Abejingų visame pasaulyje nepalikusi išgyvenimo drama Amerikos pelkynuose ar tikras liudijimas apie viduramžius primenančią religinės bendruomenės kasdienybę XXI amžiaus Niujorke, į knygą sugulę pašnekesiai apie penkiasdešimtmečio ribą kirtusių moterų džiaugsmus ir rūpesčius ar į tolimiausius žemyno kampelius nukeliančios kelionių novelės – BALTO leidybos namai praėjusiais metais stengėsi įtikti pačiam išrankiausiam skaitytojui.
Pristatome dešimt perkamiausių 2020 metų BALTO leidybos namų knygų: nuo meilės romano iki sveikatos patarimų.
Romanas
Delia Owens „Ten, kur gieda vėžiai“
Jau 100 savaičių „The New York Times“ bestselerių sąraše, išleistas 44 kalbomis, visame pasaulyje parduota devyni milijonai egzempliorių. Lietuviai taip pat pamėgo šį romaną, Delios Owens „Ten, kur gieda vėžiai“ (iš anglų kalbos vertė Anita Kapočiūtė, eilėraščius – Vidas Morkūnas) – perkamiausia 2020-ųjų knygos.lt knyga. BALTO leidybos namai jos tiražą kartojo jau 8 kartus.
Pelkių Dukra vadinama Kaja atokaus Šiaurės Karolinos miestelio gyventojams yra neįmenama paslaptis. Palikta motinos, vėliau – keturių brolių bei seserų, galų gale – ir tėvo. Kaja išmoksta pragyventi iš to, ką siūlo gamta, joje randa ir paguodą. Tai ne tik istorija apie meilę ir nusikaltimą, ne tik odė laukinei gamtai. Tai skausmingai gražus pasakojimas apie žmogaus gebėjimą išlikti.
„Pirmąkart paėmus į rankas šią knygą, perverčiau kelis puslapius ir kažkodėl padėjau. Antrąkart paėmus, kartu jau ir valgyt dariau, ir vaikus migdžiau, ir visur nešiaus, o pabaigoje net truputį galvojau, kad greičiau viskas baigtųsi, nes net skrandį suko nuo įtampos ir galvą pradėjo skaudėt.
[…] Jautri istorija apie meilę, gyvenimą, žmonių stuobriškumą ir gamtą. Taip gražiai parašyta, kad, pradžioje pamilus tą mergytę, pabaigoje pamilau net ir tas jos pelkes, kurias ji matė visai kitomis akimis nei mes. Ir kai būsiu prie jūros, tikrai nešiu kirams duonos džiūvėsių“, – perskaičiusi romaną rašė tinklaraštininkė Ieva Ąžuolaitytė-Staneikienė, „Kavagerio klubo“ siela.
Lietuvių autoriaus knyga
Akvilė Kavaliauskaitė „Kūnai“
Ironiški, neregėtų fantazijų pilni tekstai kviečia į kelionę po žmogaus jausmus ir jų atspalvius, pražystančius tam tikru suvokimo momentu. Novelių herojai – skirtingi: nuo smalsaus vaiko iki paskutinįkart scenoje vaidinančio aktoriaus; nuo pasakiškos vaizduotės režisieriaus iki statybininko, kurio didžiausias gyvenimo pasiekimas – nebaigtas lėktuvas. Bet išorė, kūnas, – nelabai svarbu. Svarbiausia, kas darosi tų žmonių galvose, nes jei ne kūnas, esame tik tai, ką jaučiame. Akvilės Kavaliauskaitės dvylikos novelių rinkinys – Metų knygos rinkimų suaugusiųjų prozos finaliniame penketuke. 15min.lt skaitytojai atidavė už ją daugiausia balsų geriausios 2020 metų lietuvių autoriaus grožinės knygos rinkimuose, baigiamas parduoti jau trečias jos tiražas.
