Kodėl vaiko bibliotekoje turi būti klasikinių knygų arba – Prietranka prieš Pepę

Edukologė Austėja Landsbergienė

„Ne visos knygos, kurios buvo įdomios mums, yra įdomios mūsų vaikams. Šiandien jie gal ir nebeskaito mums kvapą gniauždavusių knygų apie indėnus, bet per dieną gali praryti klasikos kūrinį, kuriame nagrinėjami jausmai, virsmai, emocijos. Gera literatūra visada suskamba: ji suskambėjo mūsų tėvams, mums, mūsų vaikams ir, neabejoju, ją atras mūsų anūkai“, įsitikinusi edukologė Austėja Landsbergienė.

Žinomos edukologės mintims pritaria ir vaikų literatūros specialistė, IBBY Lietuvos skyriaus pirmininkė Inga Mitunevičiūtė. „Klasikinė literatūra išmėginimą laiku jau yra perėjusi, šiuolaikinės šis išbandymas dar laukia“, – ji sako.

Praėjusių metų pabaigoje leidykla „Alma littera“ pradėjo leisti naują kolekciją, į kurią bus sudėti vertingiausi klasikos kūriniai vaikams ir jaunimui. Pirmuoju kolekcijos egzemplioriumi tapo Hanso Christiano Anderseno premijos laureato Jameso Krusso knyga paaugliams „Timas Taleris arba parduotas juokas“. Į 7 klasės rekomenduojamų perskaityti knygų sąrašą įtraukas legendinis kūrinys pasakoja apie našlaitį Timą, kuris savo juoką išmaino į gerą gyvenimą. Ar gali būti žmogus laisvas ir laimingas be juoko?

Jau pasirodė ir antroji kolekcijos knyga – filmu „Spąstai tėvams“ tapusi garsaus vokiečių rašytojo, Hanso Christiano Anderseno premijos laureato Ericho Kastnerio istorija apie pramuštgalvę Luizą ir drovią Lotą – „Dvynukės“. Mokytojai knygą apie pašėlusį mergaičių planą apsikeisti namais rekomenduoja skaityti 4–5 klasėje.

Leidykla „Alma littera“ jau seniai puoselėjo mintį atgaivinti vertingiausių klasikos kūrinių seriją vaikams ir paaugliams.

„Peržiūrėjome mokyklose rekomenduojamų bei bibliotekose ieškomų knygų sąrašus, konsultavomės su vaikų literatūros specialistais, klausėme vaikų ir paauglių, jų tėvų nuomonės. Nutarėme, kad vertingiausių klasikos kūrinių kolekcijas turėtų sudaryti knygos, kuriose aprašomos šiuolaikiniam jaunimui aktualios temos. Norėjome, kad knygos džiugintų meniškais, patraukliais viršeliais, taigi seriją patikėjome iliustruoti dailininkei Redai Tomingas“, – sako leidyklos vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus rinkodaros projektų vadovė Rasa Jankauskaitė.

Vaikų literatūros specialistė, IBBY Lietuvos skyriaus pirmininkė Inga Mitunevičiūtė teigia, jog ir skaitytojų apklausos, ir bibliotekų lentynos rodo, kad klasikinė literatūra išlieka net ir tada, kai ją kuriam nors laikotarpiui užgožia nauji, madingi autoriai. „Buvo laikotarpis, kai „Nevykėlio dienoraščio“ serijos knygos išstūmė iš vaikų mėgstamiausių knygų penketukų visas kitas, tačiau tai truko vos kelerius metus, vėliau į viršūnes grįžo Astrida Lindgren, Antoine de Saint-Exupery, Otfrydas Proisleris ir Markas Twainas.“

Vaikų literatūros specialistė Inga Mitunevičiūtė

Ir I. Mitunevičiūtė, ir A. Landsbergienė neabejoja, kad knygas ir autorius geriausiai patikrina laikas. „Mūsų gyvenimo realybė pasikeitė, kai kurie dalykai, kurie mūsų vaikystėje buvo suprantami ir artimi, šių dienų vaikams atrodo taip, kaip mums atrodė Kristijono Donelaičio „Metai“, – sako A. Landsbergienė. – Mes iki paryčių skaitydavome knygas apie indėnus, suaugę ir patys susilaukę vaikų įsivaizdavome, kad tai bus ir jų mėgstamos knygos. Sūnūs dar paskaitė jas, o dukros po pirmosios pasakė, kad antrosios nebeskaitys. Ir ne todėl, kad knygos būtų prastai parašytos, tiesiog jos jiems nėra aktualios.

Tačiau Jerome’o Davido Salingerio „Rugiuose prie bedugnės“ jie sugeba praryti per dieną ir paskui dar keletą dienų apie ją diskutuoti. Tai, kas susiję su asmenybe, virsmais, išgyvenimais ir emocijomis, jei gerai parašyta, yra amžina.“

Edukologė visiškai tikra: jei labiau klausytume, ką kalba vaikai, ir neverstume jų skaityti to, kas neįdomu, kas neatspindi jų jausmų ir būsenų, o istorinėms vertybėms paliktume jų vietą lentynoje, tik laimėtume.

I.Mitunevičiūtė įsitikinusi – kad ir kokių naujų technologijų rasis mūsų gyvenime, kad ir kokį G internetą turėsime, gyvai ar virtualiai bendrausime, vis tiek visada kas nors mylės, draugaus, bus ištikimas arba ne, liūdės, ilgėsis. „Klasikinių knygų stiprybė yra ta, kad jose dažniausiai rašoma apie amžinus dalykus. Žinoma, apie juos rašo daug kas, bet čia išryškėja kitas klasikinės literatūros bruožas – kokybė. Klasikinėje literatūroje ji atsispindi ir rašymo stiliuje, ir gausiame žodyne, ir kompozicijoje, ir pasakojime, turinyje. Visa tai vaikus moko amžinų vertybių ir gero skonio“, – sako vaikų ir jaunimo literatūros specialistė.

Leidyklos „Alma littera“ sumanymas atgaivinti klasikinės literatūros vaikams ir paaugliams kolekciją pasiteisino. Pirmosios knygos – J. Krusso „Timas Taleris arba parduotas juokas“ ir E. Kastnerio „Dvynukės“ buvo iškart pastebėtos ir sulaukė savo skaitytojų. Netrukus leidykla pristatys ir itin įkvepiančią autobiografinę Alano Marshallo knygą „Aš moku šokinėti per balas“.

Nors serijai nepriklauso, ne mažiau graibstoma lietuviška klasika – neseniai leidykla dar kartą išleido Kazio Borutos romaną „Baltaragio malūnas“. Ši knyga taip pat įtraukta į mokyklų programas.

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Sponsored Video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− keturi = 4

Kitos temos: