Antrasis nėštumo trimestras. Ką jaučia būsimoji mama ir kaip auga vaikutis. Pataria akušeris-ginekologas vadovas Romualdas Šemeta.
Ką jaučia būsimoji mama
Neveltui antrąjį nėštumo trimestrą kartais vadina auksiniu nėštumo laikotarpiu. Šis pavadinimas save pateisina. Fizinė būsena stabilizuojasi, savijauta paprastai gera, žvali, nemalonių pojūčių nėra. Emocinei sferai būdinga pagerėjusi nuotaika, padidėjęs jautrumas ir impulsyvumas.
Tai leidžia greitai pereiti nuo vienos būsenos prie kitos, o svarbiausia – iš neigiamos prie pastovesnės teigiamos. Jeigu anksčiau buvo manoma, kad moteris nėštumo metu privalo išgyventi tik teigiamas emocijas, tai dabar galvojama, jog teigiama turi būti bendra nuotaika, o trumpalaikės neigiamos emocijos būtinos pilnavertiškai vaikui vystytis. Mama turėtų džiaugtis gyvenimu ir vykstančiais jos organizme įvykiais (visų pirma – vaiko judesiais), bet „neišsijungti“ iš išorinio gyvenimo.
Šiuo laikotarpiu moters fiziologinė būsena nėra nuolatinis nepatogumas ir baimė. Tai gali atsirasti tik dėl pablogėjusios savijautos arba pasikeitus gyvenimo sąlygoms, visų pirma, socialinėms. Todėl labai svarbu, kokie yra poros tarpusavio santykiai, ar laukiamas kūdikis ir t.t.
Šiuo metu jūs realiai jaučiate savyje vaiką. Pasibaigia I trimestro negalavimai, grįžta buvusi energija. Dėl to būsimą mamą lydi puiki nuotaika, ateina noras ruošti būsimam vaikui vietą namuose. Šiuo metu vyrauja dvasinis ir energijos pakilimas, todėl reikėtų pasistengti išspręsti visus klausimus, susijusius su nėštumu. Dabar pats laikas su vyru pradėti lankyti nėščiųjų kursus.
Ypatingas momentas šiame periode yra tai, kad pradedami justi vaisiaus judesiai. Pirmi vaisiaus judesiai turi didžiulės reikšmės visoms būsimoms mamoms, yra didžiulis džiaugsmo ir pasitikėjimo savimi šaltinis. Jie primena apie realybę, kad augantis moters kūne vaikas – atskira, nepakartojama asmenybė ir suteikia galimybę pradėti įsivaizduoti, koks jis bus.
Vaikas įsčiose teigiamai veikia ne tik būsimos mamos mintis, vaizduotę, bet ir jos organizmą. Nuo to momento motiniški jausmai vis labiau pasireiškia prisilietimais prie pilvo, švelniu jo glostymu. Nepraleiskite tai, nes jūsų mažylis nori bendrauti. Per artėjantį gimdymą jūs irgi panaudosite šį neįprastą ir subtilų ryšį, kad būtumėte su vaiku viena „komanda“, nugalint visus sunkumus.
Galima pabandyti paaiškinti vyrui būsimos mamos dvasinę būseną, tačiau kažin ar įmanoma apibūdinti jam jausmą, ką reiškia pirmąkart pajusti savyje gyvybės plakimą. Vystantis nėštumui, jūsų vyras irgi gali pajausti mažylio judesius, padėjęs ranką ant pilvo.
Tai stiprina artumą vaikui. Todėl besilaukiančios moters savijautai šiuo metu labai svarbus yra kuo didesnis vyro domėjimasis jos pakitimais, būsena.
Dabar tėčiui ir mamai reikia išmokti pažinti savo mažylio bendravimo kalbą. Tai bus jo judesių kalba.
Jau niekam nekelia abejonių tai, kad vaiko santykiai su motina visiškai neapsiriboja tik medžiagų apykaita. Dar iki gimimo vaikas gali jausti, nuliūsti, džiaugtis. Ir visa tai atsispindi jo judesiuose.
