Dar iki šiol dauguma žmonių tvirtina, kad naujagimiai labai silpni ir visiški bejėgiai. Tai didelė klaida! Vaikas turi pakankamai raumenų jėgos ir koordinacijos nuo pat gimimo, ir jam reikia judėti, kad jis augtų ir vystytųsi natūraliai.
Skirtingose tautose kūdikiai vystosi nevienodai
Vaiko fizinis aktyvumas susijęs su tam tikromis kultūrinėmis traicijomis, tautos gyvenimo būdo.
Pavyzdžiui, europinės kultūros naujagimio „vystymasis“ pirmais gyvenimo mėnesiais iš esmės vyksta gulint ant nugaros. Kai kuriose Afrikos tautose mažyliai labai anksti mokosi šliaužti ir vaikščioti. Ir jeigu 2 metų amžiaus europietis vaikas tik išmoksta ridenti žaislus ant ratukų, tai 90 procentų afrikiečių vaikų jau moka patys nusiprausti, 75 procentai sugeba pirkti, o 39 procentai – plauti lėkštę pavalgius.
Kodėl taip svarbu ropoti ir šliaužti
Daug vaikų išmoksta vaikščioti, taip ir nepraėję ropojimo etapo. Tuo tarpu harmoningam vystymuisi šliaužimo ir ropojimo judesiai tiesiog būtini, kadangi jie nustato asociacinius ryšius tarp kairio ir dešinio smegenų pusrutulio. Tai turi įtakos vaiko kalbos įgūdžiams, judesių koordinacijai ir t.t. Todėl nesistenkite šliaužiojantį vaiką statyti ant kojų. Tegul jis „prašliaužia“ būtiną periodą – ne mažiau 1-1,5 mėnesio. O jeigu vaikas praleido šį laiką, sugalvokite žaidimą „šliaužti“, net jeigu jam jau 2 ar 10 metų.
Gamtoje viskas harmoninga. Neveltui vaiko vystymosi etapai seka vienas po kito. Iš visų nesąmoningų judesių, kuriuos atlieka mažylis, nėra beprasmių, visi jie ypač svarbūs. Pavyzdžiui, mažylis kiša kumštelį į burną. Dažnai tėvai ištraukia rankutę, vertindami šį judesį kaip blogą įprotį. Iš tikrųjų, šis veiksmas ruošia mažylį kalbai.
Fizinis ugdymas – tai bendravimo su kūdikiu forma
Fizinė kultūra ir naujagimiui, ir kūdikiui reikalinga ne mažiau negu suaugusiajam. Jeigu kūdikiui dar siūlome šiokių tokių pratimų, tai naujagimio fizinė kultūra – nesibaigiantis gulėjimas. Aišku, kad pati liūdniausia tokio elgesio pasekmė – kūdikis negali realizuoti Gamtos jam duotų galimybių.
Reikėtų žinoti, kad pratybos su mažyliu yra ne tik fizinė, bet ir emocinė sąveika su juo. Jeigu jūs net paprasčiausiai tik liečiate kūdikį ranka, jūs jam perduodate žinias apie aplinkinį pasaulį.
Nuo pat gimimo mažylis jaučia didelį bendravimo poreikį. Fizinės kultūros pratybos su mažyliu – viena iš bendravimo su juo formų. Tai savita kalba, kuria kalbėdami galime su juo apsvarstyti daugybę problemų, suteikti jo vystymuisi reikalingų žinių. Bendravimas vyksta signalais. Čia regėjimas ir klausa perteikia kūdikiui mažiau informacijos negu jo lytėjimas, vestibiuliarinis aparatas, šilumos receptoriai.
Labai svarbi kūno dalių padėtis erdvėje, judėjimo krypties, raumenų įtempimo ir visi kiti vidiniai kūno pojūčiai.
Fizinis intelektas
Kinestetinis, arba fizinis, intelektas yra svarbi augančio vaiko intelekto rūšis, kuri suteikia galimybę kūnui jautriai reaguoti į savo padėtį ir vietą aplinkiniame pasaulyje. Šis intelektas leidžia įvertinti judėjimo greitį nuo pačio mažiausio iki ypač didelio, kūno vietą erdvėje kitų daiktų atžvilgiu, atstumą iki judančių daiktų, pavyzdžiui, kamuolio, ir suderinti visa tai su savo raumenų jėga, lankstumu ir širdies kraujagyslių veiklos intensyvumu.
Šis intelektas vystosi lygiagrečiai su visais kitais intelektais, ir jis vertas vispusiškos pagarbos ir paskatinimo. Visa senovės spartiečių kultūra buvo paremta fiziniu vystymusi. Gerai fiziškai išsivysčiusiam vaikui tiks bet kokia profesija. Tačiau kad ir kokią profesiją žmogus pasirinktų, visada pravers sugebėjimas valdyti savo kūną ir sąveikauti su daiktais. Fizinis intelektas dažnai padeda įveikti gyvenimo sunkumus. Teigiama šio aspekto pusė – pasitikėjimas savimi.
Akušeris-ginekologas Romualdas Šemeta
Nėščiųjų mokyklos vadovas
8*687 64757
„Mamos žurnalas“