Akių gydytojai: reklama per TV gali būti naudinga vaiko akims

Kasmet vis daugiau vaikų nešioja akinukus. Jei anksčiau trumparegystė užklupdavo ketvirtokus–penktokus, tai dabar jau net į pirmą klasę ateina vidutiniškai 5–7 vaikai (iš 30 ) su akinukais.

Regėjimas pradeda blogėti labai anksti. Ką tėveliai turėtų žinoti, kad vaiko akys nesilptų?

Regėjimas nulemiamas jau nėštumo metu

Būsimojo kūdikio rega pradeda vystytis jau pirmaisiais nėštumo mėnesiais.

Jei per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius mama serga kai kuriomis ligomis, nesuderintai maitinasi, jos organizmui trūksta vitaminų ir mineralų, tai būsimajam kūdikiui gali išsivystyti nepilnavertiški regos organai, ir ateityje vaikas blogiau matys.

Privalomi vizitai pas akių gydytoją

Gimdymo namuose ne visus naujagimius patikrina akių ligų gydytojai. Oftalmologai konsultuoja tik tais atvejais, jei naujagimiui būna kokių nors rizikos veiksnių. Oficialiai pirmą kartą akių ligų gydytojas vaiką turėtų patikrinti iki trejų metų. Antroji oficiali apžiūra – iki 6 metų, trečioji – 16 metų.

Kada sunerimti?

Visada reikia žiūrėti į konkretų vaiką, ir, kilus bent mažiausiam įtarimui, jį parodyti akių ligų gydytojui, nelaukiant trejų metų. Pirmaisiais metais vaikas reguliariai lankosi pas pediatrą ar šeimos gydytoją.

Sekdamas vaiko vystymąsi, pediatras būtinai pažiūri ir akytes – ar kūdikis reaguoja į rodomus žaisliukus, ar kreipia žvilgsnį į kalbantį žmogų, ar seka akimis daiktus. Jei pediatras mano, kad kūdikį turėtų apžiūrėti oftalmologas, jis būtinai nukreips pas specialistą.

Anksčiau negu trečiaisiais metais vaikutį reikėtų parodyti akių ligų gydytojui, jei mama ir tėtis nešioja akinius, jei giminėje yra kelios kartos, kurių regėjimas blogas. Tokiam vaikui reikia ypatingo dėmesio.

Jeigu tėvai pastebi, kad vaikas žiūri palenkęs galvą, iš padilbų, trina vieną ar abi akis, irgi reikia kreiptis į gydytoją.

Trinamos akytės nebūtinai reiškia akių uždegimą. Kartais vaikas taip bando sumažinti diskomfortą, kurią sukelia silpnesnė akis. Pats to sąmoningai nesuvokdamas, mažylis jaučia, kad viena akytė mato gerai, o kita – blogai. Trindamas jis bando „nuvalyti miglą“ nuo silpnesnės akytės. Laiku skyrus gydymą ir korekcijos priemones, galima pagerinti vaiko regėjimą.

Švytintys ekranai

Dabartiniai vaikai susiduria su dvigubu pavojumi: ne tik besaikiu televizoriaus žiūrėjimu, bet ir sėdėjimu prie kompiuterio, išmanaus telefono, planšetės. Švytintys ekranai vaiko gyvenime atsiranda nuo pirmųjų savaičių. Kartais tėveliai didžiuojasi, jog 2 metų vaikas pats moka įsijungti ir žaisti kompiuteriu. Jie nesusimąsto, kad toks gyvenimo būdas vaikui gresia ne tik ankstyvais regos pakitimais, bet ir psichikos sutrikimais – vaikas „išsiderina“, nebemoka ilgam laikui sukaupti dėmesio.

Švytintys ekranai išprovokuoja greitesnį akies obuolio augimą. Yra pastebėta, kad net vyresniame amžiuje, kai žmogui jau 50 ar daugiau metų, gali pradėti vystytis trumparegystė, jei ilgai dirbama kompiuteriu. O auganti vaiko akis ypač jautri.

Daug laiko praleidžiant prie švytinčio ekrano, akies obuolys priverčiamas pakeisti savo formą. Vystosi trumparegystė.

Mokinukai turi išmokti ilsėtis

Bendrojo lavinimo mokyklų programos tokios įtemptos, kad verčia vaikus persidirbti. Mokytojai moko vaikus žinių, o tėveliai turėtų išmokyti saugoti sveikatą ir ilsinti akis. Specialistai pataria laikytis tokio režimo: kiek laiko vaikas praleidžia prie knygų ar sąsiuvinių, žiūrėdamas į artimą atstumą, tiek pat laiko jis turėtų žiūrėti į tolį, pro langą.

