Kokių žaislų reikia kūdikiui

žaislai — Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt

Mūsų vaikai niekada nepatirs to jausmo, kai apie mažą žaisliuką svajoji ilgus mėnesius, kol galų gale jį randi po eglute ar gauni per gimtadienį. Žaislų vaikai turi daugybę, jiems sudėti perkamos didžiulės dėžės. Net iš maisto parduotuvės vaikas grįžta su žaisliuku. Kada ir kokius žaislus vaikui pirkti, kiek apskritai jų reikia mažyliui?

Žaislų gausybė vaiką trikdo

Kalbant apie žaislus teisinga būtų pasakyti, kad daug ir brangių – tai nebūtinai reiškia gerai. Juk mamos pastebi, kad vaikučiui dažnai įdomiau ne jo žaislai, o virtuvės rakandai, įvairūs suaugusių daiktai ir technika ar paprasčiausi buteliukai, dėžutės, kankorėžiai, kaštonai, makaronai, tešla.

Tarp daugybės vienu metu esančių žaislų vaikas jaučiasi pasimetęs, nesugeba susikaupti ir žaisti. Ypač tai aktualu vaikams, kurių aktyvumas padidėjęs ir kurie sunkiau susikaupia, „nemoka žaisti“. Todėl geriau duoti vieną žaislą, o juo pažaidus – pasiūlyti ar duoti išsirinkti kitą.

Žinant vaiko raidą, lengviau parinkti tam amžiaus tarpsniui tinkamą ir reikalingą žaislą. Tuomet nebestebina „valgomi“ ar mėtomi žaisliukai, šimtus kartų dedamas ir nuimamas dangtelis, varstomos durelės, kartojami tie patys judesiai – lipimas laiptais, šokinėjimas. Visa tai padeda pažinti save ir pasaulį, tobulinti savo funkcijas.

Žaislų kalendorius

1-2 mėnesiai

Jau vieno mėnesio kūdikis pradeda stebėti žmogaus veidą ir daiktus. Kol kūdikis toks mažas, reikėtų turėti barškutį ar kitą žaislą, gal balioną, kurį vaikutis galėtų stebėti. Geriausiai tokie maži kūdikiai žiūri į raudonos spalvos daiktą, labiau nei į mėlyną, geltoną ar žalią.

3 mėnesiai

Nuo trijų mėnesių kūdikis pradeda tiesti rankas žaislo link, „griebia“ žaislą visu kūnu. Ateina virš lovytės kabinamų žaisliukų metas.

Žaisliukus reikėtų rodyti ar kabinti apie 25-30 cm nuo kūdikio veido. Tai galėtų būti barškutis, žiedas ar sukutis su kabančiais žaislais.

4-5 mėnesiai

Šio amžiaus kūdikiui labai įdomu apžiūrinėti ir žaisti su savo rankomis, kišti jas ar pačiuptą daiktą į burną. Atsiranda koordinacija ranka-burna, kiek vėliau akis-ranka, žaislas tikslingai paimamas. Taigi žaislas, daiktas turi būti „valgomas”, be aštrių kraštų ar išbyrančių detalių.

Kūdikiui labai įdomu viskas, kas čeža, jis sukasi ieškodamas šio garso šaltinio. Žaislelis ar patiesaliukas galėtų čežėti ar skleisti garsus. Tinka garsus leidžiantys „skanūs” guminiai žaisliukai.

6-9 mėnesiai

Šio amžiaus kūdikiai aktyviai žaidžia su žaislais, griebia, perdeda iš vienos rankos į kitą, ima po daiktą į kiekvieną ranką, mėto, stebi krentantį daiktą. Nedidelėje dėžutėje apie 9 mėnesių kūdikis pastebi įdėtą daiktą ir siekia jį išimti. Taigi reikalingi žaislai, kurie gerai paimami į rankytes, gali būti mėtomi ir daužomi, dėžutės su kaladėlėmis.

9 mėnesiai

Iki 10 mėnesių formuojasi pincetinis ir žnyplinis griebimas, daugelis tėvelių tokio amžiaus savo vaikučius vadina „dulkių siurbliukais“, nes jie surenka visus trupinėlius. Žaidimui su vaiku reikalingi maži daikčiukai, kad juos galėtų imti, dėlioti. Čia valia tėvelių fantazijai (tik jokiu būdu nepalikite kūdikio žaisti vieno!). Galima naudoti pupas, sagas, kaštonus, akmenėlius, makaronus, razinas, duonos trupinėlius ir t.t.

10 mėnesių

Nuo maždaug 10 mėnesių kūdikio veiklai reikalingi įvairūs nauji žaislai ar namų daiktai – stumdomi ant ratukų ir traukiami už virvelės žaislai, kaladėlės, piramidė, įvairaus dydžio indeliai, puodelis ar dėžutė su dangteliu, kurį vaikas šimtą kartų nuima ir uždeda. Jau prasideda knygų skaitymo ir piešimo amžius. Pirmosios knygutės ir paveikslėliai galėtų būti „valgomos“ ir plaunamos, vėliau, tobulėjant lapų vartymo įgūdžiams, jos keisis.

