Motinystė tulpių šalyje: dvi savaitės po gimdymo mamos grįžta į darbą

Samuelis gimė Olandijoje

Visada įdomu sužinoti, kaip vaikus augina kituose kraštuose. Geriausios informatorės – mūsų skaitytojos, kurios mums laiškus rašo ir nuotraukas siunčia iš viso pasaulio. Kalbamės su Gintare Geruliene, kuri papasakos apie mamyčių gyvenimą Olandijoje.

Gintarė su vyru Dainiumi Olandijoje gyvena 9 metus, augina sūnų Samuelį (8 m. 10 mėn.)

Kokie vėjai Jus nupūtė į Olandiją?

Vienų atostogų metu važiavome su vyru Dainiumi aplankyti jo giminių Vokietijoje. Kadangi vyro dėdė gyvena prie Olandijos sienos, nusprendėme aplankyti ir šią šalį. Čia mums labai patiko. Galybė gėlių, vandens kanalai, šiltas žmonių bendravimas. Kai pastojau, žinojome, kad negimdysiu Lietuvoje. Liko tik išsirinkti šalį. Užteko pažvelgti vienam į kitą ir supratome, kad važiuojame į Olandiją. Vyras išvažiavo pirmas, po kelių mėnesių – ir aš. Taip ir atsidūrėme Nyderlandų karalystėje. Čia gyvename devynerius metus.

Ką žinojote apie šalį prieš važiuodami?

Pasidomėjome, kokia čia situacija dėl darbo, kiek kainuoja būsto nuoma, kaip žiūrima į užsieniečius, kokia politika, mokesčių sistema. Iš pirmo žvilgsnio Olandija pasirodė labai spalvinga. Netrukus po mano atvažiavimo prasidėjo Europos futbolo čempionatas. Visa šalis nusidažė oranžine spalva (tai Nyderlandų karališkosios šeimos spalva) – nuo visur prikabintų vėliavų iki gėlių balkonuose. Tai man padarė didelį įspūdį, net pati nemėgdama futbolo pradėjau juo domėtis. Tai buvo tarsi visuotinė manija. Žavėjausi olandų patriotiškumu, atrodė, kad ir priešai tapo draugais.

Olandai yra griežti, tvirtų pažiūrų, tačiau visada besišypsantys ir draugiški. Jeigu tu jiems esi nuoširdus, tuomet jie tavęs niekada nepaliks bėdoje.

Olandija trečdaliu mažesnė už Lietuvą, bet čia gyvena 17 mln. žmonių

Kur gyvenate, kaip įsikūrėte?

Kai tik atvažiavome, teko, kaip ir daugeliui, pasitenkinti nuoma. 7 metus gyvenome mažame, bet labai draugiškame kaimelyje, pavadinimu Zegveld. Namo savininkai buvo nuostabūs žmonės, juos Samuelis iki šiol vadina seneliais ir su pasididžiavimu pasakoja, kad turiu dviejų tautybių senelius – lietuviškus ir olandiškus.

Pernai įsigijome savo namus, kampinį kotedžo tipo namą. Gyvename mažame miestelyje šalia parko, į miestą mūsų kažkaip netraukia. Samuelio mokykla arti, eina pats arba važiuoja dviračiu. Pėsčiomis galima nueiti ir į maisto prekių parduotuvę, ir i prekybos centrą, viskas ranka pasiekiama. Samuelis į treniruotes, muzikos mokyklą nuvažiuoja dviračiu.

Olandija trečdaliu mažesnė už Lietuvą, bet čia gyvena 17 mln. žmonių. Mes gyvename pačiame Olandijos ir pramonės centre, dar kitaip olandų vadinamame Bermudų trikampyje.

Kokia ten medicinos sistema, kaip prižiūrimos nėščiosios?

Olandijoje praleidau paskutinius 3 nėštumo mėnesius. Jeigu niekuo nesiskundi ir gerai jautiesi, atliekamos tik pagrindinės apžiūros. Sveikatos draudimą turi mokėtis pats, nesvarbu ar dirbi, ar ne. Jis privalomas. Turint sveikatos draudimą, dauguma paslaugų nemokamos. Paskutines nėštumo savaites, jeigu prasčiau jautiesi, gydytojas pats ateina į namus. Gauni medicininį įvairių daiktų paketą (vadinamąjį „KramZorg“ paketą), kuriame yra visko – nuo higieninių įklotų iki patiesalų į lovą. Paketo visiškai užtenka ir po gimdymo.

Mūsų šeimos gydytojas – vienas iš tų, kurie priiminėja gimdymus namuose. Tai labai populiaru Olandijoje. Aš pasirinkau gimdyti nedidelio miestelio Woerden ligoninėje. Gimdžiau gimdykloje (kiekviena gimdykla skirta vienai mamai), kurioje yra stalas, foteliai, arbatos, kavos, užkandžių kartu esantiems asmenims, vonios kambarys su visomis higienos priemonėmis, rankšluosčiais. Gimdyklos aplinka jauki – su paveikslais, veidrodžiais, tik laikrodis, manau, buvo ne vietoje, tiesiai prieš akis.