Pavyzdžiui, vaisiaus aktyvumas kur kas sumažėja, jeigu moteris yra prislėgta, pavargusi, tuo labiau jeigu ji serga. Jau penkerių mėnesių mažylis įsčiose protestuos dėl triukšmingos muzikos ar tvankios patalpos.
Ko gero, niekad žmogus nekalba taip aiškiai judesių kalba apie savo pavojų, džiaugsmą, pasitenkinimą, savijautą, kaip įsčių periode. Būsimai mamai pravartu išmokti suprasti šią kalbą. Jeigu būsimoji mama rūpinsis savo sveikata, bus pilna pačių geriausių jausmų ir siekių, ji būtinai „išgirs“ savo vaiko padėkos žodžius ypatinga judesių kalba.
Jūsų mažyliui dabar labai svarbu klausytis ramios muzikos, švelnių, su meile tariamų žodžių. Dažniau glostykite pilvą ir kalbėkite su mažyliu, kad jis jaustųsi saugus, ramus ir mylimas. Neignoruokite savo poreikio palepinti save. Galima pasirinkti viską, kas jums patinka: masažą, veido procedūras grožio salone, pasivaikščiojimą parke, knygų skaitymą (kam anksčiau greičiausiai nebuvo laiko), meditacijoms su vaiku. Padėkite ranką ant pilvo ir užsimerkusi ramybėje įsiklausykite į save. Atidžiau stebėkite paros laiko, ryto ir vakaro, šviesos pakitimus. Įsiklausykite į natūralius savo organizmo paros ritmus ir daugiau ilsėkitės, jeigu jaučiate nuovargį. Dėl tokio bendravimo ir jūs jausitės geriau, suprasite vaiko poreikius. O tai svarbiausia besiformuojančios motinystės dalis.
Po 20-osios nėštumo savaitės bendra moters savijauta pagerėja. Visi buvę nemalonūs pojūčiai sumažėja arba išnyksta.
Uoslė. Per pirmuosius penkis nėštumo mėnesius moteris gali neadekvačiai reaguoti tiek į stiprius, tiek ir į silpnus kvapus. Kartais kvapas aplinkiniams atrodantis nejuntamas, nėščiai moteriai sukelia pojūtį, jog jis neleidžia jai kvėpuoti. Tai įgimta apsauginė organizmo reakcija, sauganti besivystantį mažylį nuo kenksmingų medžiagų.
Skonis. Dažnai pasikeičia ir specifinių skonių pojūčiai, kurie gali sukelti negatyvias emocijas arba tapti indiferentiški.
Maistas. Gana dažnai atsiranda neįprasti aštraus maisto poreikiai. Tai ne fantazijos, o svarbus organizmo signalas apie vienų ar kitų medžiagų stoką, būtinų normaliam nėštumui vystytis ir vaisiui formuotis
Garsai. Gana dažnai atsiranda paaštrėjusi reakcija į garsus. Ypač jautriai reaguojama į didelį garsą, triukšmą. Atskirais atvejais moteris gali į juos reaguoti labai liguistai, net iki pykinimo, vėmimo ir galvos svaigimo. Tokia reakcija susijusi su neigiamu triukšmo poveikiu vaisiui. Kartais atsiranda skirtinga reakcija į konkrečią muzikinę melodiją ar kompoziciją, balsą ar kalbą (anglų, prancūzų ir pan.).
Pavyzdžiui, kokia nors melodija tampa ypač mėgstama, o prancūzų kalbos garsas (melodika) sukelia negatyvias reakcijas.
