„Aš rašau knygas apie gyvenimą. Noriu, kad skaitytoją pasakojimas paliestų ir jis galėtų pasakyti, kad kai kurios scenos – tiesiog pavogtos iš jo gyvenimo“, – sako australė rašytoja Sally Hepworth. Lietuvos skaitytojai šiltai sutiko jos romaną „Anyta“ (vertė Nomeda Berkuvienė), dabar knygynuose – jau ketvirtas jo tiražas. Neseniai lietuviškai pasirodė dar viena šios rašytojos knyga – „Kaimynai“ (vertė Nomeda Berkuvienė). Šias knygas lietuviškai išleido BALTO leidybos namai.
„Kai rašau, tikiuosi, jog skaitytojus įtrauks mano pasakojama istorija. Man bus smagu, jeigu kažkam knyga suteiks malonumą ir padės pabėgti nuo kasdienybės. O jei dar ims analizuoti savo santykius ar pažvelgs į aplinką kitu kampu – bus nuostabu“, – viename interviu tikino autorė.
Motinystės atradimai
Sally Hepworth – žmogiškųjų išteklių specialistė, nuo vaikystės brandintą svajonę rašyti įgyvendino motinystės atostogose. Kai gimė pirmasis vaikas, ji su vyru britu gyveno Kanadoje, sūnus buvo ramus ir daug miegojo, tad jauna mama turėjo daug laisvo laiko, kurį galėjo leisti prie kompiuterio. Kaip tik vienerių metų ir pakako romanui pabaigti.
Rankraštį Sally išsiuntė įvairiems agentams, tačiau nei Kanadoje, nei Jungtinėse Valstijose juo nesusidomėjo nei vienas leidėjas. Vis gi pavyko rankraštį parduoti leidyklai Vokietijoje ir šis pasirodė vokiškai.
„Džiaugiausi, nes rankose laikiau savo pirmąją knygą, tačiau supratau tik du žodžius ant viršelio – Sally Hepworth, – dabar sėkmės sulaukusią rašytoją ši istorija tik linksmina. – Gal Europos leidėjai susidomėjo, nes šiame romane veiksmas vyko pietų Prancūzijoje ir Londone…“
Sally iškart ėmėsi antrojo romano: šįkart nutarė rašyti apie gimtąją Australiją, pagrindinis veikėjas – narkotikų prekeivis, bėgantis per visą šalį nuo policijos. Tačiau ir šis rankraštis nesužavėjo leidėjų.
Kai jos agentas paragino rašyti naują knygą, Sally laukėsi antrojo vaiko, daug skaitė ir domėjosi gimdymais. Nenuostabu, jog kilo idėja parašyti knygą apie tris pribuvėjų kartas – taip atsirado „The Secrets of Midwives“ („Pribuvėjų paslaptys“). Šio rankraščio likimas susiklostė kur kas palankiau, romanas 2015 metais buvo išleistas. „Kadangi sutartį su leidykla pasirašiau iškart trims romanams, nuo tos akimirkos negalėjau neberašyti, nes buvo numatyti ir griežti terminai. Rašymas virto mano darbu: keturias dienas per savaitę nuo aštuntos ryto iki penktos vakaro aš sėdžiu prie darbo stalo“, – pasakojo Sally. Dabar ji – jau šešių romanų autorė, šį rudenį Australijoje bus išleista jau septintoji knyga.
Ką ten veikia kaimynai?
„Esu labai laiminga, kad galiu rašyti“, – nesiliauja kartojusi Sally Hepworth. Ji – ir trijų mažų vaikų mama. Kaip sugeba viską suderinti? Apie tai klausiama rašytoja tik kartoja, jog su tokiomis problemomis susiduria visos moterys, turinčios mažų vaikų.
