Kiekvienos moters nėštumas skirtingas, vienos laksto kaip bitutės, kitoms elementarūs namų ruošos darbai tampa didžiausiu iššūkiu.
Manau, nesuklysiu sakydama, kad dauguma mūsų ieško, su kuo galėtų pasidalinti savo iškilusiomis abejonėmis, klausimais, baimėmis ir džiaugsmais. O kas gali tave geriau suprasti nei kita moteris? Taigi noriu papasakoti apie draugystę, kuri užgimė, laukiant didžiausios laimės pasaulyje.
Ne paslaptis, kad šiais laikais daug laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, juose ieškome atsakymų ir patarimų. Besilaukdama įsitraukiau į vieną feisbuko grupę besilaukiančioms mamoms. Savo mažylių turėjome susilaukti liepos mėnesį. Toje didelėje FB grupėje virė gyvenimas, tačiau norėjosi jaukesnės grupelės. Ir štai netikėtai viena mama pasiūlė susitikti Kauno miesto mamytėms, pabūti moteriškoje kompanijoje ir pasidalinti savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Kad būtų lengviau bendrauti, sukūrėme atskirą pokalbių platformą ir po ilgų derinimų susirinkome.
Ir tai buvo lemtinga diena. Tos kelios valandos gurkšnojant šerbetą ir kalbantis su savo bendramintėmis prabėgo labai greitai. Grįžome pakylėtos, nors širdies gelmėse nesitikėjome, kad tikrai bendrausime.
Taigi po to susitikimo mūsų pokalbių platforma pradėjo veikti kiaurą parą visą savaitę. Čia galėdavai klausti kad ir kvailiausių klausimų, į kuriuos visada gaudavai atsakymus, be jokio pasmerkimo ar pašaipų. Čia dalinomės savo baimėmis, palaikydavome viena kitą, nekantriai laukdavome kiekvieno mažylio gimtadienio. Mūsų grupelėje 10 mamyčių, jauniausiai 23 m., vyriausiai 39 m., ir mes visos labai skirtingos, savitos ir labai draugiškos.
Tik pokalbiais neapsiribojome, vis susitinkame. Rudenio pradžioje džiugiai stumdėme vežimėlius Panemunės šile, dar po mėnesio pirmą kartą išėjome be savo mažylių į kiną. Prisipažinsiu, iš jaudulio širdis drebėjo ir drugeliai skraidė pilve, kaip einant į pirmąjį pasimatymą. Tačiau vakaras buvo nuostabus, daug juokėmės, tikrai trumpam atitrūkome nuo savo mamiškos kasdienybės.
Po kiekvieno susitikimo tapome vis artimesnės, atviresnės, tapome lyg šeima. O šeimos gražiausias metų šventes švenčia kartu. Tad nusprendėme surengti pirmąsias mūsų mažylių Kalėdas. Suradome studiją užsakėme tortą, viena mamytė surado rėmėjus. Tad mūsų susitikimas buvo tikra šventė su dovanomis, tortu daug juoko ir artimomis sielomis drauge. Smagu buvo, nes pirmą kartą susitikome visos mamos su mažyliais. Išduosiu paslaptį, tai dar tik nuostabios draugystės pradžia. Tikiu, kad dar daug švenčių švęsime kartu.
Kaip viena mūsų mamytė pasakė: „Tapimas mama atnešė ne tik mažylį, bet ir drauges. Kokios mes esame turtingos turėdamos savo vaikučius, šeimas ir vienas kitą“.
Tatjana Petrulienė ir Karolina Jankauskienė
Nuotraukoje: Akimirkos iš bendro grupės gyvenimo
