Tyrimai jau seniai atskleidė, kad situacija mūsų žarnyne lemia savijautą, energiją, kūno formas, atsparumą ligoms ar polinkį jomis sirgti. Žarnyno mikrobiota (mikroorganizmų, gyvenančių žarnyne, visuma) jau vadinama atskiru žmogaus organu, kuris formuojasi vaikystėje.
Konsultuoja vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas
Gimusių natūraliu būdu vaikų žarnynas stipresnis
Gimusio natūraliai ir gimusio per cezario pjūvį vaiko mikrobiota bus visai kitokia. Jeigu vaikas gims natūraliai, jis apsisės gerosiomis bakterijomis, eidamas per mamos gimdymo takus. Jei gims per cezario pjūvį, – tuomet nuo personalo, daiktų, oro gaus tik gimdyklos aplinkos mikrobiotą.
Mikrobiotos skirtumai tarp cezario ir natūralaus gimdymo žinomi labai seniai, ištirta, kad tai turi reikšmės alerginių ir autoimuninių ligų atsiradimui ateityje. Kadangi cezarių daugėja, svarstoma, kaip padėti vaiko mikrobiotai formuotis, jeigu cezaris neišvengiamas. Vienas iš metodų – nuo pat gimimo naujagimiui duoti probiotikų. Šią metodiką išbandė Suomijos gydytojai prieš 20 metų ir pasiekė gerų rezultatų – per pusę sumažėto atopinio dermatito diagnozių tiems kūdikiams, kurie gavo tam tikrų probiotinių bakterijų, lyginant su tais, kurie negavo. Tačiau astmos, alerginės slogos atvejams šis metodas neturėjo reikšmės.
Manoma, kad gimusio per cezario pjūvį kūdikio mikrobiota nusistovi ir tampa panaši, kaip gimusio natūraliais takais, maždaug per 6 mėnesius.
Mamos piene yra unikalių prebiotikų
Vaikučiui gimus, mikrobiotos formavimuisi didelės reikšmės turi tai, ką jis valgo. Motinos pienas mikrobiotai geriausias, nes jame yra unikalios medžiagos – oligosacharidų. Tai maisto skaidulos, kurios randamos tik motinos piene. Kaip žinome, maisto skaidulos (kurias gauname daugiausiai iš daržovių, vaisių) labai teigiamai veikia žarnyno mikrobiotą. Kadangi mažas kūdikis negali valgyti skaidulų turinčio maisto, gamta sugalvojo tobulą išeitį – šiomis skaidulomis praturtino mamos pieną. Oligosacharidų, beje, nėra jokio kito žinduolio piene.
Motinos pieno oligosacharidų rūšių yra apie 200. Kiekviena jų yra tarsi skirtingas patiekalas skirtingoms bakterijoms. Motinos pieno oligosacharidai dabar aktyviai tyrinėjami, išskirtos grupės – vienų motinų piene oligosacharidų daug, kitų – per mažai, tai lemta ir genetiškai. Jeigu mama gamina per mažai oligosacharidų, jos kūdikio žarnyno mikrobiota gali būti nevisavertė, ir tai gali lemti įvairias ligas ateityje.
Perdėta švara kenkia žarnyno mikrobiotai
Galvojama, kad kiekviena bakterija, kuri yra žarnyne, savotiškai treniruoja mūsų imuninę sistemą. Bakterijų yra 5000–7000 rūšių, o padermių – dar daugiau (viena bakterija gali turėti ir 12 padermių). Kiekviena iš keliasdešimt tūkstančių padermių turi savą unikalią informaciją, ir kiekvieną jų mūsų žarnyno ląstelės apdoroja bei aiškinasi, ar jos žalingos, ar naudingos.
Vaikas turi susipažinti su bakterijomis, nes tik taip treniruojasi jo imuninė sistema. Tos treniruotės prasideda nuo pirmųjų gyvenimo dienų, ir pastebėta, kad kuo vėliau jos pradedamos, tuo mažiau būna naudos. Jeigu gyvename steriliai, į mūsų žarnynus patenka mažiau negu reikia bakterijų. Mažiau bakterijų, mažiau imuninės sistemos treniruočių, ir nesusiformuoja pakankamas kiekis reguliacinių ląstelių, kurios neleidžia vystytis alergijai ar autoimuninėms ligoms.
Nešvaroje gyventi tikrai nereikia, tačiau sterilumas yra ne mažesnis blogis. Sterilumas pateisinamas tik gydymo įstaigose, kur galima susidurti ir su patogeninėmis bakterijomis ar kitais sukėlėjais, nes ten lankosi sergantys žmonės.
