Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, leidykla „Nieko rimto“ dalyvaus svarbiausiame leidėjams metų renginyje – Vilniaus knygų mugėje!
Užsukę į „Nieko rimto“ leidyklos stendą rasite ne tik didžiausią mūsų knygų, puodelių, aksesuarų ir kitų mielų smulkmenų pasirinkimą geriausiomis kainomis, bet ir visą specialią renginių programą – susitikimus su autoriais, kūrybines dirbtuves vaikams ir visai šeimai, pokalbius ir knygų pristatymus.
Neringa Vaitkutė, „Klampynių kronikos 2. Neramios dienos“
Ar norite patirti šiurpių nuotykių ir pamatyti neįtikėtinų stebuklų, kurių tikrai nerasite savo kieme? Užsukite į Mažąsias Klampynes!
Čia atgyja senovės legendos, pakampėse šmirinėja keistos būtybės, bibliotekose gyvena vaiduokliai, o kiekviena šeima turi savo nuosavą baubą – bent vieną. Čia nė diena nepraeina be kokio nors paslaptingo įvykio ar bent jau nedidelio stebuklo. Ypač jei šalia Agata, Aringas ir Smiltė!
O kaip rasti tas Mažąsias Klampynes, jei jos nepažymėtos jokiame žemėlapyje? Kas žino, jei labai norėsite, galbūt miestelis pats jus pasikvies.
Fantastikos mėgėjams puikiai pažįstama autorė Neringa Vaitkutė parašė tęsinį skaitytojų ir kritikų pamėgtai knygai „Klampynių kronikos“. Pirmoji autorės knyga apie Agatos, Aringo ir jų mažosios sesutės Smiltės nuotykius „Klampynių kronikos“ 2018 m. buvo apdovanota Prano Mašioto premija už geriausią metų knygą vaikams ir paaugliams bei buvo nominuota Metų knygos vaikams rinkimuose.
Agnieszkos Stelmaszyk „Lobių ieškotojai. Deimantų slėnio paslaptis“
Troškimas surasti paslaptingąjį Deimantų slėnį, kurio beieškodamas lordas Artūras Kavendišas visai išėjo iš proto, archeologijos mylėtojams Bartekui, Anei, Merei Džeinei, Džimui ir Martinui, kaip jau įprasta, atneša kupiną išbandymų nuotykį. Taip jie atkeliauja į tolimąją Australiją! O šiame gamtininkų rojumi vadinamame žemės kampelyje ne tik be galo karšta, bet ir kiek baugu – negali žinoti, kada būsi užpultas ryklio ar mirtinai pavojingo voro.
Tik ar čia nėra kas prikišęs savo nešvarių nagų?
Juk deimantai gali suvilioti beveik bet ką…
Ši knyga – penktoji lenkų autorės Agnieszkos Stelmaszyk knygų serijos „Lobių ieškotojai“ dalis.
E.B. White, „Stiuartas Litlis“
Jei kartais gatvėje pamatytumėte visai mažytį automobiliuką, labai nenustebkite. Dirstelėkite pro automobiliuko langą – galbūt už vairo sėdi tikrų tikriausia pelė su kostiumu ir skrybėle? Jei taip ir yra, vadinasi, sutikote patį Stiuartą Litlį!
Stiuartas Litlis gimė žmonių šeimoje, bet atrodo visai kaip peliukas – tik elegantiškai pasipuošęs. Nėra jokių abejonių, kad su tokia išvaizda ir kur kas didesnio padaro nei pelė narsa Stiuartui tenka patirti daugybę nuotykių.
Britta Teckentrup „Atrask žuvų pasaulį!“
Užsidėk nardymo akinius ir nerk į vandenį. Pamatyk upes, kur šokinėja lašišos. Tyrinėk rifus, kur papūgžuvės kramsnoja koralus. Panersi net į kelių tūkstančių metrų gylį, kur šviesą skleidžia kai kurių žuvų kūnai. Žuvų pasaulis yra kerintis ir pilnas staigmenų.
Garsioji iliustratorė Britta Teckentrup spalvingai atvaizduoja šiuos nuostabius gyvūnus.
Simon Philip, Lucia Gaggiotti, „Labai noriu torčiuko“
Kaip atsispirti nepaprastai gardžiam torčiukui? Viena maža mergytė netrukus patirs, kaip tai sunku. Gal net neįmanoma!
Mama iškepė nuostabų tortą ir paliko raštelį su prašymu jo neliesti. Ar gali būti didesnis išbandymas mažai smaližei mergaitei? Šmaikšti britų autoriaus Simono Philipo knygelė su mielomis Londone gyvenančios italų dailininkės Lucios Gaggiotti iliustracijomis pradžiugins ir pačius mažiausius skaitytojus, ir jų tėvelius. Juk torčiuko vienodai nori ir dideli, ir maži! Kad svajoti apie gardumynus būtų dar smagiau, knygos gale yra ir šokoladinio torto receptas.
Barbara O’Connor, „Noras“
Jei kas Čarlės paprašytų išvardinti tris mėgstamiausius užsiėmimus, ji atsakytų: futbolas, baletas ir muštynės. Bet tik vienas iš šių trijų atsakymų teisingas.
Čarlė dievina muštynes. Jai nerūpi, ar naujoje mokykloje turės draugų. Bet tikrai niekas nedrįs blogai elgtis su Čarle Ryz.