„Visas noveles rašydama galvojau apie jausmus, kurių dar nesugebėjau sau įvardinti žodžiais. Galbūt jausmai yra ir kieno nors kito. Jei taip – tai man bus didžiausia dovana“, – pristatydama knygą sakė autorė. Skaitytojai tai ir pajuto! „Perskaičius vos pirmąją, aplankė keistas jausmas, lyg tai būtų labai pažįstama ir artima. Lyg apnuoginta tiesa apie kiekvieno iš mūsų gyvenimą per padidinamąjį stiklą. […] Kviečiu leistis į kelionę, kuri pažers jums įdomių pasakojimų ne tik apie kitus žmones, bet ir apie jus pačius, tik kitu rakursu. Ši kelionė prilygsta tarsi ilgam žiūrėjimui į veidrodį ir savo gyvenimo matymui iš visų įmanomų pusių“, – tvirtino Jurgita Čepaitė, tinklaraščio „Mamos Pelėdos Užrašai“ autorė.
Meilės romanas
Donata Kontenienė „Kažkas prarasto, arba Penktoji aveniu“
Praėjusį rudenį pasirodęs romano „Kažkas nutiko, arba 47A“ tęsinys sukėlė didžiulį susidomėjimą: jis tapo 2020 metų knygos.lt perkamiausiu meilės ir lietuvišku romanu.
Žvarbią žiemos dieną už kampo dingęs geltonas taksi išsivežė ne tik raudonplaukę Jumą. Išsivežė ir išlepusio milijonieriaus Danielio Silverio širdį. Dvi kraujuojančias širdis skiria tūkstančiai mylių, klastingus planus rezga palikta sužadėtinė, o nuo dar didesnio skausmo bando apsaugoti šeima. Tačiau Danielis Silveris neleidžia sau pasiduoti be kovos. Jis turi susigrąžinti Jumos pasitikėjimą ir meilę. Jis privalo sugrąžinti ją į Niujorką ir į savo gyvenimą…
„Rašytoja moka puikiai parašyti erotines scenas be jokių smulkmenėlių ar didelių gašlybių. Ji tai aprašo subtiliai ir, jei galima sakyti, „skaniai akims“. Todėl sekso scenos nevertė prisidengti akių, o kaip tik papildė knygą. Pasakojimas mane taip įtraukė, kad tikrai drąsiai galiu sakyti, jog antra dalis nenusileidžia pirmajai. Veiksmo čia buvo apstu ir tikrai nesinorėjo, kad puslapių mažėtų“, – pastebėjo Eglė Šimulienė, apžvelgianti knygas savo feisbuko ir instagramo paskyrose „Skaitytojos užrašai“.
Istorinis romanas
Mark Sullivan „Po raudonu dangum“
Romano pagrindas – amerikiečiui rašytojui Markui Sullivanui patikėta tikra milaniečio Pino Lellos gyvenimo istorija: septyniolikmetis italas gelbėjo žydus iš nesaugios Italijos išvesdamas slaptais Alpių takeliais (kartais tekdavo šliuožti slidėmis užsikėlus žmones ant nugaros), o vėliau tapo Italijoje vieno paslaptingiausių Trečiojo reicho vadų – generolo Hanso Leyerso – asmeniniu vairuotoju ir Italijos pasipriešinimo kovotojams teikė žinias apie slaptus nacių objektus. „Pino nešiojo vokiečių kariuomenės uniformą, todėl nieko neįtardami dėl šnipinėjimo daugelis jį laikė išdaviku, net brolis, – viename interviu apie savo herojų pasakojo Markas Sullivanas. – Vienatvę ir atskirtį vaikinui padėjo ištverti romanas su Ana, nacių generolo, kurį vežiojo, meilužės tarnaite. Deja, atėjo akimirka, kai Milaną užvaldė chaosas ir anarchija, o Pino buvo priverstas rinktis – meilė ir savo paties gyvybė. Ta scena – viena jautriausių visame romane.“ Iš anglų kalbos romaną vertė Vaida Jėčienė.
