Vyras, kurio lovoje pabuvojo daugiau kaip šimtas milijonų moterų.
Taip amerikiečiai juokaudami pristato meilės istorijų karalių Nicholą SPARKSĄ (53). Kiekvienas pokštas atskleidžia dalį tiesos: pasaulyje parduota per 105 milijonus jo knygų egzempliorių, romanai išversti į daugiau nei penkiasdešimt kalbų. Praėjusį rudenį pasirodžiusi „Artima siela“ (lietuviškai ką tik išleido leidykla BALTO) – jau dvidešimta knyga, vienuolika tapo filmais.
Ir tai nėra atsitiktinumas. „Visuomet stengiuosi sugalvoti istoriją, kurią būtų įdomu ir skaityti, ir žiūrėti ekrane, – viename interviu sakė Nicholas Sparksas. – Tik tada, kai subręsta tokia idėja, sėdu prie darbo. Paprastai pirmą dienos pusę praleidžiu rašydamas romaną, paskui darau trumpą pertrauką, tada dirbu su scenaristais ir prodiuseriais. Jei nesilaikyčiau tokio griežto grafiko, nebūčiau per dvidešimt metų parašęs dvidešimties knygų.“
Nicholas Sparksas – išvaizdus kaip jo knygų herojus, o ir rašytojo gyvenime netrūksta vingių lyg iš romano. Paauglystėje jis buvo perspektyvus bėgikas (universitete mokėsi gavęs sporto stipendiją) ir svajojo apie olimpines žaidynes, tačiau atleto karjeros privertė atsisakyti rimta trauma. Devyniolikos sėdo rašyti – tokią idėją mestelėjo mama, kai sūnus pasiskundė neturintis ką veikti. Kadangi dievino Stepheno Kingo siaubo romanus, pirmuosius parašė du trilerius, bet nė vienos leidyklos jie nesudomino. „Bet jei ne šie bandymai, nebūčiau sėdęs prie „Užrašų knygelės“, – pripažįsta. Šį jausmingą romaną parašė laisvalaikiu, dirbdamas farmacijos įmonėje. Knygą įkvėpė žmonos papasakota jos močiutės istorija apie meilę, kuri neišblėso per daugybę metų. „Kiekvieną istoriją galima papasakoti skirtingai, – prisimindamas pradžią yra pasakojęs rašytojas. – Kad galėčiau išleisti knygą, turėjau susirasti agentą. Laiškus, kuriuose pristačiau savo romaną, išsiunčiau dvidešimt penkiems. Tik vienas atsakymas buvo teigiamas. Šią istoriją galiu pasakoti įvairiai: „Pirmam perskaičiusiam taip patiko mano knyga, kad iš susižavėjimo suspaudė mane glėbyje.“ Arba: „Dvidešimt keturi iš dvidešimt penkių man pasakė „ne“.“
Vienintelė agentė, kuri dvidešimt aštuonerių farmacijos įmonės darbuotojui pasakė „taip“, netrukus paskambino ir pranešė, kad viena Holivudo kino studija nori pirkti teisę ekranizuoti dar tik rengiamą spaudai romaną. Ir studijos vadovai pasiryžę mokėti apvalią sumą – milijoną dolerių. „Iš pradžių negalėjau patikėti, – viską pakeitusi diena įstrigo Nicholui Sparksui atmintyje. – Jaučiausi taip, lyg būčiau laimėjęs loterijoje, bet dar nežinojau, ar kas nors pirks mano knygą, tad nedrįsau mesti darbo.“ Tačiau vos pinigai buvo pervesti į sąskaitą, pradedantis rašytojas nutarė žmonai Cathy įteikti naują vestuvinį žiedą. Jiedu susituokė tik baigę universitetą, tuomet įsimylėjėlis neturėjo pinigų ir negalėjo išlaidauti, tad tai padarė dabar: priklaupęs ant kelio užmovė žmonai ant piršto jos vertą papuošalą. „Ir pasakiau: „Nežinau, kur mus nuneš gyvenimas, bet noriu būti su tavimi“, – yra pasakojęs viename interviu.
1996-aisiais pasirodžiusi „Užrašų knygelė“ jau pirmą savaitę atsidūrė populiariausių „The New York Times“ knygų sąraše, autorius išdrįso mesti darbą farmacijos įmonėje ir persikėlė į Šiaurės Karolinoje esantį Niu Berną – ten, kur ir vyksta pirmojo romano veiksmas (Holivudo filmas pagal šį romaną buvo sukurtas tik po aštuonerių metų, juosta su Ryanu Goslingu ir Rachel McAdams surinko per 115 milijonų dolerių, sėkmingiausių romantinių filmų sąraše iki šiol užima penkioliktąją vietą). Sėkmė Nicholą Sparksą įkvėpė toliau kurti, sielą virpinančios istorijos pasipylė viena po kitos – ir antrasis romanas „Laiškai iš jūros“ sulaukė sėkmės (be abejo, jis taip pat buvo perkeltas į ekraną, juostos „Žinutė butelyje“ žvaigždės – Kevinas Costneris, Robin Wright ir Paulas Newmanas). Sentimentalių romanų dvidešimtuką papildė ir kitokia knyga. „Trys savaitės su broliu“ – drauge su broliu Micahu parašytas biografinis pasakojimas: jie, dviese likę gyvi iš šeimos, keliavo po pasaulį, prisiminė artimuosius ir atrado save.