Gintarė su sūnumi

Kai grįžti namo su naujagimiu, ateina seselė – visą savaitę kiekvieną dieną. Jos buvimo valandas pasirenki nuo 3 iki 24 valandų per parą.

Sesutė matuoja kūdikiui temperatūrą, sveria, apžiūri mamą, padeda mažiuką maudyti, parodo, kaip taisyklingai maitinti krūtimi, tvarko namus, pagamina valgyti. Visą savaitę ji kruopščiai aprašo kūdikio ir mamos būklę į specialią knygą, kurią paskui palieka tėvams. Tai nepaprasta pagalba pirmosiomis dienomis, nes iš ligoninės (jeigu viskas gerai) išleidžia tą pačią dieną.

Kadangi visa mano šeima buvo Olandijoje (mama atskrido savaitę prieš gimdymą, o tėtis su sese – gimdymo dieną), seselė ateidavo trims valandoms. Su sesele Nely iki šiol palaikome ryšius, tai nuostabus žmogus.

Galbūt buvo kokių įdomesnių nutikimų nėštumo ir gimdymo metu?

Pirmas nutikimas buvo dieną prieš skrydį lėktuvu. Visą nėščiosios knygutę išsiverčiau į anglų kalbą ir laiminga laukiau skrydžio. Bet sugalvojau pasiskambinti į oro uostą ir pasiteirauti, kaip ir kas. Draugiška moteris telefonu pasakė, kad be gydytojo leidimo į lėktuvą manęs niekas neįleis. Kaip šiandien atsimenu, žvilgt į laikrodį – 16:23. Suspėjau visai į darbo pabaigą nuvažiuoti pas gydytoją ir pasiimti reikalingą pažymą.

Antrasis nutikimas buvo dieną prieš gimdymą. Darant tyrimą ultragarsu paprašėme gydytojo nesakyti, kas bus, – mergaitė ar berniukas (visą nėštumą šiuo klausimu nesidomėjome, tai neturėjo jokios įtakos). Pažiūrėjo ir pasakė, kad nėra dėl ko jaudintis (angliškai). O savo kolegei pasakė (olandiškai): „Sveika didelė mergaitė“. Supratome abu su vyru, ką gydytojas pasakė. Nupirko Dainius rožinius drabužėlius pasiimti iš ligoninės dukrelę. Visas skyriaus personalas irgi laukė mergaitės, nes išraše buvo pažymėta „mergaitė“. Staiga mūsų šeimos gydytojas pakelia į viršų užgimusį mažiuką ir sako: „Berniukas“. Dainius klausia: „Kas? Berniukas?“ „Tikrai taip – berniukas. 3150 gramų ir 50 cm ilgio gražiausias berniukas“. Parsivežėme namo su rožiniais drabužėliais, kuriuos turime iki šiol.

Ar valstybė lepina jaunas mamas atostogomis, pašalpomis?

Praėjus savaitei po Samuelio gimimo gavome laišką iš socialinio skyriaus, kad mūsų vaikui priklauso pašalpa. Reikėjo tik užpildyti formą, ir pinigai kas 3 mėnesius įkrenta į sąskaitą. Negaliu teigti, kad tai daug pinigų, bet vaikui užtenka. Tėtis gimus vaikui gavo 3 laisvas dienas.

Olandijoje apmokamų motinystės atostogų mamos gauna tik 2 mėnesius

Ar mamos ten greitai grįžta į darbą po gimdymo?

Jei mama turi mėgstamą ir gerai apmokamą darbą, tuomet jau po 2 savaičių grįžta į jį. Olandijoje apmokamų motinystės atostogų mamos gauna tik 2 mėnesius. Mes gyvename kaime, kur šeimos ūkininkauja, tai dauguma mamų yra namuose, o dirba kelias dienas per mėnesį (pavyzdžiui, baigia kursus ir prižiūri ligonius ar senukus). Daug mamų dirba aptarnavimo srityje, tačiau, kaip jau sakiau, tik kelias dienas per mėnesį.

Kaip olandai maitinasi, kokie patiekalai ten populiarūs?

Olandai gamina maistą tik tam kartui pavalgyti, nedidelį kiekį, jie mėgaujasi paprastais, kaimiškais patiekalais. Olandijoje, kaip ir kitose šalyse, tėvai yra užimti žmonės, todėl įmantresnio maisto gamyba užsiima tik savaitgaliais. Šioje šalyje itin daug suvalgoma vaisių (mėgstamiausi – obuoliai, kriaušės, vyšnios, slyvos) ir daržovių (bulvės, burokėliai, šparaginės pupelės, morkos).

