Adrenalino pliūpsnis sekant kopiančių į vieną aukščiausių pasaulio viršūnių žingsnius, žvilgsnis į Korėjos karališkųjų rūmų užkulisius, priminimas apie Antrojo pasaulinio karo skaudulius ir trilerių kūrėjų užmenamos mįslės. Reikia tik išsirinkti, kuri iš BALTO leidybos namų naujų knygų labiausiai praskaidrintų ilgėjančius rudens vakarus.
Pasivaikščioti po Himalajus
Iš ekspedicijos į Sisia Pangmą – vieną aukščiausių pasaulio viršūnių Himalajuose – Algirdas Kumža parsivežė dienoraštį.
„Tarytum kelionių romaną, kur visi įvykiai ir veikėjai tikri, – knygą „Himalajai. Vienos ekspedicijos dienoraštis“ pristato autorius. – Žygio dienas aprašydavau triukšmingose Katmandu kavinėse, autobuse pakeliui į Tibetą ir aukštai kalne, nuvirtęs ant akmenų, sniego ar ledo. Nieko neprikūriau ir nieko nenutylėjau. Norėjau, kad skaitytojas keliautų kartu su manimi: girdėtų dundančias lavinas, matytų atsiveriančius ledo plyšius, o nuo deguonies stygiaus jam įkyriai spengtų smegenys.“
Tai – antras šio keliautojo, tradicinio Korėjos mokymo kuksando meistro, ambasadoriaus, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro dienoraščio leidimas, papildytas pasakojimais, ką autorius ir knygos herojai patyrė per penkiolika metų, praėjusių nuo ekspedicijos.
Pasinerti į istorijos vingius
„Autorė, pindama dabartį su praeitimi, žingsnis po žingsnio sumaniai parodo gyvenimo negailestinguose okupacinės valdžios gniaužtuose realybę“, – taip „The Sunday Times“ knygų apžvalgoje pristatytas Mary Chamberlain romanas „Paslėpta“.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai privertė užsiimti prostitucija mažiausiai 34 tūkstančius moterų. Po karo seksualinės vergijos aukos nesulaukė užuojautos ir supratimo, baiminosi būti apkaltintos bendradarbiavusios su priešu. Daugelis jų buvo viešai žeminamos ar linčiuojamos nuskutant, ištepant degutu ir išvoliojant plunksnose. Romano „Paslėpta“ herojės Doros Saimon širdis mirė per karą.
Jos kūnas tebegyvena Londone, rūpinasi senu sodu ir stengiasi išvengti bet ko, galinčio priminti praeitį. Per karą į šipulius sudužo ir Džo O’Klerio tikėjimas. Jis prižiūri atokų Džersio salos ūkį, padeda ligotam jo šeimininkui ir leidžia dienas lyg atsiskyrėlis.
Apgaulingą dviejų žmonių ramybę sutrikdo jaunos moters laiškai. Kas iš tiesų toji Barbara Humel ir kodėl ji taip atkakliai siekia išsiaiškinti moters blunkančioje fotografijoje, kurią rado tarp mirusios motinos daiktų, tapatybę?
Nauja Man Asian literatūros premija apdovanoto romano „Prašau, pasirūpink mama“ autorės Shin Kyung-sook knyga „Ri Džinė“ nukelia į XIX amžiaus pabaigos Korėją, paskutinius Čosono karalystės metus.
Tai tikra istorija paremtas romanas. Prancūzijos pasiuntinys Kolenas de Plansi iš pirmo žvilgsnio įsimyli rūmų šokėją Ri Džinę ir, net žinodamas, jog ši iki gyvenimo pabaigos liks vergė, prisipažįsta karaliui apie savo jausmus ir gauna leidimą ją vesti.
Po kelerių metų Ri Džinė drauge su Kolenu palieka nuo pasaulio visiškai užsidariusią Korėją ir atvyksta į Paryžių, kur tvyrant la belle époque atmosferai gyvena laisvos moters gyvenimą, kartu su čia studijuojančiu korėjiečiu į prancūzų kalbą verčia ir leidžia Čosono literatūrą.
Tačiau tėvynės ilgesys kelia skausmą ir kančias. Deja, grįžimas į pavydo ir intrigų persmelktus rūmus ne tik nesuteikia palengvėjimo, bet ir tampa tragiškas.