„Tai įtikinanti knyga ir todėl reikia visai nedaug, kad pasijustum nebe skaitantis, o gyvenantis tarp knygos puslapių. Net ne tarp puslapių, o erdvėje, kuri driekiasi visuose aprašomuose miestuose, automobiliuose, bučiniuose, visose kulkose, draugų kraujyje ir priešų munduruose, žvilgsniuose, netgi kvape. Knyga stipri ir tragiška. Sukrečianti, didelė kaip ir pats pasaulis. Tai jau net ne knyga, o kiaušinio lukštas, pradžioje apglėbiantis gyvybę, o vėliau – vien tik tuštumą. Ši gimsta iš karo, kuris yra žiaurus, negailestingas. Jame niekas ir niekada nelaimi, tik miršta. Vieni – viduje, kiti – išorėje. Tokią knygą skaityti verta, tačiau ji nėra lengva ar paprasta. Ji palenda po tavo oda ir tu jauti, kad ją perskaitęs jau nebesi ir nebebūsi toks pats“, – tikino tinklaraštis „Knygų lentyna“ (lentyna.wordpress.com).
Trileris
Nova Lee Maier „Gimdyvės padėjėja“
Po nėštumo komplikacijų ir sunkaus gimdymo Didi įkalinta lovoje. Kūdikis sveikas, bet jaunajai mamai reikia ne tik vyro pagalbos. Didžiausiu ramsčiu jai turėtų tapti gimdyvės padėjėja. Tačiau poros namuose pasirodžiusi Henekena, regis, turi kitokių planų. Tikrąsias gimdyvės padėjėjos užmačias gali perprasti tik Roterdamo policijos pareigūnė Mirijam. Ji sunkiai išgyvena brolio netektį ir įtaria, jog dėl jo mirties kalta gražioji našlė – ta pati Henekena, įsigudrinusi tapti nepakeičiama Didi namuose…
Iš olandų kalbos trilerį vertė Aušra Gudavičiūtė.
„Aš šiam trileriui duodu 5/5 įvertinimą. Man tokios knygos padeda atsipalaiduoti, pailsėti, suteikia gerą istoriją, nuo kurios sunku atplėšti akis. Beje, knyga 2014 metais buvo perkamiausia Nyderlanduose. O aš siūlau Holivudo režisieriams ir scenaristams greičiau įsigyti ekranizacijos teises, manau, kad būtų kažkas panašaus kaip su trileriu „Dingusi“, – neabejoja Gabrielė iš tinklaraščio „Lieknos bitės“.
Kulinarinė knyga
Agnė Grigaliūnienė „#agnėsketo… ir kiti receptai“
Nesėkmingai išbandžiusi begalę dietų ir mitybos būdų, TV ir radijo laidų vedėja, renginių organizatorė Agnė Grigaliūnienė jau buvo susitaikiusi su mintimi, kad niekada netaps lengvesnė, sveikesnė ir energingesnė. Tačiau, pabandžiusi laikytis ketogeninės ir mažai angliavandenių turinčios mitybos principų, savo gyvenimo būdą (ir išvaizdą!) pakeitė neatpažįstamai.
„Socialiniuose tinkluose pradėjusi dalintis receptais, nuotraukomis ir informacija apie keto, sulaukiau tiek keistų klausimų – tarsi aš pirmoji būčiau apie tai prabilusi! Ir siųsdami žinutes, ir gyvai manęs klausinėjo elementarių dalykų, nors apie tai ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje kalba gydytojai, mitybos specialistai, treneriai. Nuolatos sulaukiu žinučių ir laiškų, manęs teiraujasi, koks gi stebuklas yra tas keto. Gal iš tiesų mums visiems geriau suprantama ir priimtina informacija, papasakojama žmogus, kurį pažįsti ir kuris savo kailiu visus tuos dalykus yra išbandęs?“ – viename interviu Agnė Grigaliūnienė svarstė apie priežastis, paskatinusias savo patirtį sudėti į knygą. Šiuo metu spausdinamas trečias jos tiražas.
