Gerardas
Redakcijos kūdikiui Gerardui Caporkiui jau šeši mėnesiai. Berniukas gimė 2006 metų sausio 24 dieną. Gerardo mama – 29 metų būsimoji gydytoja Jūratė, tėvelis Žilvinas – 31 metų statybos inžinierius. Gerardas – pirmais poros vaikas.
Mažiau problemų dėl miego
Šį mėnesį Gerardo gyvenime įvyko daug permainų. Po krikšto – ar tai sutapimas, ar ne – berniukas tapo kur kas ramesnis. Jau nebereikia tiek daug nešioti ant rankų, dienos miego pradėjo miegoti lovelėje. Galbūt čia „kaltas“ ir šiltas oras, nes bute kartais būna tvankoka, o mamos glėbyje – dar šilčiau. Dabar ir migdosi pats, pats sau padainuodamas daineles. Mamai dainuoti lopšinių netenka, nes jos sukelia juoką ir visi miegai išsilaksto. Kartą į svečius atėjo Gerardo krikšto mama – Jūratės sesuo Živilė. Kad vaikutis greičiau užmigtų, abi sesės pradėjo dainuoti, bet Gerardas net žagsėti ėmė nuo kvatojimo. Lopšinių, kaip meno kūrinio, jis nepripažįsta. Migdydama mama nenaudoja ir ramios muzikos įrašų – geriausiai miegelis ateina spengiančioje tyloje. „Mano vaikas – jau savarankiškas žmogus“,– juokauja Jūratė.
Bendraujantis berniukas
Nors Gerardas jau išsivadavo iš mamos glėbio, vis dėlto nori, kad su juo būtų bendraujama nuolatos. Neseniai šeima iškylavo gamtoje, su draugais kepė mėsą, tai Gerardukas nenuleido akių nuo svetimų dėdžių ir tetų, mielai leidosi kalbinamas, šypsojosi. Draugai net praminė jį Šypsniu.
Jokių problemų pusdieniui pasilikti su kitais žmonėmis. Būsimoji gydytoja Jūratė porą dienų turėjo dirbti Ukmergės ligoninėje, tuo metu be jokio vargu su anūkėliu pabuvo senelis.
Gerardukas mėgsta kalbinti ir negyvus daiktus. Pamato degantį laužą – kalbina ugnį, jei vežimėlis stovi medžių pavėsyje, kalbina judančias šakas. Kartą močiutės kieme Gerardas vos ne pusvalandį kalbino padžiautus skalbinius. Ką jau kalbėti apie šunis ar katinus, jeigu netyčia prieina prie vežimėlio. Vieną dieną miegant popiečio miegelio, į vežimėlį įšoko katinas. Bet buvo karšta diena, ir Gerardas nuspyrė katiną tolyn nuo savęs.
Auga kaip ant mielių
Šį mėnesį Gerardas priaugo rekordiškai daug – 1 kilogramą ir 300 gramų. Ūgis padidėjo 2 centimetrais. Jo pediatrė lengviau atsiduso, kad pagaliau neišnešiotukas prisivijo visas normas, dabar sveria tiek, kiek ir turėtų sverti pusės metų vaikutis.
Pastambėjęs jis ir sutvirtėjo, jau rankytėmis siekia pėdučių. Tai ženklas, jog netrukus išmoks atsisėsti. Iki šiol pačiam iš gulimosios padėties to padaryti dar nepavykdavo. Nors pasodintas ant mamos kelių sėdi pakankamai ilgai ir tvirtai. Galbūt įtakos turėjo ir masažai. Šį mėnesį kaip tik prasidėjo antrasis masažo kursas. Atrodo, šįkart užteks 10 seansų, nes raumenų tonusas geresnis.
Naktį lovoje gali apsisukti 180 laipsnių – kur buvo galva, atsiduria kojos. „Ypač šią naktį jis vartėsi ir sukinėjosi. Keletą kartų kėliausi jo raminti. Žinau, kad pati kalta – pirmą kartą po gimdymo paragavau kokakolos, dėl to vaikas blogai ir miegojo. (Kavos dar negeriu). Vis dar maitinu savo pienu, tik ne iš krūties, o nutrauktu iš buteliuko. Taip man patogiau. Vien pieno Gerardas gauna prieš nakties miegą, naktį ir paryčiais. Nakčiai nusitraukusi buteliuką padedu šiltai, kad nereikėtų pienuko šildyti. Dieną jis valgo kruopų ar daržovių košės, virtos su mano pienu, tuo pačiu pienuku dar ir užsigeria. Kol kas pieno turiu pakankamai. Vienu ypu Gerardukas ištraukia apie 150 miligramų pieno. Manau, žįsdamas iš krūties tiek daug nesuvalgydavo“, – sako Jūratė.