Spalvos. Neretai nėščios moterys būna itin įnoringos spalvų gamai. Moteris dažnai išskiria 1-2 spalvas, kurios sukelia jai didesnę simpatiją arba antipatiją. Esant ryškiai kokios nors spalvos antipatijai, besilaukiančią moterį gali pykinti, atsirasti dirglumas ir noras išbėgti iš patalpos. Dažniausiai nepalankios būna šiltos, sodrios ir ryškios spalvos: raudona, geltona, oranžinė, rožinė. Antipatiją sukelia ir murzinai mėlyna, žalia, juoda, ruda spalvos.
Taktiliniai pojūčiai. Gana dažnai nėštumo metu moterims pasikeičia taktilinis jautrumas. Jos tampa jautrios prisilietimams. Šie pasikeitimai gerai pastebimi nėščios moters požiūryje į drabužius. Ji išskiria mėgstamus drabužius, kuriuos dėvi nuolatos, ir nemėgstamus, kuriuos visiškai atsisako dėvėti.
Požiūris į veiklą. Gana dažnai keičiasi požiūris į darbą. Tai ir valgio ruošimas, rankdarbiai, darbas sode, profesionali veikla ir pan. Kartais koks nors nemalonus darbas gali tapti stipraus pykinimo priežastis. Atvirkščiai, kai kurie užsiėmimai gali sukelti pasitenkinimo jausmą ir ji gali pašvęsti ilgas valandas mėgstamam darbui.
Besirūpinant savo kūno pakitimais, jokiu būdu negalima pamiršti svarbiausio – savo jausmų mažyliui.
Gimsta naujos fantazijos ir svajonės, džiaugsmo, pasididžiavimo ir euforijos pojūtis. Suraskite laiko pasinerti į malonią ramybės būseną. Užsimerkite ir įsivaizduokite mažylį savo viduje. Pabendraukite su juo mintimis ir tai suteiks jums ramybės, pašalins nerimą. Bendrauti su vaiku reikėtų visą nėštumą.
Ryšys su juo gali būti pats įvairiausias: kalbėjimas, dainavimas, vizualizacija, meditacija. Vaiko nervų sistema dar tik vystosi, tačiau jis jau sugeba pajausti rankų prisilietimą prie pilvo.
Manoma, kad šiuo laikotarpiu padedamas vaiko charakterio, intelektinių gebėjimų, tingumo ar aktyvumo, bendravimo arba polinkio į vienatvę, mokslinių ar kūrybinių gebėjimų pagrindas. Todėl padarykite savo gyvenimą įdomų: eikite į teatrą, skaitykite knygas, bendraukite su protingais ir geraširdžiais žmonėmis. Patariama dažniau būti gamtoje. Talentai, artistiškumas, daiktų kilmės paslapčių pažinimas, kantrumas ir darbštumas – visus šiuos bruožus jums dabar reikia įskiepyti savo vaikui. Šiais mėnesiais dainuokite ir pieškite, lankykite muziejus ir klasikinės muzikos koncertus.
Gėrėkitės garsų ir spalvų grožiu. Tegul jūsų fantazijos būna drąsios ir turtingos.
Kaip auga būsimasis vaikutis
Šiuo metu formuojasi kūdikio nervų sistema.
Nuo 16-tos savaitės pradeda formuotis specifinė žmogiškoji erdvinė smegenų struktūra. Visa garsinė (kalbinė) aplinka tampa ta išorine stimuliacija, kuri vysto vaiko smegenis. 5-ąjį mėnesį smegenys funkcionuoja, kaip pilna sistema. 20-22-ąją savaitę spontaninis elektrinis smegenų aktyvumas jau gali būti registruojamas atitinkama aparatūra.
Antrasis šio trimestro ypatumas yra neurohormoninės sistemos formavimasis ir funkcionavimas. 4-ąjį mėnesį vaisiaus smegenys pradeda gaminti hormonus ir kartu sugeba kontroliuoti jų gamybą. Vaiko organizmas ne tik reguliuoja savo hormoninę sistemą, bet ir įsijungia į motinos endokrininę sistemą (pavyzdžiui, motinai sergant cukralige, vaisiaus gaminamas insulinas aprūpina ir jį, ir motiną).