Pasakojimai, įkvėpę kino kūrėjus
Kai filmas „Vadink mane savo vardu“ („Call Me by Your Name“) buvo nominuotas keturiems „Oskarams“ (statulėlę gavo už geriausią adaptuotą scenarijų), antrą kvėpavimą įgavo ir amerikiečių rašytojo André Acimano to paties pavadinimo romanas.
Tą vasarą Elijo tėvų viloje Italijos Rivjeroje apsistojęs jaunas vyras turėjo būti tik dar vienas akademinio sluoksnio atstovas, vienas tų, kurie kasmet buvo kviečiami čia pailsėti ir padirbėti prie rankraščių. Pirmas žvilgsnis, pirmas atsainus mostas – ir svečias užvaldo Elijo mintis. Muzika, knygos, baseinas, dviračiai… Meilė, aistra, geismas…
Abu bando dėtis abejingi, tačiau net oras aplink juos įsielektrina nuo įtampos ir laukimo.
Tai subtilus ir elegiškas pasakojimas apie pažinimą ir jaunystės aistrą, apie visišką artumą ir žymę visam gyvenimui paliekančią patirtį.
Viena iš Holivudo kino kompanijų jau yra įsigijusi Chriso Cleave’o romano „Kita ranka“ ekranizavimo teises, vaidinti šioje juostoje turėtų kino žvaigždė Julia Roberts. Ši talentingai papasakota daugialypė istorija – apie tai, ką išgyveno Nigerio deltos žmonės per konfliktą dėl naftos ir ką patyrė Jungtinėje Karalystėje prieglobsčio ieškojusi paauglė našlaitė.
Šešiolikmetė nigerietė išsprunka iš imigrantų sulaikymo centro ir vieną dieną išdygsta prie pasiturinčios poros namų durų Londono priemiestyje. Didžiojoje Britanijoje Maža Bitė pažįsta tik Sarą ir Endrių. Sutiko juos Nigerijos paplūdimyje vieną krauju pažymėtą dieną ir ši pažintis negrįžtamai pakeitė juos visus.
Mokslinės fantastikos perliukas „Artemidė“ – dar vienas patrauklus technologijų, įtampos ir humoro kokteilis, kurį suplakė bestselerio „Marsietis“ autorius Andy Weiras.
Pagal pastarąjį romaną pastatytas filmas sulaukė septynių „Oskaro“ nominacijų, jau rašomas scenarijus ir pagal naują šio rašytojo knygą. „Artemidės“ herojė Džazmina Bašara niekada neketino tapti didvyre. Ji tenorėjo praturtėti.
Gyventi Artemidėje, pirmajame ir vieninteliame Mėnulio mieste, ne taip jau paprasta, jei nesi turtingas, tad tai, kad retkarčiais įvežamas nedidelis kiekis kontrabandinių prekių, vargu ar galima laikyti baisiu nusikaltimu, tiesa? Ypač kai spaudžia skola, o oficialaus kurjerės atlyginimo vos ne vos pakanka susimokėti už nuomą.
Kai Džiazei pasitaiko proga įvykdyti tobulą nusikaltimą ir gauti atlygį, ji negali atsisakyti.
Tačiau užmojis įvykdyti iš pažiūros neįmanomą užduotį – tik visų bėdų pradžia. Mat netrukus Džiazė sužino atsidūrusi pačiame sąmokslo perimti Artemidės valdymą centre. Ir jai teks ne juokais pasukti smegenis, kad ne tik liktų gyva, bet ir išgelbėtų gimtąjį miestą.
Įminti paslaptį
Naujas bestselerio „Aš stebiu tave“ autorės Teresos Driscoll psichologinis trileris „Draugė“ nukelia į mažą miestelį, į kurį Sofija pabėga iš pernelyg triukšmingo Londono. Čia ji svajojo saugiai auginti vaikus, tačiau jau po kelerių metų pasijuto apimta nepakeliamo nuobodulio. Sofija rūpinasi ketverių sūnumi, laukia tik savaitgaliais grįžtančio vyro, desperatiškai bando dar kartą pastoti ir ilgisi darbo reklamos agentūroje.
Į miestelį atsikrausčiusi Ema taip pat turi panašaus amžiaus sūnelį ir įkūnija tai, ko taip trūksta Sofijai. Ema graži, paslaptinga ir kupina įdomiausių idėjų. Ji priverčia Sofiją vėl jaustis gyvą ir patikėti, kad jos gali tapti geriausiomis draugėmis.