Žarnynui svarbiausios pirmosios 1000 dienų
Ne veltui išskirtas 1000 dienų laikotarpis, kuris laikomas svarbiausiu žmogaus imuniteto formavimusi. 1000 dienų – tai nėštumas ir pirmieji dveji vaiko gyvenimo metai. Terminas paimtas daugiau dėl gražaus skaičiaus, nes ir tretieji vaiko gyvenimo metai yra labai svarbūs jo imuninei sistemai. Pirmais 3 metais žmogaus organizmas auga ir vystosi sparčiausiai, to daugiau per žmogaus gyvenimą nebepasikartoja. Jeigu mes to spartaus augimo metu kažką sutrikdysime, pažeisime, – ar tai būtų maistas, ar aplinka, – tai gali atsiliepti visam gyvenimui. Pirmieji 3 metai itin svarbūs mikrobiotai, nes ji lemia mūsų imuninę sistemą – juk didžiausios imuninių ląstelių sankaupos yra žarnyne.
Pavėlintas papildomo maisto įvedimas stabdo mikrobiotos vystymąsi
Europos gastroenterologai jau bene 15 metų rekomenduoja pradėti papildomą maitinimą tarp 4 ir 6 mėnesių. Daugėja duomenų, kad jeigu vėluojama įvedant papildomą maistą, didėja tikimybė, kad vaikas turės alerginių reakcijų ir ligų daugiau, nei tas, kuriam maistas buvo pradėtas įvesti tarp 4 ir 6 mėnesių.
Vyresnės kartos gydytojai prisimena, kad kūdikiai seniau taip ir buvo maitinami, papildomas maistas įvedinėjamas nuo kelių mėnesių. Tuomet alergijų buvo kur kas mažiau.
Maisto įvairovė treniruoja mikrobiotą
Labiausiai mikrobiotai tinkamas yra maisto skaidulų turintis maistas, o tai yra daržovės, vaisiai ir grūdai (nėra esminių skirtumų, kokią košę vaikas mėgsta ir valgys, – grikių, miežių, kviečių). Taip pat žarnyno bakterijoms svarbūs yra ir mėsa, kiaušiniais, žuvys, pieno produktai. Tad ne tiek svarbus kažkoks išskirtinis maisto produktas, kiek svarbi maisto įvairovė. Tik reikia atsiminti, kad mikrobiotai naudingiausias yra namie pagamintas maistas.
Tėvus reikėtų nuraminti, kad microbiota ir „nesubyrės“ staiga, tarkime, jei vaikas suvalgys akivaizdžiai nesveiko maisto. Svarbiausia, kad to nebūtų daroma per dažnai.
Mikrobiotai turi įtakos ne tik maistas, bet ir 100+1 kitų priežasčių
Maistas yra svarbiausias kalbant apie mirkobiotą, tačiau ji gali pradėti skursti ir dėl galybės kitų priežasčių: oro taršos, streso, fizinio neaktyvumo (hipodinamikos), kai kurių mežiagų stokos, pavyzdžiui, kai trūksta vitamino D ar geležies. Didelės reikšmės mikrobiotai turi vaistai. Vaikų mikrobiota labiausiai kenčia dėl antibiotikų (nes jiems gana dažnai jie skiriami), o suaugusiųjų – dėl skrandžio rūgštingumą mažinančių prieparatų. Skrandyje dalis blogųjų bakterijų dėl rūgštinės terpės žūsta, o vartojant rūgštingumą mažinančius vaistus, jos lieka gyvos ir dauginasi, po to patenka į žarnyną ir tarpsta ten, išstumdamos gerąsias bakterijas. Atsiranda gerųjų ir blogųjų bakterijų balanso pokytis, vadinamas disbioze.
Sutrikusią mikrobiotą išduoda ne tik viduriavimas
Kai sutrinka gerųjų ir blogųjų bakterijų balansas, sakoma, kad vaikui disbiozė. Ji gali pasireikšti visais simptomais, kurie susiję su žarnynu, o ne tik viduriavimu, kaip galima įsivaizduoti. Tai gali būti ir vidurių užkietėjimas, pūtimas, pilvo skausmai, spazmai, raižymas, vėmimas, apetito sutrikimai. Tad jeigu jus ar vaiką kamuoja šie simptomai, kartu su gydytoju ieškokite būtų atkurti mikrobiotą.
Mirobiota turi savybę atinaujinti
Laimei, mirkobiota turi savybę atsinaujinti, regeneruotis, net jeigu ir pažeidėme ją. Tik šis procesas gana ilgas. Jau kalbėjome, kad tik per pusę metų cezarinukų mikrobiota supanašėja su gimusių natūraliais takais, tas pats pastebima ir po antibiotikų vartojimo – prireikia pusės metų, kad mikrobiota būtų tokia, kaip prieš gydymą.
Probiotikai padeda atsikurti mikrobiotai, tik juos reikia vartoti racionaliai
Yra šalių, kuriose probiotikai vaikams skiriami nuolatos. Mūsų šalyje probiotikus patariama vartoti tam tikrais etapais. Yra 3 svarbiausios situacijos, kai rekomenduojami probiotikai: žarnyno infekcijų sezonas, vaikas viduriuoja, vaikui skyrė antibiotikų. Vaiko gydytojas gali skirti probiotikų, ir esant kitoms situacijoms, pavyzdžiui, kai gydoma alergija ar stiprinamas imunitetas.
Parengė Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