Labai daug (ir mokyklose) valgoma sumuštinių. Pusryčiams ir pietums tiek vaikai, tiek suaugusieji valgo įvairius sumuštinius: su mėsa, sūriu, įvairiomis užtepėlėmis.

Tipiškas pusryčių patiekalas vaikams – hagelslag. Tai grūdeliai, labai panašūs į tirpią arbatą ar kakavą. Populiariausi šokoladiniai, tačiau yra ir vaisių skonio. Pusryčiaudami ant duonos užsitepa sviesto ir užbarsto šių grūdelių. Šokoladinius grūdelius vaikai valgo ir vienus.

Parduotuvėse gausu jau paruoštų olandiškų patiekalų, tačiau dažniausiai jie gruzdinti. Bet olandai jais didžiuojasi ir siūlo būtinai paragauti.

Mačiau jau ir Lietuvoje prekiauja ne tik karameliniais vafliais, bet mažais blyneliais – poffertjes. Olandai važiuodami svečiuotis į Lietuvą dažniausiai lauktuvių veža olandiškų karamelinių vaflių stroopwafel.

Graži olandų šventė – Sinterklaas (šv. Nicolas). Ji švenčiama gruodžio 5 dieną

Kokias šventes švenčia olandai?

Graži olandų šventė – Sinterklaas (šv. Nicolas). Ji švenčiama gruodžio 5 dieną. Visi žmonės gauna dovanų per savo gimtadienį, o Sinterklaas pats dalina dovanėles per savo gimimo dieną (panašiai kaip Kalėdų Senelis). Jis atvyksta iš Ispanijos su laivu į Olandiją, o čia jodinėja pas vaikus ant balto žirgo. Kartu atsiveža daug pagalbininkų. Jie padeda Sinterklaasui dalinti dovanėles.

Vaikai gruodžio 5 dienos vakarą prie krosnies ar centrinio šildymo radiatoriaus padeda batą ir dainuoja daineles. Į batą įdeda obuolį ar morką, kad žirgas suvalgytų. Naktį Sinterklaas atjoja ant žirgo ir įdeda dovanėlę į batą. Kai kuriose olandų šeimose švenčiama tik Sinterklaas šventė, o per Kalėdas dovanomis nesidalinama.

Švenčiamas ir karaliaus gimtadienis, kuris yra gegužės 27 dieną. Tuomet visi persirengia dažniausiai oranžinės spalvos drabužiais ir atributika. Tai daugiau suaugusiųjų šventė, bet būna vaikų turgūs, kur vaikai prekiauja. Tokie turgūs prasideda labai anksti ryte, dažniausiai 5 val., jau naktį prieš turgų viskas būna išdėliota ir paruošta šventei.

Kaip išlaikote lietuviškumą?

Samuelis, kaip močiutė sako, kalba gražiai lietuviškai su akcentu. Prisipažįstu, tikrai ne viską supranta, kartais reikia pakartoti, tačiau su seneliais ir būdamas Lietuvoje susikalba su visais.

Olandijoje gyvename 9 metus, bet vis dar ilgimės tėvų, sesių ir brolių. Samuelis labai džiaugiasi, kai susitinka su tetomis ir dėdėmis

Olandijoje yra lietuvių bendruomenė, turime lietuvių draugų, vaikai kartu žaidžia, švenčiame daugelį švenčių pagal lietuviškas tradicijas. Visas lietuviškas naujienas sužinome iš Lietuvos interneto portalų, balsavome už referendumus ir prezidento rinkimus.

Lietuvą su šeima aplankome 1–2 kartus per metus. Aš pati darbo reikalais dažnai lankausi Lietuvoje. Jeigu vaikams yra atostogos, skrenda kartu ir Samuelis. Sulaukiame svečių iš Lietuvos ir  Olandijoje. Olandijoje gyvename 9 metus, bet vis dar ilgimės tėvų, sesių ir brolių. Samuelis labai džiaugiasi, kai susitinka su tetomis ir dėdėmis.

Vakarais filmus ir filmukus žiūrime lietuvių kalba, skaitome lietuviškas knygas.

Ką vežatės iš Lietuvos lauktuvių į Olandiją, o iš Olandijos – į Lietuvą?

Iš Olandijos į Lietuvą vežame lauktuvėms olandiško sūrio ir jau minėtų karamelinių vaflių (stroopwafel). Lietuvoje jau irgi yra šių vaflių. Bet, kaip sako mano mama, olandiški skanesni. Iš Lietuvos vežamės silkės (olandiška silkė rūgšti), lietuviškų saldainių, mamų gamintų konservų.

Žinoma, negrįžtame ir be šakočių, grybukų bei sūrelių.

Neila Ramoškienė

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas parėmė projektą „Keturi milijonai“ ir 2019 metams skyrė 2000 eurų.

Šis straipsnis įkeltas 2019 birželio 5 dieną.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− du = 2

Kitos temos: