Vaikui skyrė antibiotikų? Jei norite karštos diskusijos, užsiminkite mamoms apie antibiotikus. Vienos vien nuo jų pavadinimo gūžiasi, kitos pačios prašo gydytojo skirti antibiotikų.
Skiriami atsargiau
Rugsėjo 30-ąją paminėjome 93 antibiotikų išradimo metines. 1928 metais britų biologas ir farmakologas Aleksandras Flemingas išrado peniciliną, gavo Nobelio premiją ir netiesiogiai išgelbėjo (ir tebegelbėja) milijonus gyvybių. Daugybę dešimtmečių antibiotikai buvo vartojami neatsakingai, bakterijos vis labiau mutavo. Dabar esame fazėje, kai antibiotikų vartojimo taisyklės vis labiau griežtinamos. Dar 2001 metais ES patvirtino rekomendacijas „dėl apdairaus antimikrobinių preparatų medicinoje“. Pirmiausia Skandinavijos šalys bei Nyderlandai smarkiai sumažino antibiotikų vartojimą, ir bakterijų atsparumas šiose šalyse kur kas sumažėjo. Beje, daugiausia antibiotikų vaikų gydymui skiria (rekomenduoja didžiausias dozes ir ilgiausią gydymo kursą) JAV gydytojai.
Gydytojai retai kada skiria antibiotikų neatlikę tyrimų, tėvai gerai išmano antibiotikų vartojimo taisykles. Jau įpratome, kad antibiotikų kosėjančiam ar sloguojančiam vaikui gydytojas neskiria, jo pirmiausia nenusiuntęs į laboratoriją CRB ar kitam tyrimui. Mūsų vaikai antibiotikų gauna bene 10 kartų mažiau, negu mes savo vaikystėje. Tam įtakos turi ir tėvų švietimas – tėvai žino, kad daugumą vaikų peršalimo ligų sukelia virusai, kurių antibiotikai visiškai negydo, o atvirkščiai – kenkia organizmui, todėl apsunkina natūralų organizmo gijimo procesą.
Vis dėlto vaikui skyrė antibiotikų
Vis dėlto beveik nerasime vaiko, kuriam nebūtų skirtas nors vienas antibiotikų kursas. Gavę receptą, tėvai pirmiausia turi atsiminti keletą paprastų antibiotikų vartojimo taisyklių.
- Ar skirti antibiotikai naikina galimą ligos sukėlėją, išryškėja po 3 antibiotikų vartojimo dienų. Jei tuomet ligonio būklė pagerėjo, – antibiotikai padėjo. Jei po 3 antibiotikų vartojimo dienų liga nesitraukia, būtina tai pasakyti gydytojui.
- Antibiotikai turi būti vartojami tiek dienų, kiek skyrė gydytojas. Negalima nutraukti antibiotikų kurso arba duoti rečiau ar dažniau, nei gydytojo skirta.
- Jei pavartojus antibiotikų atsirado kokių nors anksčiau nebuvusių ligos požymių, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jei pavartojus antibiotikų atsirado niežtinčių bėrimų, tinimų, vadinasi, vaikas alergiškas antibiotikams. Kai pakartotinai vartojamas tie antibiotikai, kurio organizmas netoleruoja, gali įvykti labai stipri alerginė reakcija.
- Antibiotikus geriausia užsigerti vandeniu.
- Antibiotikų geriau neduoti kartu su kitais vaistais (nuo temperatūros ar kosulio), nes kiekvienas vaistas veikliausias tuomet, kai duodamas atskirai.
- Ilgai gydomas antibiotikais vaiko organizmas blogai pasisavina vitaminus iš maisto, todėl kai vaikas geria antibiotikus, reikėtų atidžiau kontroliuoti, ką jis valgo, galima duoti vitaminų.
- Antibiotikai yra toksiški vaistai, todėl juos vartojant reikia gerti daugiau skysčių – vandens, arbatos.