1 metai

Maždaug nuo metų vaikas jau užveria žiedus ant piramidės, deda mažesnį indelį į didesnį.

Pradeda taikyti įdėti daiktą į jo formos išpjovą, taigi bus reikalingas formų „namelis“.

Metinukas pradeda reikšti jausmus žaislams – glaudžia lėlę ar meškutį, rodo jo kūno dalis.

Smiliumi rodo ir krapšto akytes, mašinytės ratuką, žibintą ar kitas smulkias daikto detales. Jau reikalingas ir kamuolys, kurį mokosi ridenti, o vėliau spirti suaugusiam žaidimo dalyviui. Labai įdomūs daiktai su užsukamais dangteliais, kurie gerai miklina rankų judesius. Vaikas energingai mokosi laipioti ant kėdės ir nuo jos, lipti laiptais.

Taigi kieme ar namie turėtų būti kur treniruoti šiuos ir panašius įgūdžius. Artėjant dvejiems metams tobulėja bokštų ir „traukinukų“ statymo įgūdžiai, piramidės vėrimas, formų pažinimas. Darosi įdomu žaisti smėliu ir vandeniu.

Atsiskleidžia dailininko talentai, vis įdomesnis skaitymas, knygutės vartymas, paveikslėlių žiūrėjimas. Tai labai svarbūs vaiko pažintinei raidai užsiėmimai.

2 metai

Tarp 2 ir 3 metų tobulėja visi vaiko judesiai, taigi – ir smulkieji rankų. Vaikas jau pradeda klijuoti, formuoti volelį iš plastilino (siūlyčiau specialų plastiliną, skirtą mažiems vaikams arba miltų tešlą), kirpti žirklėmis. Daiktus pradeda grupuoti pagal formą, dydį, spalvą. Pradeda domėtis dėlionėmis – iš pradžių jos turi būti iš 3-4 detalių, vėliau sudėtingesnės.Vaikai šokinėja, mėto ir gaudo kamuolį, pasispirdami važiuoja mašinomis, pradeda mokytis važiuoti triratuku.

Senos tiesos apie žailus

Norėčiau pacituoti keletą minčių apie vaiko žaidimų raidą iš senos (1938 m.) Kaune išleistos knygos, kurios autorė psichologijos profesorė iš Vienos universiteto Dr. Charlotte Buhler.

„Pirmaisiais gyvenimo metais formuojama ne daiktinė medžiaga, bet manipuliuojant ja formuojamas tam tikras judesys, funkcija. Šioje stadijoje medžiagos pobūdis neturi dar jokios reikšmės, o dar mažiau reikšmės turi žaislo vaizduojamasis turinys. Kūdikis mieliau pasirenka tokį žaislą, kuris duoda progos daugeliui lietimo įspūdžių. Ar tai būtų lietimas, kratymas ar beldimas – visuomet tatai yra užsiėmimas, darbavimasis, manipuliacija. Kiek maža jam rūpi medžiagos pobūdis, tiek ir žaislo vaizduojamasis turinys. Kad tas jo turimas rankoje dalykas yra šuniukas ir kad jį galima ant ratų vežti, pirmų metų kūdikiui neturi jokios prasmės. Tačiau jam malonu šuniuką pakratyti, paspaudyti, paliesti jo paviršių, galbūt pastumdyti jį šen ir ten.

Tačiau paskutinį pirmųjų metų ketvirtį jis, prieš imdamas formuoti medžiagą, pradeda pilstyti į formas.Visa, kas tik šiuo metu patenka kūdikiui į rankas, kas tik galima įdėti į kitą: smėlis į kibirėlius, kaladėlės į dėžutę, molis į indą, tuščiaviduriai stiebeliai į viens kitą, – visa kūdikis į kits kitą kiša. Toliau kūdikis pradeda daiktus laikyti vieną prie kito ir krauti vieną ant kito.Tačiau tas dėliojimas vieno ant kito į bokštus ir čia yra visai nespecifinis: pačia medžiaga visai nesirūpinama. Kraunama kaip pakliūva, laikoma bet kaip, visai nepaisant medžiagos ir statikos dėsnių. Iš šių užuomazgų išsivysto pats konstruktyvusis veiklumas antraisiais-trečiaisiais gyvenimo metais.

Antraisiais-ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikas įgyja pajėgumo apžvelgti erdvę ir laiko santykius. Vaikščiojant, bėgiojant, šokinėjant išbandomas žemės pagrindas, pagaunami atstumai. Dabar daiktai iš vienos vietos į kitą statomi, mėtomi, stumdomi, nešiojami. Dabar jau sugeba vaikas bedirbdamas tuo pačiu metu klausytis, kas aplink jį dedasi“.

„Mamos žurnalas“