„Leidykla inicijuoja svarbų konkursą vaikų ir paauglių literatūrai puoselėti. Skatiname lietuvių autorius kurti, dalytis jau sukurtu kokybišku ir vertingu turiniu, o vaikus ir tėvus skaityti lietuviškas knygas“, – teigia aštuntojo paauglių literatūros ir antrojo vaikų literatūros konkursų organizatorė, leidyklos „Alma littera“ vaikų ir jaunimo literatūros kategorijų vadovė Rasa Jankauskaitė. Šiais metais abu konkursai liko be nugalėtojų, tačiau į finalinį etapą patekę dalyviai gavo profesionalų darbo įvertinimą, skatinimą tobulinti savo kūrybą ir grįžti į konkursą su rankraščiais kitais metais.
Konkursams atsiųstus rankraščius vertino ekspertų komisijos. Jų nariais tapo vaikų literatūros specialistė Eglė Baliutavičiūtė, literatūrologė, rašytoja Lina Buividavičiūtė, mokytojas Alius Avčininkas, vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė, edukologė Austėja Landsbergienė, literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė Jurgita Žana Raškevičiūtė-Andriukonienė, rašytoja, knygų ekspertė Vitalija Maksvytė, menininkas Algis Kriščiūnas, dizaineris ir iliustruotojas Paulius Budrikis, leidyklos „Alma littera“ vaikų literatūros leidinių vadovė Audronė Macijauskienė.
Nugalėtojai nepaskelbti
Šiais metais paauglių literatūros konkursas sulaukė 17 kūrinių, kuriuos pateikė 17 autorių. Vaikų literatūros konkursui 45 autoriai pateikė 73 kūrinius. Nors abu leidyklos skelbti konkursai sulaukė nemažo autorių susidomėjimo, konkurso organizatoriai teigia šiais metais pasigedę originalių kūrinių ir turinio, kurį noriai skaityti renkasi patys vaikai ir paaugliai.
Pirmą kartą komisijos darbe dalyvavusiai literatūrologei, humanitarinių mokslų daktarei J. Ž. Raškevičiūtei-Andriukonienei konkursui pasiūlytos knygos buvo įdomios idėjų gausumu, aiškiu pojūčiu, kokios problemos gali jaudinti šiuolaikinius vaikus ir jaunuolius. Svarbu atrodė, kad tikrai daug žmonių mato save kaip norinčius ir galinčius rašyti vaikams. „Kitas klausimas, ar asmuo, spręsdamas, jog gali rašyti vaikams, nemano, kad tai yra kiek lengviau, paprasčiau, nei rašyti suaugusiesiems? – svarsto literatūrologė. – Jei taip mano, be abejo, klysta. Tinkamų, reikalingų, dabartinę vaikų ideologiją atitinkančių temų savotiškas taisyklingumas net stulbino, nepaleido jausmas, kad autorius ar autorė rašo ne todėl, kad jos ar jo vaizduotėje tam tikra istorija įgauna kūną, atrodo svarbi, reikalinga ir įdomi pasakoti, bet todėl, kad mano, jog ta tema parašyti – reikia, kad tai bus paklausu, ypač patiks tėvams ar mokytojams. Tarp idėjos ir jos realizavimo, kad tą idėją ar problemą atskleistų meniniu požiūriu išbaigtas, apgalvotas, įtaigus tekstas, milžiniškas atotrūkis.“
Vaikų literatūros specialistės E. Baliutavičiūtės nė kiek nenustebino abiejų komisijų sprendimas neapdovanoti ir nenominuoti nė vieno šiais metais konkursams pateikto kūrinio. „Konkursas įpareigoja apdovanoti ir išleisti gerai parašytą, patrauklų, išbaigtą kūrinį, deja, tokio visapusiškai išbaigto, kuris reikalautų tik nedidelių autoriaus redakcijų, nebuvo. Autoriai net trumpus, kelių puslapių kūrinius siunčia neišbaigtus, neapgalvotus, atrodo, jie nesupranta, kam rašo – vertėtų susipažinti su jau skaitančių vaikų psichologija ir raida“, – stebisi konkurso kūrinių vertintoja ir priduria, kad rašyti paaugliams – dar sunkiau. Ir per aštuonerius šio konkurso metus jau būta, kai liko neįvertintas nė vienas konkursui atsiųstas kūrinys.