Nesvarbu, kad miestelyje apie naująją gyventoją sklando įvairiausių gandų. Kartą važiuodama traukiniu į Londoną Sofija sulaukia skambučio iš ligoninės – po avarijos atvežti du berniukai. Vienas – jos sūnus. Ar ji tikrai galėjo pasitikėti Ema?
Amerikiečio Tayloro Adamso trilerio „Taikiklyje“ herojai Elė ir Džeimsas Eversmenai po dar vieno nepavykusio bandymo susilaukti palikuonių atsisveikina su senuoju gyvenimu ir ketina pradėti naują kitoje valstijoje. Tačiau Mohavių dykumos viduryje jų tojota sugenda.
Dar viena apmaudi nesėkmė? Vargu. Variklyje Džeimsas aptinka kulkos skylę. Per mylią nuo jų tojotos snaiperis Viljamas Tepas užtaiso „Lapua Magnum“ 8,6 mm kalibro šoviniais ir saujomis kremta kukurūzų traškučius. Jo pomėgis – žudyti atsitiktinius keliu traukiančius vairuotojus. Viso labo – nedidelė pramoga Nevadoje.
Jo medžiojamos aukos neturi nė menkiausios galimybės pasipriešinti. Tačiau Džeimsas ir Elė pabandys tai padaryti.
Kad rašytojas (jis – diplomuotas filmų scenarijų kūrėjas) moka kurti įtampą, įrodo jo trilerio „Be išeities“ sėkmė – knyga išversta į beveik trisdešimt kalbų, lietuviškai ją taip pat išleido BALTO leidybos namai.
Praėjusį vakarą Deizė Meison dingo iš savo namų per vakarėlį. Tėvai nėra tikri, kada matė dukrą paskutinį kartą. Deizės šeima neabejotinai keista: motina kraustosi iš galvos dėl tobulo įvaizdžio, tėvas akivaizdžiai meluoja, o brolis užsisklendęs savyje ir nelinkęs bendrauti.
Detektyvas inspektorius Folis stengiasi kuo skubiau aptikti dingusios mergaitės pėdsakus, bet atrodo, kad ji tiesiog išnyko – niekas nieko nematė ir nieko nežino, tačiau kiekvienas turi nuomonę ir atrodo, jog visi turi ką slėpti. Kai randamos kruvinos pėdkelnės, sustiprėja patys blogiausi Folio įtarimai. Kažkas žino, kur yra Deizė. Taip užsimezga Caros Hunter romano „Arti tiesos“ intriga.
Kaip auginti berniukus?
Garsus Australijos psichologas Steve’as Biddulphas knygoje „Kaip auginti berniukus XXI amžiuje“ pataria, kaip tinkamai išauklėti berniukus, kad jie taptų patikimais vyrais. Įprastoje aplinkoje augantys berniukai, kaip ir mergaitės, susiduria su specifiniais rizikos veiksniais ‒ nuo kasdienių problemų iki tikrai siaubingų dalykų, nuo nenoro eiti į mokyklą iki fakto, kad berniukams gresia tris kartus didesnis pavojus mirti paauglystėje (dažniausiai žūti automobilių avarijose, mirti smurtine mirtimi ar nusižudyti).
Tikimybė atsidurti kalėjime berniukams yra devynis kartus didesnė negu mergaitėms.
Tai ne smulkmenos. Jeigu suprasime, kuo ypatingi mūsų berniukai, ir mokėsime juos tinkamai mylėti, jie sėkmingai užaugs.
„Šios knygos tikslas ‒ padėti jums giliau mąstyti ir jausti, ką reiškia būti tėvais, kad galėtumėte sąmoningiau ir su didesniu pasitikėjimu dirbti savo darbą, – tvirtina knygos autorius. – Tegu ji būna tramplinas, pečius apglėbianti tvirta ranka arba sparnai, kurie jus pakeltų ir suteiktų galimybę pamatyti platesnį vaizdą. Tegul ji nebūna nurodymų rinkinys.
Niekas jums negali nurodyti, kaip auginti savo vaiką. Vos išgirdę ką tituluojantis „auklėjimo ekspertu“, bėkite tolyn neatsigręždami. Nesu vienas iš jų… Tik dalijuosi šiomis mintimis norėdamas jums padėti suformuluoti savąsias. Susikurkite savo požiūrį. Būtent tai turite daryti šiame pasaulyje. Daugiau meilės ir ryžto.“