Kelionių knyga
Liudas Dapkus „Žuvis, kuri supainiojo duris“
„Kai dabar žiūriu į savo knygos viršelį su žuvimi, tas neseniai savaime suprantamas gyvenimas, kelionės ir išgyvenimai atrodo lyg ryškus filmas, kurį mums rodė ant baltos drobulės, – prisipažįsta žurnalistas, keliautojas ir kelionių vadovas Liudas Dapkus, savo aistrai pažinti pasaulį paskyręs knygą. „Žuvis, kuri supainiojo duris“ pasirodė prieš metus, prieš pat epidemiją, kuri daugelį uždarė tarp keturių sienų. Apie keliones pasakojanti knyga – puikus būdas ištrūkti iš kasdienybės. – Knygos, kurios nukelia į kitus pasaulius, – nuostabus būdas nuo viso šito pailsėti. Ir kuo tas pasaulis keistesnis, tuo poveikis stipresnis. Būtent knygos, o ne filmai ar serialai, nes jos žadina vaizduotę, skatina kūrybines galias ir atitraukia protą nuo beprasmio toksiškų naujienų gromuliavimo ir naujų nerimo priepuolių.“
Liudo Dapkaus „Žuvis, kuri supainiojo duris“ tarp lietuvių autorių negrožinių knygų 15min metų knygos rinkimuose skaitytojų ir ekspertų sprendimu užėmė antrąją vietą.
„Žuvis, kuri supainiojo duris“ – tai pasakojimai iš rojumi vadinamų salų ir kruvinų karo žemių. Įvykiai padangėse ir urvuose, tviskančiuose rūmuose ir purvinose žeminėse. Susitikimai su keistuoliais ir genijais, skurdžiais ir milijonieriais. Akistatos su pasauliu ir pačiu savimi. Trumpos istorijos, tarytum minčių žemuogės, suvertos ant gyvenimo smilgos. „Šitos istorijos nutiko įvairiais laikais, kai kurios netgi labai seniai, nors rašant atrodo, lyg viskas būtų buvę aną mėnesį, – turiu tokią savybę įsiminti žmones, detales ir pojūčius, lydėjusius tuos įvykius. Knygoje jos rikiuojasi ne chronologiškai, o pagal abėcėlę. Nuo Afganistano iki Zimbabvės. Todėl skaityti galima kaip poezijos rinkinį. Arba dienoraštį, kurį kažkas lengvai išardė, o paskui suklijavo štai tokia mokykline tvarka.“
Tikra istorija
Deborah Feldman „Neortodoksiška“
Šią knygą, o gal tiksliau – išpažintį, Deborah Feldman parašė patarta advokatės, į kurią kreipėsi norėdama ne tik ištrūkti iš chasidų bendruomenės, kurioje užaugo, bet ir prisiteisinti sūnaus globą.
„Advokatė išdėstė pasiūlymą: „Galime veikti pagal įstatymus, bet vargu ar laimėsime. Geriausia rinktis kitą, nors ir skausmingą kelią – viešumą bei atvirumą.“ Taip kilo knygos idėja. Suvokiau, kad tik tokiu būdu galiu atkreipti visuomenės dėmesį ilgesnį laiką, ne vieną dieną, kol byla bus nagrinėjama teisme. Taigi, neturėjau kur trauktis – parašiau „Neortodoksišką“ ir būtent ši knyga leido iškovoti sūnaus globą.
Ji tapo kovos įrankiu, kuris pasitarnavo ne tik man“, – interviu Lietuvos skaitytojams pasakojo autorė.
Satmaro chasidų moteris net karščiausią dieną mūvi storas kojines, o plaukus slepia po peruku. Svarbiausia jos pareiga – kiekvieną penktadienį atsiduoti sutuoktiniui ir gausinti bendruomenės gretas. Išsilavinimas, profesija ir karjera chasidų moteriai draudžiama. Ir tai – XXI amžiaus Niujorke. Pagal šią knygą sukurtas populiarus Netflix serialas „Neortodoksiška“ („Unorthodox“). Iš anglų kalbos knygą vertė Ieva Sidaravičiūtė.