Dabartiniai vaikai apskritai linkę gyventi „artimame pasaulyje“. Į knygas, į kompiuterį ar draugus jie žiūri iš keliasdešimties centimetrų atstumo.

Reikia raginti vaiką kuo dažniau žvelgti į tolį, stebėti, kas dedasi už 10 ar 100 metrų. Mokyklose vis mažiau naudojamasi lenta, nes kiekvienas vaikas turi savo pratybų sąsiuvinį, ir dar labiau sumažėja žvilgsnio atstumas. Todėl raginkite vaikus kiekvieną laisvą minutėlę išnaudoti „varnų skaičiavimui“ pro langą, kad pailsėtų akys.

Trumparegystė jaunėja

Pastarųjų metų duomenys rodo, kad į pirmą klasę ateina maždaug 5 vaikai su akinukais, ir kasmet prisideda dar maždaug po 3 vaikus. Šeštoje klasėje jau pusė vaikų turi regėjimo problemų.

Trumparegystė jaunėja todėl, kad vaikai neribotą laiką sėdi prie televizoriaus ir kompiuterio. Pats vaikas neturėtų spręsti, kiek jam galima sėdėti prie ekrano. Iki 16 metų tai turėtų kontroliuoti tėvai.

Kiek sėdėti prie ekrano?

Iki 1,5 metų vaikui nepatariama visai žiūrėti televizoriaus.

Nuo pusantrų metukų mažylis galėtų žiūrėti televizorių 10-15 minučių. Tai turėtų daryti kartu su mama ar tėčiu, geriausia, ant jų kelių. Tada tėvai matys, ar vaikutis sėdi tiesiai, ar jo galvytė neužversta, žvilgsnis ne įstrižas. Jokiu būdu nerekomenduojama žiūrėti televizoriaus gulint ar ropinėjant ant grindų.

Tokioje padėtyje optinės akies ašys pakeičia kryptį, dėl to keičiasi akies obuolio forma ir vystosi astigmatizmas.

Iki 7 metų amžiaus vaikas gali žiūrėti televizorių ar sėdėti prie kompiuterio tik pusvalandį per dieną. Tėvams atrodo net juokingos tokios rekomendacijos, nes realiai tas laikas būna kelis kartus ilgesnis. Tačiau jeigu saugome vaiko akis, turėtume paisyti specialistų rekomendacijų.

Iki trečios–ketvirtos klasės vaikas neturėtų televizoriaus žiūrėti daugiau kaip valandą per dieną. To visiškai pakanka vaikiškam filmukui ar pramoginei laidai pamatyti.

Bet kokio amžiaus vaikams nerekomenduojama televizoriaus žiūrėti per reklamines pauzes! Jos vargina ne tik akis savo greitai nesikeičiančiais vaizdais. Reklama dirgina vaiko sąmonę tuščiais, vartotijišką sampratą formuojančiais dalykais.

Reklama – tai puiki proga vaikui nueiti prie lango, pažiūrėti į tolį, užsimerkiant ir atsimerkiant pailsinti akis.

Nuo penktos klasės vaikas turėtų sėdėti prie televizoriaus ar kompiuterio iki 1,5 valandos per dieną. Augimo šuolio metu vaikus reikia ypač globoti, nes tuo metu gali labai smarkiai pablogėti regėjimas, formuotis ydinga laikysena, krypti stuburas ir t.t.

Vasarą regėjimas pagerėja

Specialistai pastebi, kad po vasaros atostogų daugumos vaikų regėjimas būna geresnis. Vaikai daugiau laiko prabūna gryname ore, žiūrėdami į tolį, mažiau skaito, sėdi prie televizoriaus, daugiau sportuoja. Įtakos turi ir natūrali šviesa, nes diena būna ilga. Tačiau lapkričio–gruodžio mėnesiais regėjimo kreivė krenta žemyn. Mokymosi ir dirbtinės šviesos nuvargintos akys silpsta.

Todėl jei vaikas turi kokių nors regėjimo sutrikimų, labai svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją. Vieniems, nešiojantiems akinukus, rekomenduojama tikrintis regėjimą kas pusmetį, kitiems galbūt pakanka kartą per metus, o „rizikos veiksnio“ laikotarpiu – kas porą mėnesių, taip, kaip skyrė gydytojas.

Dabar poliklinikose kiekviename pediatro kabinete yra lentelė regai patikrinti. Lankydamiesi pas pediatrą būtinai išnaudokite tą galimybę. Jeigu pastebite, kad vaiko regėjimas silpsta, nedelsdami kreipkitės į gydytoją oftalmologą.

Konsultavo gydytoja oftalmologė Nina Dziubak

„Mamos žurnalas“