Pritrūko laiko ar idėjų?
„Gal autoriams pritrūko laiko? – svarsto vaikų literatūros konkurso kuratorė A. Macijauskienė. – Panašu, kad taip, – temų spektras platus, galėtų būti aktualus ir vaikams, ir jų tėvams. Konkursui pateiktuose kūriniuose atradome ne tik tradicinių temų apie šeimos santykius, vienišumą, draugystę, bet ir gerokai retesnių vaikų literatūroje – gyvenimas su liga, kelionė į pomirtinį pasaulį, telefonų užhipnotizuoti suaugusieji. Puiku, kad autoriai atsigręžia į mūsų krašto kultūrą, istoriją – gavome kūrinių, aktualizuojančių lietuvių mitologiją ir pasakojančių partizanų istorijas.“
ors autoriai savo kūriniuose ir plėtojo svarbias, įdomias temas, konkurso vertintojai juose pasigedo išbaigtumo, autentiškos raiškos, tinkamai išplėtoto siužeto ir charakterių. Taip pat – pažintinio turinio, juk pastaruoju metu vaikai tokio žanro knygas itin mėgsta. Pasigesta ir kokybiškai iliustruotų kūrinių, bežodžių knygų.
„Idėjų kūrėjai turi, tačiau jiems reikėtų stipriau pasistengti jas įgyvendinti, geriau pažinti tuos, kuriems nori rašyti“, – įsitikinusi vaikų literatūros specialistė E. Baliutavičiūtė. Ji teigia, kad šiandienos realybė – pandemija ar jos padariniai, karas Ukrainoje, globalios ekologijos ar klimato kaitos problemos, socialinių medijų poveikis vaikams – beveik nėra apmąstoma, apie ją tik užsimenama ir tai – vos viename, kitame kūrinyje. Tarp konkursui atsiųstų darbų vyrauja pasakų literatūra mažiesiems, o ji rečiau reaguoja į tikrovės pasaulio įvykius ir aktualijas, nors tikrai galėtų.
E.Baliutavičiūtė sako ypač paauglių literatūros konkurse pasigedusi originalesnių ieškojimų: „Man visai patinka, kad atsiranda vis daugiau fantastinių kūrinių, juk ilgą laiką konkurse vyravo realistinė problemų proza. Jos galimybės, beje, dar tikrai neišsemtos, galbūt autoriams tik reikėtų pasižvalgyti, kokią verstinę literatūrą tokio amžiaus skaitytojams leidžia Lietuvos leidyklos, kokių netikėtų ir įdomių kūrinių galima perskaityti kitomis kalbomis. Neabejoju, tai galėtų pakurstyti kūrėjų vaizduotę.“
Išleisti kokybišką ir skaitomą kūrinį
Būta ir daugiau potencialo turinčių kūrinių, tačiau konkursas įpareigoja apdovanoti ir išleisti gerai parašytą, patrauklų paaugliams, išbaigtą kūrinį, deja, tokio visapusiškai išbaigto, kuris reikalautų tik nedidelių autoriaus redakcijų, nebuvo. „Džiaugiuosi, kad ir leidykla principingai, atsakingai žvelgia į konkursą. Per daugelį metų Paauglių literatūros konkursas jau yra užkėlęs kartelę, atvėręs literatūros vartus ne vienam pripažintam, talentingam autoriui. Nuleisti tą kartelę nėra jokio reikalo“, – neabejoja E. Baliutavičiūtė.
