiau galimybių potencialiems kancerogenams paveikti krūtų epitelio ląsteles, nes jos reguliariai „nuplaunamos“ tekančiu pienu.
Cholesterolio-epoksido koncentracija krūtų skystyje po gimdymo ir žindymo būna gerokai mažesnė, ir tokia išsilaiko apie dvejus metus.
Ilgalaikis žindymas sumažina ir gimdosbei kiaušidžių vėžio riziką.
Penktoji dovana: žindymas saugo nuo osteoporozės
Osteoporozė – tai kaulų išretėjimas, gresiantis jų trapumu, dažnais, kartais net savaiminiais lūžimais. Nuo šios ligos labiausiai kenčia moterys po menopauzės. Osteoporozė vystosi dėl to, kad sumažėja kaulinio audinio tankis, t.y., kalcio koncentracija jame. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu kalcio reikia daugiau, nes šis mineralas būtinas ir kūdikio kaulinėms struktūroms.
Kalcio koncentracija motinos piene yra pastovi ir nepriklauso nuo moters mitybos. Taigi žindomo kūdikio aprūpinimas kalciu yra garantuotas. Tuo tarpu jo mama, jeigu su maistu gaunamo kalcio nepakaktų, pieno gamybai ir gyvybiniams savo organizmo poreikiams panaudotų šio mineralo atsargas, esančias jos pačios kūne. Taigi turėtų „atimti“ jį iš savo pačios kaulų. Tačiau gamta pasirūpino, kad kūdikį žindančiai motinai taip neatsitiktų, o jeigu ir įvyktų, skriauda būtų atlyginta su kaupu.
Prolaktinas, pieno pasigaminimą skatinantis hormonas, išsiskiriantis iš hipofizio į motinos kraują žindymo metu, pagerina kalcio pasisavinimą iš maisto. Taigi normaliai besimaitinančiai motinai kalcio trūkumas negresia. Jeigu jau taip atsitiktų, jog maistinio kalcio laikinai neužtektų, dar ne bėda. Hormoninis žindančios moters kalcio apykaitos reguliavimas, tai yra geresnis šio mineralo pasisavinimas iš maisto, tęsiasi ir kūdikį nuo krūties nujunkius. Taigi net ir toms krūtimi maitinusioms motinoms, kurių kaulų mineralų tankis laktacijos metu sumažėja, po nujunkymo jis vis tiek pasidaro didesnis, negu nežindžiusių moterų. Motinos kaulų mineralų tankis su kiekvienu žindytu vaiku padidėja maždaug po 1,5 procento. Dėl to sumažėja osteoporozės vystymosi rizika ir stuburo slankstelių, dubens, šlaunikaulių bei žastikaulių lūžimų pavojus.
Šeštoji dovana: žindymas palengvina diabetą ir kitas ligas
Daugeliui moterų, sergančių lėtinėmis ligomis, dėl normalių hormoninių pokyčių nėštumo metu būna laikina simptomų remisija, t.y. pagerėjimas.
Kai moteris žindo kūdikį, tie hormonų pokyčiai dar ne tuoj pat grįžta į pradinę būklę. Tai įvyksta palaipsniui kūdikio nujunkymo nuo krūties metu, taigi ligos remisija tęsiasi ilgiau negu nežindžiusiai motinai. Toks laikinas visiškas ar dalinis pasveikimas nėštumo ir žindymo metu būna motinoms, sergančioms, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, reumatoidiniu artritu, išsėtine skleroze, vilklige.
Diabetas yra lėtinė liga, kurios metu būna sutrikusi angliavandenių apykaita dėl kasos fermento insulino trūkumo (jeigu tai – I tipo nuo insulino priklausantis „vaikų“ diabetas) arba nepakankamo insulino panaudojimo (II tipo nuo insulino nepriklausančio „suaugusiųjų“ diabeto atveju).
