Vasara kvepiančių uogų norisi visais metų laikais. Žemuogių, braškių, serbentų, mėlynių ilgesį malšiname iš anksto pasiruoštomis atsargomis: kas atsidaro stiklainį aviečių uogienės, kas iš šaldiklio traukia šaldytas braškes, kas triauškia džiovintas mėlynes.
Visi esame girdėję, kad uogos – tai natūralūs vitaminai. Kiek šiame teiginyje tiesos? Gal norint įsisavinti vidutinę geležies dienos normą, reikėtų suvalgyti kibirą žemuogių? Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto, Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas prof. Pranas Viškelis užtikrintas – uogos itin naudingos organizmui.
Profesorius užtikrintai teigia, kad uogos, kaip natūralių vitaminų šaltinis, yra itin naudingos organizmui, tačiau tuo pačiu įspėja, kad viskam reikalingas saikas.
„Vaisiai ir uogos yra natūralių antioksidantų šaltinis. Atioksidantai, pavyzdžiui, vitaminas C, mūsų organizme suriša dėl streso, ligų, užterštos aplinkos ir kitų faktorių atsiradusius laisvuosius radikalus, kurie gali būti įvairių ligų priežastimi. Antioksidantai taip pat lėtina senėjimą.
Antioksidantų yra ir tam tikruose maisto papilduose, kurie, atsakingai vartojant, irgi nėra blogas dalykas. Labai dažnai šie maisto papildai taip pat gaminami iš vaisių ir uogų, tik juos perdirbant ir sukoncentruojant antioksidantus. Tačiau natūralios uogos savo sudėtimi kiek skiriasi nuo papildų“ – įsitikinęs prof. P.Viškelis.
Į klausimą, o kuo gi jie skiriasi, profesorius atsako, jog prieš valgant uogas nebūtina pasikonsultuoti su gydytoju, vis dėl to tam tikrą informaciją žinoti reikia.
Vitaminų stoka atsiliepia organizmui
Po žiemos mums stinga saulės, todėl mūsų organizmui tenka iškęsti stresą, kuris jį išbalansuoja. Tada dažniau jaučiame nuovargį, silpnumą, mus kamuoja nuotaikų kaita, daromės mažiau atsparūs įvairioms mus puolančioms ligoms. Pavasarį ypatingas dėmesys turi būti skiriamas subalansuotai mitybai, praturtintai natūralių vitaminų šaltiniais – vaisiais ir uogomis.
„Žmogus, kuris valgo įvairų maistą, tikėtina, gauna reikiamą maistinių medžiagų kiekį. Žmogaus organizmui gi nesvarbu, žiema ar vasara. Vaisių ir daržovių kiekis racione turėtų būti tas pats“, – teigia ji.
Specialistės teigimu, norint praturtinti savo mitybos racioną maistinėmis medžiagomis, galima rinktis ir šalčiu džiovintas daržoves ir vaisius.
Kiek uogų suvalgyti naudinga?
Profesorius Pranas Viškelis tikina, jog svarbu atsiminti, kad įvairių vitaminų, kitų biologiškai aktyvių medžiagų bei svarbių elementų paros norma žmogui yra gana skirtinga: kai kurių mūsų organizmui reikia netgi labai nedaug – kelių miligramų ar net mikrogramų.
Jei iš šviežių uogų norime gauti vidutinę visų būtinų paros vitaminų ir mikroelementų normą, jų gali tekti suvalgyti iš tiesų nemažai.
„Jeigu kalbame apie geležį, tai jos suaugusiam žmogui per parą reikia apie 14 mg. Tokį geležies kiekį gautume suvalgę maždaug 460 g šviežių žemuogių. Tuo tarpu viename kilograme mėlynių yra 6 g antocianinų. Dažnai sakoma, kad mėlynės stiprina ar bent jau neleidžia silpti regėjimui. Iš tiesų regėjimą stiprina ne pačios mėlynės, bet jau minėti jose esantys antocianinai. Šio mikroelemento turi ir juodieji serbentai, tik šiek tiek mažiau, iki 4 g viename kilograme. O ar teko girdėti apie Saulės uogas? Jose antocianinų daugiau nei mėlynėse – net virš 8 gramų viename kilograme“, – aiškina profesorius.
„Tik reikia nepamiršti, kad ir geležį, ir kitus mikroelementus bei būtinas organizmui medžiagas gauname ne tik iš uogų. Vitaminų, mikroelementų yra ir kituose maisto produktuose“, – pasakojo profesorius.
Vietoje šviežių uogų – džiovintos šaltyje
Taigi, iškyla dilema – norime natūralių vitaminų iš uogų, bet padauginti jų taip pat nesveika.
Ką daryti? Prof. P. Viškelis sako, tam, kad gautume reikalingą vitaminų kiekį iš uogų, nebūtina jų valgyti kelių šimtų gramų, galima rinktis liofilizuotas (džiovintas šaltyje) ar paprastai džiovintas uogas. Liofilizaciją (džiovinimą šaltyje) profesorius apskritai įvardija kaip šiuo metu patį tobuliausią konservavimo būdą.
„Liofilizacija yra džiovinimas žemoje temperatūroje (apie -55-85°C) giliame vakuume. Tai tobulas džiovinimo procesas, nes džiovinant uogose esantis vanduo lieka ledo pavidale, neatšyla iki skystos būsenos. Ledas virsta garais aplenkdamas skystą fazę ir pašalinamas liofilizacijos procese. Šio proceso metu uogos išdžiovinamos praktiškai išsaugant visas biologiškai vertingas medžiagas, netgi fermentus, nes džiovinimo procesas vyksta šaltyje.
Gan populiarus ir tikrai gan geras konservavimo būdas yra uogų užšaldymas, tačiau atšildžius uogas vitaminų rasime maždaug 15 proc. mažiau negu šviežiose uogose, o greitas užšaldymas ir laikymas žemesnėje kaip -18°C temperatūroje leidžia maksimaliai išsaugoti vitaminus“, – tikino profesorius.
Būtent dėl maksimalaus, pasak specialisto, naudingųjų medžiagų išsaugojimo, džiovinti šaltyje produktai tinkami ir žaliavalgiams.
„Tai puikus būdas išlaikyti uogas“, – sako prof. P.Viškelis, – „ir iš taip konservuotų uogų gauti naudingų vitaminų ir mikroelementų“.
Profesorius atkreipia dėmesį į tai, kad norint gauti tam tikrą kiekį mikroelementų iš liofilizuotų (džiovintų šaltyje) uogų, jų, lyginant su šviežiomis uogomis, užteks suvalgyti kur kas mažiau.
„Pavyzdžiui, jau minėta, kad vidutinę suaugusiojo dienos geležies normą gautume suvalgę 460 g šviežių žemuogių, tačiau jeigu vartosime paprastai ar šaltyje džiovintas žemuoges, jų užteks dešimt kartų mažiau – 46 g“, – sako profesorius.
Profesoriui antrina ir dietologė K. Jasmontienė, kuri teigia, kad uogas, daržoves ar vaisius apdorojus liofilizacijos procesu, kyla mažesnė mikrobiologinio užterštumo rizika ir tokių produktų laikymo trukmė yra pakankamai ilga.
K.Jasmontienė rekomenduoja suvalgyti iki 100 g uogų. „Vaisių kasdien turime suvalgyti 300 g. Tad iš jų 100 g galėtų būti uogos. Uogomis gali būti skaninamos košės, kokteiliai. Būdų, kaip praturtinti maisto racioną yra daug, tereikia pasitelkti fantaziją“, – patarė gydytoja dietologė.
Daugiau sužinokite www.supergarden.lt