Aštuntojo paauglių literatūros konkurso vertinimo komisijos narys, menininkas ir paauglės tėtis A. Kriščiūnas perskaitė 15 konkurso organizatorių jau atrinktų kūrinių. „Tikėjausi įdomiai praleisti laiką, – jis sako, – tačiau teko nusivilti: vos kelios knygos buvo vertos dėmesio. Radau tris keturis bandymus pakartoti drakonų tramdytojų ir žiedų valdovų sėkmes. Stengiausi rankraščius vertinti objektyviai – ieškojau originalumo, naujos minties. Deja, neradau, o kai kurie autoriai mane stipriai nuliūdino: kalba buvo skurdi, mintis – banali. Kuo toliau skaičiau, tuo labiau liūdėjau – negi mes nemokame rašyti? „Facebook“ pilna gerų tekstų, bet knygos neišeina ir gana!“
Dvylikmetę dukrą Paulą auginantis menininkas pripažįsta: jo dukrai, kaip ir daugeliui paauglių, turbūt labiau patinka filmai, o ne knygos. Tačiau Paula mėgsta, kai tėtis jai skaito balsu. Ir dar su intonacijomis! Ji itin mėgsta istorijas apie detektyvą Erkiulį Puaro.
„Aš pats paaugliams nerašyčiau, esu prastas jų žinovas, bet vis pagalvoju, kad norėčiau vienu metu būti ir rašytoju, ir psichologu, tada galėčiau dalytis geriausiais pasaulio dalykais“, – sako A. Kriščiūnas.
Paklausta, ko, jos manymu, trūksta lietuvių autorių knygose vaikams ir paaugliams, literatūrologė J. Ž. Raškevičiūtė-Andriukonienė pirmiausia vardija tai, kas džiugina: „Labiausiai gal pastanga nusikratyti noro vaikus mokyti, auklėti ar kaip nors kitaip ką nors iš tų vaikų padaryti. Stiprėja ir supratimas, kad vaikai yra tokie patys skaitytojai kaip ir mes, kuriems skaitymas teikia malonumą, džiaugsmą, leidžia išgyventi platų spektrą patirčių: nuo nuotykio iki netekties, gedulo. O taip, be abejo, ateina ir mokymasis. Taigi suvokimo, kad vaikai yra tokie patys skaitytojai kaip ir suaugusieji, galėtų būti dar daugiau. Kaip ir literatūrinio teksto kokybės, aukštos literatūrinės prabos tekstų, kuriuos skaitydama nedaryčiau vienokių ar kitokių išlygų, kurie pagautų nuo pirmo sakinio. Deja, į mano akiratį pakliūva labai mažai. Kai knygos yra aukšto literatūrinio lygio, jose paprastai nestinga nieko.“
Praėjusių 2021 metų vaikų ir paauglių literatūros konkursų nugalėtojų ir nominantų knygos jau pasiekė skaitytojus. Jos išleistos šešios – pirmojo Vaikų literatūros konkurso nugalėtojos Indrės Šalčiūtės kūrinys „Lelijos nuodija miestą“ ir apdovanotosios – Egidijaus Zaikausko istorija „Katinas Miegošius“, Evelinos Daciūtės ir Agnės Nananai „Ševeliūra“, Vaivos Jaloveckienės „Žvėrių kirpykla“. Paauglių ir jaunimo 2021 metų literatūros konkurso laimėtoju pripažintas Agnesos Kenešytės-Gricės rankraštis „Amžinoji Giesmė“, knyga išleista kitu pavadinimu – „Sulaukti aušros“. Konkurso nominacijos apdovanojimas įteiktas Monikai Mikėnaitei už jos rankraštį „Raudonoji moteris“.
Leidykla „Alma littera“ skelbia devintąjį paauglių literatūros ir trečiąjį vaikų literatūros konkursus. Originalių, nepublikuotų tekstų, kuriuose būtų nagrinėjamos vaikams ir paaugliams aktualios temos, laukiama iki 2023 metų kovo 3 dienos. Vieną–tris kūrinius, kuriuos komisija pripažins geriausiais, leidykla „Alma littera“ yra pasirengusi išleisti. Pirmosios vietos laimėtojui bus įteiktas ir piniginis – 2 900 eurų prizas.
Daugiau informacijos apie konkursą – almalittera.lt.
Susiję straipsniai