Vis dėlto Čarlė tik iš pirmo žvilgsnio atrodo pikta ir bjauri. Juk vis dėlto sugebėjo rasti draugą ir net prisijaukinti benamį šunį.
Dar ji žino labai daug būdų sugalvoti norą. Ir tiki, kad jei patį didžiausią norą kartosi kasdien, vieną dieną jis būtinai išsipildys.
Ignė Zarambaitė, „Juodavandeniai“
Man šešiolika, o jau antrą kartą pradedu gyvenimą iš naujo. Pirmas buvo, kai iš čia išvykau, antras – sugrįžus. Taigi turiu paslaptį. Visi jų turi, ar ne? Tamsių ir dar tamsesnių. Dalį paslapčių, regis, slepiu pati nuo savęs. Yra dalykų, kuriuos bandau prisiminti, bet prieš akis – tik juodas vanduo. Bandau klausti draugų, bet jie tik žiūri į mane ir tyli.
Žmogus – kaip upė, kartoju sau. Ar gali viena upė praryti kitą?
Šarūnė Baltrušaitienė, „Domas ir herojų pusryčiai“
Mama įsitikinusi, kad viskas, kas Domui skanu, yra nesveika. Ir saldainiai, ir ledai, ir traškučiai, ir net pelytės pusryčiai! O koks gi rytas be pelytės pusryčių – saldžių dribsnių su pienu?
Vis dėlto vienas rytas prasideda kitaip… Domas dar nežino, kad jam pavyks sutikti pačius mėgstamiausius herojus!
Kažin, ką stipriausi, šauniausi ir gudriausi superherojai valgo pusryčiams?
Knygos gale rasite net dešimt pusryčių receptų tikriems herojams!
„Žvilgtelk vidun. Zoologijos sodas“
Žvilgtelk po lapais ar už durų ir pamatysi triukšmingas papūgas, išdykėles beždžiones, ilgakakles žirafas ir daugybę kitų gyvūnų.
Alex T. Smith, „Klodas kaime“
Labas, aš – Klodas!
Esu šaunus šuo. Turiu beretę ir geriausią draugą Pūkuotą Kojinę.
Labiau už šviežius kaulus mėgstu tik nuotykius.
Šiandien vyksim į kaimą. Ten tikrai rasim ir nuotykių, ir gardumynų.
Keliaukim drauge!
Klodas – nedidelis linksmas šuo, kuris dėvi beretę, mėgsta graužti kaulus ir leistis į nuotykius. Šioje knygoje Klodas kartu su geriausiu draugu ponu Pūkuota Kojine (kuris yra tikrų tikriausia kojinė) lankosi kaime, kur grožisi gamta, padeda darbuotis ūkyje, gano avis ir netgi tramdo įniršusį bulių.
Anna Sewell, „Juodasis Gražuolis“
Ar kada pagalvojote, kas nutiktų,jei labai norėtumėte ką nors pasakyti, bet negalėtumėte? Kaip pasikeistų pasaulis, jei visi, pastebėję neteisybę, nenumotų ranka ir nenueitų šalin? O ką jaučia žirgas, kai juo jojate? Juodasis Gražuolis visuomet atlieka savo pareigą sąžiningai ir savęs negailėdamas. Deja, žmogus jam ne visada atsidėkoja tuo pačiu ir pamiršta, kad ne tik jis, bet visos pasaulio būtybės yra vertos meilės ir pagarbos.
C.Alexander London, „Laukiniai“
Kartais gyvenimas gali pasikeisti per sekundę. Dar ką tik meškėnas Kitas kylant saulei sapnavo saldžiausius sapnus apie kankorėžių saldainius, o dabar jis turi išgelbėti visus Laukinius gyvūnus nuo Beblusių rūstybės. Žūdama mama jam patikėjo paslaptingą akmenį, kuris gali padėti įrodyti, kad Laukiniai visiems amžiams turi teisę gyventi po Raižytu dangumi. Tik tie, kurie turėtų Kitui padėti, patys jam pastoja kelią. Ar pavyks suvienyti visus bendram tikslui? Ar užteks drąsios širdies ir sumanumo? Kad ir kaip kankintų abejonės, Kitas negali leisti, kad mylimiausių netektis nueitų perniek. Jis kovos iki galo
Paul van Loon, „Vilkolakiukas Dolfas. Mini raganiukė Vilkolakių miške“
Šalavijai ir pelynas,
Žiurkių ūsai, terpentinas,
Kaulų čiulpai, žvirblio sviestas
Ir mergaitės kaulas riestas.
Ką pagalvotum, išgirdęs tokią dainą?
Teisingai. RAGANOS!
O ką jos veikia Vilkolakių miške?
O gal… O gal tai nebe Vilkolakių miškas?
Marta Zafrilla, Sonja Wimmer, „Raudonsnapio Čarlio dantukai“
Labas!
Nors esu mažas paukščiukas, sveikata man labai rūpi. Tasai ėduonis turbūt siaubingas, nes apie jį visi kasdien tik ir kalba. Aišku viena – nenoriu jokio dantų ėduonies.
Nenuleidžiu akių nuo Julijos, kai ji judina šepetėlį, ir nesuprantu, kaip valytis dantukus paukščiams.
Kaip manai, ką man daryti?