Tuomet su maisto cukrumi gauta gliukozė neperkeliama iš kraujo į kūno audinių ląsteles ir nepaverčiama jų energija. Kadangi vaikus gimdo santykinai jaunos moterys, jų amžiui daugiau būdingas vaikiškasis diabetas. Joms ne tik galima, bet ir labai patartina žindyti savo kūdikius.
Pieno cukrus laktozė – didžiausia, po vandens, sudėtinė motinos pieno dalis. Laktozės gamybai krūtyse panaudojama gliukozė iš motinos kraujo.
Gliukozės koncentracija maitinimo vien tik krūtimi laikotarpiu, motinoms, sergančioms cukriniu diabetu, būna kur kas mažesnė negu toms, kurios nustoja žindyti ar toms, kurios visai nežindė. Kadangi kraujyje lieka mažiau laisvos gliukozės, tai ir mažiau reikia insulino jai pasisavinti. Daugeliui diabetikių motinų žindymo laikotarpiu užtenka ketvirtadaliu ar perpus mažesnių insulino dozių už tas, kuriomis jos gydėsi iki nėštumo. Kai kurioms motinoms žindymo laikotarpiu būna visiška diabeto remisija, ir insulino leistis nereikia. Beje, gydymas insulinu netrukdo kūdikį žindyti: insulino molekulės per didelės, kad patektų į motinos pieną.
Veiksmingiausia priemonė siekiant išvengti II tipo diabeto vystymosi yra svorio metimas, t.y. perteklinių kūno riebalų atsikratymas. Ypač tai aktualu, jeigu moters svoris 20 procentų ir daugiau viršija idealųjį svorį. Greta sveikos mitybos ir tinkamos fizinės mankštos jums labai padės ir žindymas. Kūdikį žindanti motina, palyginus su nežindančia, pieno gamybai kasdien papildomai sunaudoja beveik 500 kalorijų. Tai prilygsta maždaug 7 kilometrų bėgimui. Jeigu mama žindymo laikotarpiu valgo saikingai, panaudojamos ir kūno riebalų atsargos, taigi, nors ir nesmarkiai, „deginamas“ jos svorio perteklius.
Septintąją dovaną išsirinkite pati
Jau šiandien galite planuoti, ką dovanosite sau už dėl žindymo sutaupytus pinigus. Jūsų šeimos banke liks visi tie šimtai litų, kurių nesulauks mišinių, čiulptukų ir buteliukų pardavėjai. Ir tie, kurie neiškeliaus į vaistinių, ligoninių ir sanatorijų kasas. Nes žindomi vaikai auga atsparesni ligoms, o ir pačiai mamai tai į sveikatą. Neabejoju, jog tų pinigėlių užteks Jūsų svajonių pirkiniui. Tačiau pati vertingiausią žindymo dovana yra…
Aštuntoji dovana – meilė!
Kūdikio maitinimas krūtimi – tai ne vien jo alkio nuraminimas. Žindymo sąlygotas artumas su kūdikiu yra neabejotinai didesnis, dažnesnis ir ilgesnis negu maitinant iš buteliuko. Jis labai svarbus kūdikio saugumo jausmui ir asmenybei vystytis bei harmoningiems motinos ir vaiko bei visos šeimos santykiams. Savo gelme (per hormonų sąlygotus procesus smegenyse ir visam kūne) žindymas susieja motiną su vaiku patikimu ryšiu, kuris palaipsniui perima estafetę iš buvusios biologinės vienovės nėštumo metu ir ją palaipsniui darniai pakeičia psichologine artimų sielų giminyste. Tai jau tikrai drąsiai galima vadinti meile.
O dabar džiaukitės šia diena, tomis nuostabiomis artumo su savo greitai užaugsiančiu vaiku valandėlėmis, kurių prisiminimai Jus šildys visą gyvenimą.
Kazimieras Vitkauskas
Vaikų gydytojas, knygos „Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ autorius
„Mamos žurnalas“