Kiekvienas romanas prasideda nuo idėjos. O jos gali šauti į galvą pačiu netikėčiausiu metu. „Vienos knygos sumanymas gimė vaikštant po „Ikea“, – kūrybos gerbėjams paslaptį atskleidė rašytoja. – „Kaimynų“ idėja kilo kalbantis su leidėju – aptarinėjome, kokio žanro knygos mums patinka. Buvau vėl nėščia, laukiausi trečiojo vaiko, daug laiko praleisdavau namuose ir man buvo smalsu, kaip gyvena kaimynai. Buvau ta, kuri vis žvilgčioja pro langą ir seka, kas vyksta aplinkui.
Tuomet netikėtai ištariau: „Norėčiau perskaityti knygą apie uždarą priemiestį, kaimynus, kurie paslapčiomis seka vieni kitų gyvenimus ir kas nutinka, kai jie sulaukia naujo gyventojo… O jei ji ar jis turi dar kažkokią paslaptį?“ Nuo šio sumanymo viskas ir prasidėjo, man nebuvo sunku ją rašyti, nes pasakojimas sukosi apie tai, kuo gyvenau – jaunos mamos, nėštumas, kaimynai…“
Romanas „Kaimynai“ nukelia į Australiją. Gyvenimas Žaviojo kiemo gatvelėje atitinka pavadinimą. Kaimynai čia pažįsta vieni kitus, jų atžalos ramiai žaidžia gatvėje. Tad šeimyniško rojaus paveiksle visiškai nedera ką tik atsikrausčiusi Izabelė Heterington. Vieniša, o aplink gyvena vien šeimos su vaikais. Būstą nuomojasi, o visi kiti čia įsigiję namus. Apie jos darbą irgi niekas nieko nežino.
Naujoji gyventoja ypatingą susidomėjimą kelia trims jaunoms mamoms. Tik kad jos ir pačios turi ką nutylėti. Kodėl Endžė jaučia poreikį kontroliuoti visas savo gyvenimo sritis? Kodėl Franė rūpestingam, švelniam savo vyrui neleidžia artintis prie kūdikio? Kodėl prieš trejus metus Esė nusivežė dukrelę į parką, o grįžo namo be jos?
Izabelė nevengia bičiuliautis su kaimynėmis, ypač – su dviejų mažylių mama Ese. Moterų draugystei stiprėjant, į paviršių ima kilti vis daugiau nutylėtų paslapčių…
„Kai norisi knygą suryti vienu ypu – Sally Hepworth puikus pasirinkimas. Net po itin sunkios darbo dienos su malonumu griebsite knygą ir skriesite puslapiais. Autorė turi talentą rašyti lengvo turinio įtraukiančias knygas. Esminis momentas, kuris skirią Sally nuo kitų panašaus tipo knygų kūrėjų – autorei pavyksta išvengti buitinio banalumo ir skaitydamas jos knygas tikrai nereikės kraipyti galvos nuo klišinių formuluočių. /…/ Kodėl skaitytojams turėtų patikti ši knyga? Pirmiausia – paslaptys. Na, jos mums patinka, o ypač, kai jos liečia tuos tobuluosius, kurie neva gyvena geriau nei mes. Kitas dalykas – temos, kurias paliečia autorė: pogimdyminė depresija, santuokos problemos, vaikų auginimas. Tai – temos, kurios vienam ar kitaip paliečia daugumą mūsų. Taigi paslapčių ir aktualių temų ingridientai suplaka tikrai gardų kokteiliuką ištroškusiam skaitytojui“, – savo nuomone pasidalijo Indrė, knygas pristatanti tinklaraštyje „Dar vieną puslapį“ (darvienapuslapi.lt).
Anytos paslaptis
„Anytai Annei, kurią nužudyti niekada nekilo mintis“, – intriguoja psichologinio trilerio „Anyta“ dedikacija. Taip Sally Hepworth nutarė padėkoti savo vyro mamai, nes nėra įsitikinusi, kad visos anytos, išgirdusios marčios būsimos knygos pavadinimą, būtų tokios supratingos: „Ko gero, būtent dėl to sugebėjau parašyti šią knygą nesugriaudama šeimos“.