„Neortodoksiška – toks neįprastas karštos bulvės žaidimo variantas. Tik vietoj bulvės moterys. Ką moterys – mergaitės. Paauglės, vos vos žengiančios į suaugusiųjų pasaulį. Jos čia mėtomos iš rankų į rankas – op iš tėvų namų į mokyklą, kur smegenis plauna visi, kas netingi, op tik į tokius darbus (galimi kokie trys – mokytoja, seselė, gal dar kokia virėja), kuriuos patvirtina bendruomenė, op į parinkto vyro lovą, iš kurios, jei viskas pasiseks, – tiesiai į gimdyklą. O į tarpus – op į nesibaigiančius tikrinimus, ar sergi mėnesinėmis? Ar tave iš viso gali liesti vyras, o gal esi purvina?“ – knygos apžvalgoje nuostabą liejo tinklaraščio „book.duo“ dueto narė Patricija Tilvikaitė.
„Neortodoksiška“ – perkamiausia 2020 metų knygos.lt tikrų istorijų kategorijoje.
Knyga apie sveikatą
Alvydas Unikauskas „Klauskite daktaro“
Stebuklingų tablečių nebūna, sveikata turime rūpintis patys. Bene žinomiausias daktaras Lietuvoje Alvydas Unikauskas mums nuolat aiškina, koks yra kelias į sveiką ir laimingą gyvenimą. Prieš dvejus metus išleista knyga nepraranda populiarumo, ją atranda vis jaunesnė auditorija. BALTO leidybos namai knygos tiražą kartojo jau 6 kartus.
„Per pastaruosius 40–50 metų žmonės iš tiesų įprato manyti, kad pagrindiniai mūsų sveikatos sergėtojai yra vaistai. Vaistai, vaistai, vaistai… Ypač kelia nerimą tendencija, kurią stebiu jau kelerius metus, – bet kokį vaistą pateikti kaip stebuklingą. Nėra nė vieno stebuklingo vaisto! Na, gal išskyrus, kai kalbame apie itin retas ligas, nesusijusias su gyvenimo būdu. Iš tikrųjų viskas priklauso nuo mūsų elgesio kiekvieną dieną. Ką mes valgome, netgi kaip valgome, kokios mūsų mintys ir kur jos sklando, kai sėdime prie stalo? Ar mes judame ir kiek judame, kaip miegame? Kaip intensyviai pasmerkiame save stresinėms situacijoms? Kokie santykiai šeimoje, koks požiūris vieno į kitą? Ir piliulės, kuri sutvarkytų mūsų kasdienę elgseną, nėra. Tuo turime pasirūpinti patys“, – įsitikinęs Alvydas Unikauskas, knygoje išdėstęs, ką reikia daryti norintiems pasirūpinti savo sveikata.
Negrožinė knyga
Virginija Rimkuvienė „Man 50. Ir aš dar gyva“
„Optimistiškai krykštauti, kad 50 metų – pati jaunystė, man nesinorėtų, bet tai nereiškia, kad sulaukus pusamžio telieka kaip nors pratempti iki gyvenimo galo, – neabejoja žurnalistė Virginija Rimkuvienė. – Turint galvoje, kad moterys Lietuvoje gyvena vidutiniškai 81 metus, tempti reikės dar ilgai. Turi būti realistė ir suprasti, kad keičiasi tavo kūnas, mažėja karjeros galimybių ir šansų susirasti gyvenimo partnerį, o jei neturi vaikų, tai jų ir nebesusilauksi. Bet tikrai nevėlu keisti tai, kas netenkina, – nesvarbu, kalbėtume apie darbą, partnerystę, gyvenimo būdą ar aprangos stilių. Iš esmės ir rašau, kaip tai padaryti saugiai, protingai ir ko geriau vis dėlto nekeisti. Mano knygoje „užkabinamos“ beveik visos 50-metei aktualios sritys – profesinė veikla, partnerystė, tuščio lizdo sindromas, sveikata, grožis, stilius ir t. t. Pakalbinau būrį savo srities ekspertų: gydytojų, psichologų, finansų analitikų, dietologų, sporto trenerių. Aišku, knygoje daug istorijų ir iš asmeninės bei kitų moterų patirties. Tad labai viliuosi, kad joje kiekviena ras, ko ieško, – tiek naudingų patarimų, tiek smagaus pasiskaitymo.“
Knygos.lt praėjusių metų negrožinių knygų TOP 10 ši knyga – šeštojoje vietoje, spausdinamas antras tiražas.