- Antibiotikai, patekę į organizmą, žudo ne tik ligos sukėlėjus, bet ir visas antibiotikui neatsparias bakterijas. Todėl visiškai normalu, jei vartojant antibiotikus atsiras šalutinis poveikis, kurių dažniausias yra virškinimo sutrikimai.
Dažniausiai pasitaiko šie šalutiniai poveikiai:
Viduriavimas, pilvo skausmai. Antimikrobiniai vaistai žudo ne tik užkrečiamosios ligos sukėlėjus, bet ir gerąsias bakterijas, be kurių neįmanomas normalus virškinimo procesas. Dėl to sutrinka B grupės vitaminų, K vitamino gamyba, kaupiasi kenksmingos medžiagos, prasideda puvimo procesas (pvz., išmatos įgauna joms nebūdingą kvapą, lieka nepasisavintų medžiagų).
Antibiotikų sukeltas viduriavimas pasireiškia 5–25 proc. suaugusiųjų ir 11–40 proc. vaikų, vartojusių antibiotikų. Dažniau viduriavimas atsiranda pavartojus plataus veikimo spektro antibiotikų arba sulfanilamidų, paprastai trečią gydymo dieną. Jei vaikui ar jums skyrė antibiotikų, vartokite ir gerųjų bakterijų (probiotikų).
Vaistinėse yra nemažai probiotinių preparatų. Paprastai gydytojas skiria preparatą pagal konkretaus žmogaus situaciją. Reikia žinoti, kad probiotikai gali būti bakteriniai ir nebakteriniai, kitaip tariant, tai vadinamosios gerosios bakterijos (bakteriniai probiotikai) ir mieliagrybis (nebakteriniai probiotikai). Mieliagrybis yra vienintelis – Saccharomyces boulardii. Šis yra 10 kartų didesnis už bakteriją, tad gali „prisikabinti“ prie savęs ir išvesti iš organizmo kur kas daugiau patogeninių mikroorganizmų. Jis vienintelis natūraliai atsparus antibiotikams, tad jį galima vartoti kartu su gydytojo skirtais antibiotikais.
Kitas mieliagrybio privalumas – jį galima maišyti su maistu, nes jis atsparus rūgštims.
Ilgalaikis mikrobiotos išderinimas. Tyrimai parodė, kad po antibiotikų vartojimo žarnyno mikrobiota atsistatinėja labai ilgai, kai kurie tyrimai mini net 6 mėnesių laikotarpį. Todėl maistą, turintį natūralių probiotikų (raugintus produktus), ir gerąsias bakterijas reikėtų vartoti dar kurį laiką po gydymo antibiotikais. Skirtingi šaltiniai nurodo terminą nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių.
Alerginės reakcijos – tai niežėjimas, bėrimai, tinimai, net anafilaksija (gyvybei pavojinga alerginė reakcija). Antibiotikų vartojimas gali turėti įtakos atopiniam dermatitui, astmai. Mokslininkai pastebėjo ryšį tarp antibiotikų vartojimo ankstyvame amžiuje ir vėliau pasireiškiančių alerginių reakcijų.
Moterims – kandidozė (pienligė). Antibiotikai nuslopina ne tik žarnyno, bet ir makšties bakterinę florą. Taip atsiranda palankios sąlygos daugintis grybeliams ir vystytis uždegimui.
Kiti negalavimai. Dažnas antibiotikų vartojimas silpnina imunitetą. Kai kurie antibiotikai gali pažeisti klausą, kraujodarą, inkstus, kepenis.
Pašalino žalingo poveikio stiprumas, dažnis ir pobūdis neretai priklauso ne tik nuo vaisto savybių, bet ir nuo paciento genetinių ypatumų, gebėjimo pašalinti vaistą iš organizmo ir galimų lėtinių ligų.
Pastebėjus vaiko reakciją į antibiotikus, būtina nedelsiant pasitarti su gydytoju.
Konsultavo vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras
Susiję straipsniai