Nuo 20-osios savaitės vaikas reaguoja į motinos rankų prisilietimą (paglostymus, lengvą paplekšnojimą, delno prispaudimą prie pilvo). Mama gali vaiką nuraminti (esant stipriai išorinei stimuliacijai, dėl kurios vaikas elgiasi neramiai) glostydama pilvuką ir jį kalbindama.
Pagal savo veiklos struktūrą, šį periodą galima būtų pavadinti „sensoriniu“. Vaikas orientuojasi į savo subjektyvius išgyvenimus ir reaguoja: praryja daugiau ar mažiau vandenų, priklausomai nuo jų skonio, su atitinkama nepasitenkinimo mimika ar baimės išraiška nusisuka nuo nemalonaus garso šaltinio arba atsako judesiu į motinos prisilietimą bei jos balsą. Vaikas jau gali visiškai sėkmingai reguliuoti bendrą stimuliacijos kiekį, būtiną jo nervų sistemai išlaikyti tam tikroje sujaudinimo būsenoje. Jo motorinis aktyvumas padidėja, jeigu motina yra nelabai aktyvi (ypač vakaro valandomis prieš miegą).
O dabar valandėlei susikaupkite ir atidžiai, lėtai perskaitykite šį tekstą. Būtų nuostabu, jeigu jūs tai galėtumėte daryti kasdien.
„Kada aš glostau pilvą, mane apima begalinė meilė ir rodosi, kad tu jauti mano prisilietimus ir švelnumą.
Besirūpindama tavo poreikiais, aš sugebėsiu išmokti gerbti juos ir realizuoti savo jėgas. Mes abu dabar užsitarnaujame meilės ir dėmesio.
Aš dėkinga už šį stebuklą – už galimybę jausti tave. Aš dabar suprantu, mano mažyli, kaip tu jauti nuostabią savo kūno galimybę judėti ir mane apima džiugesys, pagalvojus apie tai, kas manęs laukia ateityje.
Tavo organizmas dabar labai jautrus ir aš kartais užmirštu apie tai, kas jam būtina. Tavo reikalavimai visada protingi, tačiau kartais man sunku būti disciplinuotai. Tačiau aš iš visų jėgų pasistengsiu ir mes paremsime vienas kitą. Dėl tavęs aš sugebėsiu padaryti viską.
Tavo aktyvumo periodai dabar keičiasi ramaus miego periodais. Tu judi, kaip švelnus vėjelis, o po to aprimsti ir pasineri į gilų miegą.
Tai panašu į tyliai nusileidusį rūką. Greitai ateis diena, kai tu pajusi, kaip juda tavo pėdutė, pirštukai. Aš nekantriai laukiu to meto, kada pagaliau, aiškiai pajausiu tavo buvimą manyje, laukiu tavo prisilietimų.
Aš dar suspėsiu daug ką tau papasakoti bei išklausyti tave ir apkabinti. O kol kas, kol tu esi giliame ir ramiame kokone, kur formuojasi tavo dvasia, pabūkime tyliai ir ramiai. Tu, kaip ir anksčiau, saugoji savo šventą tylėjimą. Kaip negirdimas medžių lapų šlamėjimas, tavo judesiai, kaip ir anksčiau, pasprunka nuo manęs. Bet aš jų nekantriai laukiu.
Aš pastebėjau, kad dabar kartais esu perdaug išsiblaškiusi. Turiu daug reikalų, tačiau dauguma jų įprastiniai ir neturi didelės reikšmės.
Galvodama apie smulkmenas, kurios neramina, aš suprantu, kad galėčiau gyventi daug ramiau. Tu išmokyk mane surasti kasdienybės sumaištyje ramybę ir pasitenkinimą. Stebėdama saulę, aš suprantu, kad Gamtoje egzistuoja ritmas, lygiai taip pat, kaip tavo ir mano organizmuose. Aš dovanoju tau savo meilę ir ramybę.“
„Mamos žurnalas“
