Redakcijos kūdikis Pijus Zajančkauskas gimė kovo 16 dieną, svėrė 3 995 gramus, buvo 54 centimetrų ūgio. Pijaus mamai Inetai 35 metai, ji mikrobiologė. Bendraamžis vyras Valdas – pramoninio dizaino specialistas. Šeimoje auga 5 metų dukra Adelė.
Rudeninė rutina
Kai lankėmės Pijuko namuose „revizuoti“, ką jis nuveikė šeštąjį savo gyvenimo mėnesį, pasitiko neįprasta tyla. Nebeliko to vasaros chaoso, kai šeima gyveno perkraustydama lagaminus, o namai buvo tik stotelė tarp stovyklų, kelionių, viešnagių, iškylų. Adelė, kuri sukeldavo daugiau nei pusę šurmulio namuose, nuo rugsėjo išėjo į darželį, tėtis – į darbą, o namuose liko tik mama su kūdikiu. Kai svečiavomės, Pijus miegojo balkone ir dar labiau sustiprino ramios idilės įspūdį.
Regis, Inetai dabar – tikras rojus? „Nepasakyčiau, kad man dabar lengviau. Adelė labai man padėdavo.
Rytais ji pažaisdavo su Pijumi, kol aš nusiprausdavau, papusryčiaudavau, apsitvarkydavau.
Linksmindama brolį net šokdavo aplink jį polkos žingsneliu. Kartais ir jos kantrybė trūkdavo – tada atitempdavo man Pijų į vonią ar virtuvę, sakydama: „Mama, nebegaliu“. Užtat dabar, kai vakare Adelė grįžta iš darželio, Pijaus nebereikia nei šnekinti, nei polkų šokti – vos pamatęs sesę jis išsišiepia iki ausų, net dreba“, – pasakoja Ineta.
Adelė rytais į darželį eiti nenori. Sako, kad per pietų miegą ji „užsidengia galvą ir liūdi“. Be to, jei išeina iš namų, nebepamato mylimo serialo „Daktarė Kvin“. Tačiau darželyje veikla įtraukia, ir kai mergaitės tėvai ateina pasiimti vakare, ji jau nebenori eiti namo.
5 metrų spinduliu judantis objektas
Šį mėnesį Pijaus gyvenime įvyko jį labai nudžiuginęs lūžis. Iš bejėgiškai vienoje vietoje judančio objekto jis tapo tikslingai ir kryptingai judančia (šliaužiančia) asmenybe. Iš pradžių mama ant grindų paklodavo paklotėlį, o ant jo paguldydavo Pijų, kad šis mokytųsi ropoti. Tačiau berniukas tik susierzindavo įsipainiojęs į paklotėlio klostes. Tada ant grindų buvo paguldytas tiesiog taip. Neilgai truko, kol Ineta pamatė stulbinamą vaizdą – viduryje kambario ant grindų paliktas Pijus po kelių minučių kepurnėdavosi kur nors kampe ar po stalu. Kol kas jis ropoti nemoka, o tik šliaužia atbulas, tačiau jau atsistojęs keturpėsčias siūbuoja pirmyn-atgal ir ropojimo pradžia – dienų klausimas. Naujos Pijaus galios privertė tėvus pagalvoti apie saugumo priemones namuose, nes sykį rado Pijų po stalu betampantį stalinės lempos laidą, kitą kartą – šalia gėlių vazono prikasusį žemių, ištraukytus komodos stalčiukų raktus. Pijų jau teko traukti iš po vonios, krapštyti iš po baldų.
Sėdėjimo palaima
Sutvirtėjęs berniukas jau sėdi (kol kas su atrama), jau kurį laiką išbūna maitinimo kėdutėje prie bendro stalo. Kol mama ruošiasi virtuvėje, Pijus savo kėdutėje tarškina samčiais ir puodų dangčiais. Pijus jau įsigudrino tyčia mėtyti ant grindų daiktus ir stebėti, kaip mama juos pakelia. Ineta kurį laiką naiviai tikėjo, kad Pijukui netyčia viskas krenta iš rankų, kol įsitikino, kad sūnelis tai daro specialiai.
Pijus iš vežimėlio-lopšio persėdo į sportinį. Šis virsmas berniukui iš pradžių nepatiko. Ineta spėja – tikriausia dėl to, kad sportiniame vežame jis nebematė mamos (vežimėlis turi tik tą poziciją, kai mama tumia vaikutį nusuktą nuo jos). Teko kuriam laikui vėl grįžti prie vežimėlio-lopšio. Bet tada Pijus įvertino skirtumą – geriau jau nematyti mamos veido, bet matyti visą pasaulį, kuris atsiveria sėdint sportiniame vežimuke. Dabar mielai sėdasi į sportinuką, tačiau kita bėda – lauke visai nebeužmiega! Dairosi, nors akys iš nuovargio lipte limpa.
Turi du dantis, ploja katučių, daro sisi
Pijukas moka ploti katučių. Šį triuką atlieka ne iš karto paprašytas, o po kelių minučių, kol informaciją „suvirškina“. Jam labai patinka delniukų pliauškėjimas, todėl kruopščiai taiko delną į delną ir klausosi.