Viena pagrindinių romano „Anyta“ herojų Liusė mamos neteko paauglystėje, tad buvo kupina vilčių, kad būsima anyta galės užpildyti širdyje atsivėrusią tuštumą. Deja… Elegantiška ir santūri Dajana yra mylinti žmona ir atsidavusi pabėgėlių globėja, tačiau šalta savo vaikams ir anūkams. Laikui bėgant, marčios ir anytos santykiai tampa vis sudėtingesni. Praeina dešimt metų ir Dajana savo namuose randama negyva. Stalčiuje – atsisveikinimo laiškas, kuriame prisipažįsta nebeturėjusi jėgų kovoti su vėžiu. Tačiau po skrodimo paaiškėja, kad jokio vėžio nebūta. Kas gi vis dėlto nutiko? Ar tikrai Dajana pasitraukė iš gyvenimo pati? O gal kam nors jos mirtis buvo naudinga?
Šio romano idėją pamėtėjo… šešuras. Kai rašytoja susilaukė trečiosios atžalos, vyro tėvai iš Didžiosios Britanijos atvyko pasisvečiuoti į Australiją. „Šešuras vis nesiliovė manęs kamantinėti, apie ką bus naujoji knyga, – yra pasakojusi Sally. – Tikrai jokių minčių neturėjau, juk ką tik buvau pagimdžiusi! Bet jis vis tiek norėjo sužinoti. Galiausiai pasakiau: „Ruošiuosi parašyti knygą apie moterį, kuri nužudo savo šešurą.“ Jį tai prajuokino, tačiau kuo daugiau galvojau, tuo darėsi aiškiau, kad idėja nėra bloga.“
Tiesa, sumanymas kiek pakito: Sally nutarė, kad pasakojimas suksis apie anytą. „Šešuras tuo nebuvo labai patenkintas, nes jau džiaugėsi galimybe pasimėgauti šlovės spinduliais“, – juokiasi autorė. Dedikacijoje įrašytas ir jis – knyga skiriama „ir Peteriui, šešurui, kurį sykį tam tikromis aplinkybėmis norėjau nudėti.“
Rašytoja pripažįsta, jog dažniausiai tarp anytos ir marčios susiklosto sudėtingi santykiai, dėl to romane norėjo pabandyti rasti atsakymą, kodėl taip nutinka. Visi turi įvairiausių versijų, kodėl šis ryšys toks įtemptas ir daugelis, pasak rašytojos, linkę kaltę suversti anytai. „Aš norėjau parodyti, kad kartais šie santykiai tampa sudėtingi, nes abi moterys juos labai sureikšmina“, – sako romano „Anyta“ autorė. Interviu paklausta, o kaip susiklostė jųdviejų su anyta santykiai realiame gyvenime, pašmaikštavo: „Jie yra nuostabūs, nors gal mūsų ryšiui padeda tai, kad gyvename skirtinguose pasaulio kampeliuose?“
Viena tinklaraštininkė prisipažino: „Anyta“ jai paliko tokį įspūdį, kad įvairiomis progomis knygą padovanojo net penkioms savo bičiulėms. Kodėl? Mat versdama šio daugiasluoksnio romano apie šeimos santykius puslapius nuolat savęs klausė, kaip reikėtų auklėti vaikus – besąlygiškai pildyti jų norus, o gal leisti patiems patirti ir skaudžių pamokų? Romanas tapo „USA Today“ir „Amazon UK Kindle“ bestseleriu, pateko į „O, The Oprah Magazine“ geriausių šios vasaros paplūdimio knygų penkioliktuką, vainikavo „Cosmopolitan“ ir „Amazon“ geriausių mėnesio knygų sąrašus, viena Holivudo studija įsigijo ekranizacijos teises.
Dar didesnio populiarumo sulaukė naujausias romanas – šių metų pavasarį pasirodęs „The Good Sister“, atsidūręs ir „The New York Times“ perkamiausių knygų sąrašuose, ši knyga jau verčiama ir į lietuvių kalbą.
Susiję straipsniai