Konsultuoja gydytoja psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė, www.psichoterapija-jums.lt, Tel. 8*652 43939
Mokymasis sėdėti
Šiuo amžiaus tarpsniu svarbiausias kūdikio laimėjimas – mokymasis sėdėti. Kaip jau esame minėję, kiekvienas naujas įgytas įgūdis yra svarbus ne tik fizinei, bet ir psichologinei mažylio raidai: atsisėdęs kūdikis gali kur kas geriau matyti jį supantį pasaulį, susirasti patinkantį žaisliuką ar pamatyti mamą. Todėl su kiekvienu ryškesniu raidos etapu (išmokimu sėdėti, šliaužioti, ropoti, vaikščioti) atsiranda ir naujas šuolis į psichologinius atradimus.
Kol kas, kūdikiui esant 5 mėnesių, jis dar tik praktikuojasi, o jei ir geba pats kurį laiką pasėdėti atsirėmęs, dažniausiai tai daro dar nelabai tvirtai, svyruodamas į šonus. Jeigu prisiminsime, koks mažylis buvo anksčiau, tai pusmetinukas yra padaręs didžiulę pažangą nuo pirmojo savo gyvenimo mėnesio: naujagimis būna labai netvirtas, sulinkęs, reikalaujantis paremti iš visų pusių, 3–4 mėnesių mažylis jau geba neilgai išlaikyti nugarą, tačiau vis tiek greitai suglemba, 4–5 mėnesių kūdikis, nors ir turi kiek stipresnius nugaros raumenis, tačiau vis tiek dar sulinkęs, svyruoja į šonus, pasiremia rankytėmis, kad nenuvirstų (ir vis tiek nuvirsta), na o 5–6 mėnesių vaikučio nugaros raumenys jau gana stiprūs, kad išlaikytų jo nugarą tiesią, tačiau jam dar reikia išmokti palaikyti pusiausvyrą. Kol kas dar kūdikis pernelyg užsiėmęs pačiu sėdėjimo procesu ir pusiausvyros palaikymu, ir žaisliukai tuo metu, kai mažylis sėdasi ar bando išsėdėti, jo nedomina, tačiau gana greitai pamatysite ir kitą vaizdą, kai vaikutis gebės pats kurį laiką sėdėti be atramos, tokiu būdu turėdamas laisvas rankytes siekti žaislams.
Kaip padėti mažyliui mokytis sėdėti:
- Vis dar lieka svarbus nugaros ir rankų raumenų stiprinimas, mažyliui gulint ant pilvo, – šie raumenys svarbūs mokantis sėdėti, laikant liemenį vertikalų ir pasiremiant, jei kūdikis griūva ant šono. Todėl nepamirškite dažnai guldyti vaikutį ant pilvo, o kad jam būtų nenuobodu – padėkite prieš jį žaisliukų, kalbinkite jį, šypsokitės. Tegul mažylis siekia žaislo, tokiu būdu mokydamasis ranką pakelti nuo grindų ir išsilaikyti ant kitos kūno pusės.
- Galima kūdikį paguldyti ant pilvo, po krūtine paklojant volelio formos pagalvę, į volelį susuktą patiesalą ar, pavyzdžiui, žindymo pagalvę. Tai leis kūdikiui lengviau išlaikyti pakeltą galvą, tokiu būdu daugiau matyti, lengviau siekti žaislų.
- Pasirūpinkite, kad kūdikio mokymasis sėdėti vyktų ant minkštesnio patiesalo, o ne ant kietų grindų: griūdamas iš nedidelio aukščio kūdikis nesusižalos, tačiau užsigavęs gali susisieti sėdėjimą su nemaloniu patyrimu, ir tai nutolins naujo įgūdžio mokymąsi.
- Vasaros metu pasinaudokite galimybe, jei tokią turėsite, mažyliui sėdėti ant smėlio. Galite patiesti patiesalą, kad kūdikis nepradėtų smėlio ragauti ir neprisipiltų į akis.
Lukštenimasis
Kūdikiui augant, jis pradeda matyti vis daugiau aplinkinio pasaulio, ir bendravimas su aplinka neapsiriboja tik bendravimu su mama. Galima sakyti, kad mažylis pradeda lukštentis iš kiauto, kuris supo jį ir mamą, ir ima tyrinėti vis tolesnę aplinką, reaguoti ne tik į mamos žvilgsnį ar šypseną, bet ir į kitus kalbinančius žmones.
Kita vertus, kad kūdikis jaustųsi saugus, mama jam lieka gyvybiškai svarbi: nors vaikas ir domisi aplinkiniu pasauliu, jis turi nuolat jausti, kad mama yra šalia, kad ji prireikus patenkins poreikius (paguos nuliūdusį, nuramins išsigandusį, pamyluos užsigavusį). Kūdikis ima naudoti akių kontaktą su mama: kai pamato kokį nors naują, nepažįstamą daiktą ar žmogų, mažylis pirmiausia žvilgsniu ieško mamos ir stebi jos reakciją. Kartais toks žvilgsnio ieškojimas užtrunka vos kelias sekundes ar sekundės dalis ir yra vos pastebimas. Jei mama šypsosi, skatindama mažylio tyrinėjimus, jis nurimsta ir su džiaugsmu siekia dominančio objekto. Jei mama atrodo susirūpinusi arba sunerimusi, kūdikis irgi sunerimsta, gali išsigąsti, net pradėti verkti, ir nuo žmogaus ar daikto atsitraukia.
Šis raidos etapas kartais pastebimas 4 mėnesių kūdikiui, dažniau – sulaukus 5 arba 6 mėnesių. Mama šiomis situacijomis atlieka išorinio ramintojo vaidmenį, padėdama kūdikiui nuspręsti, ar galima tyrinėti naują situaciją, ar reikėtų grįžti atgal pas mamą, kad pasijustų saugus. Įprastai mes augdami tokį vaidmenį išmokstame atlikti patys sau, ir suaugus mums nebereikia mamos (ar „mamos“, tai yra, kito žmogaus ar daikto, kuris atliktų mamos vaidmenį), kuri nuramintų išsigandus ar sunerimus.
„Mamos žurnalas“