Kitas laimėjimas – reakcija į prašymą „si-si“. Šio triuko išmokė močiutė iš Akmenės. Kai Ineta su Pijumi ten svečiavosi, močiutė prisiminė senus laikus ir pasakė: „Nėr čia ko, jau laikas mokyti ant puodo“.
Močiutė padirbėjo, patreniravo ir – rezultatai akivaizdūs. Tiesa, naktipuodžio Pijukas dar nepripažįsta, atvirkščiai, ant jo pasodintas riečiasi ir niurzga. Tačiau pakeltas virš vonios ir išgirdęs „si-si“ mielai padaro ko prašomas. Net jei būna neseniai prišlapinęs į vystyklus, po prašymo „si-si“ išvarvina kelis lašus.
Viena smagiausių mėnesio naujienų – du dantukai, prasikalę priekyje apačioje.
Baseinas… nepatinka
Po vasaros klajonių šeima vėl išsiruošė į baseiną, bet panašu, kad šią atrakciją reikės atidėti. Pijus be galo nemėgsta vėsaus vandens, o baseine jis toks ir yra. Visą laiką baseine Pijus verkšlena, timpčioja lūpą ir atrodo be galo nelaimingas. Nurimsta tik šiltoje pirtelėje. Ineta pastebėjo, kad namuose Pijus irgi nori maudytis tik šiltame vandenyje. Tėveliai pripila Pijukui į didelę vonią šilto vandens tiek, kad gulinčiam Pijui būtų iki ausų, bet jų neapsemtų. Vaikas džiūgauja, krykščia, taškosi. O jei prileidžia vos vėsesnio vandens (per karščius manė, kad taip sūnelis atsigaivins), Pijus tuoj pat apsiverkia.
Mitybos įpročiai greitai keisis
Kol kas Pijus valgo tik mamos pieną, bet pradėjo rodyti susidomėjimą kitu maistu. Sakoma, kad išdygę dantys – ženklas, kad jau galima duoti paragauti papildomo maisto. Ineta pasiūlė jam obuolio – pati valgė ir leido Pijui pačiaumoti nuluptą vietelę. Buvo nuostabu žiūrėti, kaip berniukas čepsėjo, gardžiavosi, o patraukus obuolį visu kūnu linko jo link ir reikalavo dar. Paragavo Pijus ir batono – šį kartą prieš mamos valią. Kadangi viską, ką pačiumpa į rankas, tuoj kiša į burną, taip pasielgė ir su nugvelbta batono rieke, kurią stvėrė nuo stalo. Šalia buvusi teta Inetą nuramino – nebijok, jis neatkąs.
Tačiau Pijus bematant batono atsikando ir… išsigando. Pradėjo viaukčioti, tampytis, rodė baisiausiai nepasitenkinimą. Nurimo tik tada, kai mama iškrapštė iš burnos visas batono liekanas.
Smalsus berniukas žįsti krūtį gali tik visiškoje tyloje, kai televizorius išjungtas, o namiškiai – kitame kambaryje. Jei tik kas nors sušneka ar praeina pro šalį, Pijus spjauna krūtį ir atsisuka išpūtęs akis ir ausis. Kartą tėtis paeksperimentavo – kai alkanas Pijus godžiai čiupo krūtį ir pradėjo žįsti, tėtis tyliai tyliai pasakė „Pijau“. Tą pačią akimirką Pijukas metė valgyti ir pamiršęs maistą pradėjo dairytis tėčio.
Jei yra veiklos, dieną Pijus gali apie maistą pamiršti net 5 valandas, užtat naktį dabar valgo akivaizdžiai dažniau. Ineta spėja, kad dėl dantų dygimo. O gal dėl to, kad dieną nėra laiko valgyti – tiek daug veiklos.
Naktį ramiau, yra laisvo laiko – kodėl nepavalgius kokius… 5 kartus.
Ineta Adelę maitino iki 2,5 metų. Iki metų ji nevalgė beveik jokio kito maisto, nors mama kasdien virė ir siūlė košes. Ineta įsitikinusi, kad Pijus tikrai nebus toks abejingas papildomam maistui. „Atrodo, jis tvarkingas vyrukas, laikysis tradicijų ir valgys košes pilna burna“, – juokiasi mama.
Parodinis vaikas
Pijus ne tik didelis, stambus, bet ir labai ramus. Ypač teigiamas jis prie svetimų žmonių. Gali eiti iš rankų į rankas, visai nebijo svetimų, vakarėlio įkarštyje gali ramiausiai užmigti porai valandų. Inetos ir Valdo draugai net nesiklauso, jei šeima pradeda dejuoti, kad „Pijus neleido naktį miegoti“ ar „buvo neramus“.
Jie sako: „Jūs meluojate, nes žodžiai „Pijus“ ir „neramus“ yra nesuderinami. Mes nematėme Pijaus neramaus“.
Įrodymas apie tai, kad Pijaus kelias yra teisingas ir garbingas – pirmasis medalis, kurį kaip jauniausiam Dainų šventės dalyviui Pijui skyrė Kultūros ministras.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
