Helovynas – rudens šventė, kurios metu persirengėliai eina iš namų į namus, reikalaudami „pokšto arba vaišių“, krečia išdaigas ir puošia aplinką vaiduokliškomis dekoracijomis.
Helovyną sugalvojo senovės keltai. Užbaigę rudens darbus, jie apsirengdavo žvėrių kailiais ir švęsdavo. Apeigoms vadovavo keltų žyniai druidai. Druidai tikėjo, kad šiuo metų laiku gyvieji ir mirusieji yra arčiausiai vieni kitų. Šventę iš keltų perėmė airiai, paskui ją „nusivežė“ į Ameriką, Helovynas paplito po vis pasaulį. Ši šventė, minima spalio 31 dieną, ypač mėgstama JAV, Airijoje ir Anglijoje. Helovynas labai lengvai prigijo ir pas mus.
Kodėl vaikai jį taip greitai pamėgo? Nebūtina būti psichologu, kad atsakytum į šį klausimą. Helovynas apjungia keletą vaikų pomėgių – persirenginėti, klausytis baisių istorijų apie vaiduoklius ir vampyrus, valgyti dekoruotą maistą, rungtyniauti, kas sutrinks daugiau saldainių, patirti nuotykį – o kaip kitaip pavadinsi barbenimą į svetimas duris, kai esi persirengęs ragana ar numirėliu.
Prie Helovyno populiarumo nemažai prisidėjo ir Hario Poterio manija, animaciniai filmai apie monstrų šeimynėles ir universitetus, apskritai įvairių monstriukų, vaiduokliukų ir vampyriukų gausa vaikiškuose filmuose ir knygose. Kūrėjai puikiai išmano vaikų psichologiją, todėl siūlo jiems helovyniškus personažus. Dar geriau šventės svarbą perprato prekybininkai. Visą spalio mėnesį prekybos centruose rasite Helovyno kostiumų ir dekoracijų.
Dvidešimtajame amžiuje Helovynas apskritai buvo laikomas vaikų švente, tik paskutiniaisiais dešimtmečiais jis išpopuliarėjo ir tarp suaugusiųjų. Suaugusieji irgi mielai organizuoja persirengėlių vakarėlius, puošia namus teminėmis dekoracijomis ir net beldžiasi pas kaimynus, prašydami „pokšto arba vaišių“. Angliškas šventės pavadinimas „Halloween“ – tai žodžių junginio „All Hallows Even“, reiškiančio Visų Šventųjų dienos išvakares, trumpinys. Visų Šventųjų diena – Viduramžiais atsiradusi katalikiška šventė – skirta pagerbti šventuosius ir kankinius. Ji minima lapkričio 1 d.
Helovyną valstybinė lietuvių kalbos komisija siūlo vadinti Vaiduoklių švente arba Šiurpnakčiu. Ar sutinkate?
Helovyno skanėstu ilgą laiką buvo laikomi karameliniai obuoliai – tiesiog obuoliai ant pagaliukų, išmirkyti karamelėje ar cukraus tirpale. Tradiciškai būdavo įprasta juos duoti po namus vaikščiojantiems kostiumuotiems vaikams, panašiai, kaip Lietuvoje Užgavėnių metu būdavo dalinami blynai. Tačiau šis paprotys nyksta, tėvai nebeleidžia imti maisto iš svetimų žmonių. Dabar dažniausiai atėjusiems persirengusiems vaikams dalinami saldainiai arba pinigėliai.
Ir vis dėlto – kodėl vampyras ar skeletas vaikams patinka net labiau už Kalėdų Senelį? Patirti pasakos ar istorijos sužadintą baimės jausmą vaikui saldu, lygiai taip pat, kaip suaugusiajam gali būti saldu žiūrėti siaubo filmą. Juk susiduriama ne su realia grėsme, o su išgalvota. Kuris neprisimena iš vaikystės, kaip vaikų būrelyje dalindavosi siaubo istorijomis. Vaikams patinka tas jausmas, kai bijai, bet bijai saugiai, žinodamas, kad iš tiesų tau nieko nenutiks.
***
Temą apie Helovyną mums pasiūlė fotografė Simona Tiškė. Kartu su dekoratore Kristina jos pasiūlė savo dukroms – aštuonmetėms Medeinai ir Andrėjai – surengti Helovyno fotosesiją. Abi mergaitės mokosi Kauno dailės gimnazijoje, tad joms meniški sprendimai labai patinka.
Nuotraukos Simonos Tiškės, SiTiArt
Dekoracijos Blossom by Kristina
Makiažą atliko Emilija Oželytė-Mėlinauskienė (FB/IG EmiMakeup.lt)
Helovyniškus skanėstus paruošė Sugar Sisters (FB bestcupcakesever, IG sugarsisterskaunas)
Susiję straipsniai