Pusės metų sūnelis jau sužinojo ir virto liežuvio skonį – gamtoje pamatęs, kaip jį valgo vyresni vaikai, pradėjo varvinti seilę, tad mama davė kąsniuką pačiulpti. Labai smalsiai dairėsi ir į kepamo šašlyko dūmus. „Gerardai, palauk vakaro, tada per mamos pieną gausi šašlykų paragauti ir tu“, – juokavo tėvai.
Šeštą mėnesį Gerardas pradėjo valgyti kruopų košes su vaisiais – grikių su abrikosais, obuoliais. Jos saldžios ir verdamos su mamos pienu. Prasidėjo ir sultys – obuolių, vynuogių, aronijų. Jas Jūratė dar skiedžia vandeniu. Kol kas nė vienas maisto produktas nesukėlė alerginių reakcijų.
Vaisinių tyrelių Gerardukas nevalgo, matyt dėl to, kad jos nesaldintos. Paprastai su drauge, auginančia panašaus amžiaus mergytę, tenka apsikeisti maistelio buteliukais – jei vienas vaikas nevalgo, kartais valgo kitas, ir maistelis nenueina veltui.
Nei mėlynės, nei džiovintos slyvos Gerardui nepatinka – išmoko tyreles išpurkšti ant marškinėlių.
Neįtinka ir „parduotuvinės“ daržovių košės. Valgo tik mamos virtą bulvės, morkos ir žiedinio kopūsto košytę – kitką purškia lauk. Košės su burokėliais net neėmė į burną.
Dar dantų nėra
Paburkusios dantenos rodo, jog tuoj tuoj prasikals pirmieji dantukai. Dabar jis viską kiša į burną. Užteko Jūratei paduoti laikraštį ir trumpam nueiti į virtuvę, grįžusi rado visą laikraštį atsidūrusį burnoje.
Anksčiau nelabai domino čiulptukai. Dabar pats kiša į burnytę ir kaso dantenas. Visi žaisliukai jau „paragauti“ ir apseilėti.
Odelė nekelia rūpesčių
Gražiai pageltusi berniuko odelė rodo, jog jis daug laiko praleidžia lauke, bet su saule draugauja atsargiai. „Prieš eidama į lauką, jį patepu apsauginiu kremu su dideliu UV filtru. Bijau, kad stipriai nenudegtų. Šį mėnesį, kai pastorėjo, atsirado raukšlelių pasmakrėje, prie kojyčių. Nupraustas raukšleles profilaktiškai patepu „Sudocrem“ tepalu, todėl nė karto nebuvo iššutęs. Nedidelis odos bėrimas buvo atsiradęs tik nuo prakaito – kaip ir visoms mamoms atrodydavo, kad vaikas gali peršalti, todėl buvau linkusi jį šilčiau aprengti. Pati eidavau į lauką trumpomis rankovėmis, vaiką aprengdavau megztuku. O dabar jį rengiu taip, kaip ir save – ir prakaitinės nebeliko. Namuose dieną apskritai palieku nuogą, tik su sauskelnėmis – kai karšta, vaikui labai patinka,“ – sako Jūratė.
Valdingas charakteris
Jūratė pasakoja, kaip abu su Gerardu nešė dokumentus į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto rezidentūrą. Tąkart ji sugalvojo imti ne vežimėlį, o vaiknešėlį, ir pasigailėjo. Troleibuse mamai sėdėti neteko – vos atsisėdus Gerardas paleido dūdas, kad jam nieko nematyti. Taip dėl sūnelio teko visą kelią prastovėti. Universitete Gerardas pavalgė košės, paskui numigo ant mamos rankų, ir, sutvarkę visus reikalus, abu grįžo namo. Jūratė įstojo į anesteziologijos ir reanimatologijos specialybę.
„Pastebiu, kad Gerardo verkimas įgavo naujų spalvų, dabar jau galiu lengvai atskirti, kada jis alkanas, o kada ožiuojasi“, – sako mama. Dabar su Gerardu būti kur kas įdomiau, nes jį domina vis daugiau dalykų.
Pavyzdžiui, knygutės su iliustracijomis. Dažnai kokį gyvūnėlį iš vaikiškos knygutės jis norėtų paimti rankomis. O jau animaciniai filmukai per televizorių tiesiog užburia – atrodo, vaikas pamiršta net kvėpuoti. Žinoma, piktnaudžiauti televizoriumi Gerardui niekas neleidžia.
Automobilio fanas
Gerardas aktyviai priešinasi, kai tėvai bando jį prisegti vežimėlio diržu, bet visiškai ramiai iškenčia tą pačią procedūrą automobilio kėdutėje. Jis labai mėgsta važiuoti, dažniausiai sūpuojamas ir užsnūsta. Dėl to šeima drąsiai planuoja vasaros keliones už Vilniaus: ketina pažvejoti Švenčionėlių krašte pas draugus, o paskui paatostogauti pajūryje. Žinoma, jei Gerardas neapsirgs po sudėtingo skiepo, kuris pagal skiepų kalendorių numatomas ateinantį mėnesį.
„Mamos žurnalas“