Nicholas Sparksas siūlo atsiversti bet kurį jo romaną, kai apima liūdesys: „Gyvenimas – sudėtingas dalykas, kartais taip sunku gyventi be vilties. Aš ir rašau apie jausmus, meilę, praradimus, bet svarbiausia – viltį. Visų mano knygų pagrindas – tikras gyvenimas.“ Iš tiesų rašytojui teko patirti visokių išgyvenimų. Kai jam tebuvo dvidešimt treji, mama jodinėdama patyrė sunkią traumą ir užgeso ligoninėje, sesers gyvybę pasiglemžė auglys galvoje, vos po vestuvių žmona patyrė persileidimą, o vienam iš sūnų buvo diagnozuotas autizmas. Tai – sunkios akimirkos, tačiau jų patiria daugybė žmonių visame pasaulyje. „Aš aprašau tik realų gyvenimą, – ne sykį susitikimuose yra kartojęs populiarus rašytojas. – Tokios istorijos atspindi tai, kuo gyvename, kitaip nei knygos apie serijinius žudikus. Aš nesu su tokiu susidūręs.“
Neaišku, kokį kūrybinį impulsą suteiks asmeninio gyvenimo sukrėtimas: prieš trejus metus Nicholas Sparksas paskelbė, kad skiriasi su žmona Cathy, su kuria ketvirtį amžiaus dalijosi sunkumais ir džiaugsmais, augino penkis vaikus. „Tai buvo nelengvas sprendimas“, – apsiribojo jokių užuominų neatskleidžiančiu pareiškimu. Taip ir liko neaišku, ko vedybiniame gyvenime pristigo romantinių istorijų kūrėjui.
Kartą paklaustas, ar vaikai skaito jo romanus, rašytojas atsakė, jog dukros visus perskaitė, o sūnūs matė tik filmus. Iš vienos dukters išgirdo pastabą, kurią ne sykį yra kartojusios jo skaitytojos: vyrai nėra tokie romantiški kaip jo knygose…
Užrašų knygelė
Iš karo grįžusį Nojų Kalhuną persekioja prieš dešimtmetį prarastos merginos paveikslas.
Turtingos šeimos atžala Elė Nelson ruošiasi ištekėti už pasiturinčio teisininko, bet nesiliauja galvoti apie vaikiną, seniai pavergusį jos širdį. Taip gimsta meilės istorija, tokia ilgaamžė ir tikra, kad tragediją paverčia triumfu.
Kaip teigė atsiliepimą „Goodreads“ palikęs skaitytojas: „Žmonės, kuriems nepatinka ši knyga, niekada iš tikro nebuvo mylėti. Antraip istorija rastų atgarsį jų širdyje”.
Romanas virto ne mažiau sėkminga kino juosta, joje pagrindinius vaidmenis atliko Ryanas Goslingas ir Rachel McAdams. Su „Užrašų knygele“ prasidėjo Nicholo Sparkso karjera: pernai pasirodė jau dvidešimtas jo romanas, vienuolika iš jų tapo filmais. Pasaulyje parduota per 105 milijonus jo knygų egzempliorių, romanai išversti į daugiau nei penkiasdešimt kalbų.
Dviese
Raselas Grinas turi viską: kerinčią žmoną Vivijaną, sėkmingą reklamos kūrėjo karjerą, mylimą dukrytę ir prašmatnų namą Šarlotėje. Jis gyvena kaip sapne. Bet šiame nepriekaištingo gyvenimo fasade ima ryškėti įtrūkimai… ir niekas nenustemba labiau nei Raselas, kai gyvenimas, kuris jam atrodė garantuotas, apsiverčia aukštyn kojomis.
Per kelis mėnesius netekęs darbo, priverstas vienas rūpintis penkiamete dukra ir kartu laužyti galvą, kaip įsukti savo verslą, Raselas žino, jog svarbiausia nuo permainų apsaugoti brangiausią turtą – dukrą London. Kai Raselas pradeda bauginamą ir neplanuotą savo gyvenimo skyrių, netikėtas susitikimas paskatina jį ieškoti laimės ten, kur niekada neįsivaizdavo.
Artima siela
Houpė Anderson yra kryžkelėje. Ji nesijaučia laiminga dėl šešerius metus trunkančių santykių, negana to, tėčiui diagnozuojama sunki liga. Houpė ketina vykti į šeimos vasarnamį Sanset Biče, kad jį sutvarkytų prieš pardavimą ir priimtų keletą nelengvų sprendimų. Tru Volsą, gimusį ir užaugusį Zimbabvėje, į Sanset Bičą pakviečia laiškas, kurį parašęs žmogus tvirtina esąs jo tėvas. Tru tikisi išsiaiškinti motinos gyvenimą gaubusias paslaptis, bet laiškas jį nuveda netikėta kryptimi. Susikirtus dviejų nepažįstamųjų keliams, užsimezga audringas ir paslaptingas ryšys. Tačiau įsimylėjėliai priversti rinktis tarp pareigos šeimai ir asmeninės laimės. Kiek išbandymų gali atlaikyti tikri jausmai?
„Artima siela“ – dvidešimtas Nicholas Sparkso romanas.
„Jaudinanti istorija apie vyrą ir moterį, apie netinkamu laiku ištikusią meilę, kuri į dvikovą iškviečia protą ir širdį. Užvertusi paskutinį puslapį ilgai ieškojau sąžiningo atsakymo: o kaipgi būčiau pasielgusi aš? „Artima siela” yra dar vienas įrodymas, kad Nicholas Sparksas pelnytai vadinamas romantikos genijumi. Kiekviena jo knyga – iš naujo prikeltas tikėjimas meile, net jei pabaiga nėra tokia laiminga kaip pasakose.” –Rasa Tapinienė, „Info TV” žurnalistė ir „Info dienos” vedėja.
Susiję straipsniai
