Medikai šį reiškinį vadina rezus izoimunizacija, moterys – rezus konfliktu. Kas tai?
Atsako gydytoja akušerė-ginekologė Greta Balčiūnienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos
Trumpai, kas yra rezus kraujo grupė ir kodėl ji gali skirtis?
Žmonių kraujas dėl raudonųjų kūnelių (eritrocitų) ypatumų dalijamas į keturias pagrindines grupes: 0 (nulinę), A, B ir AB. Be to, kraujo grupės dar išskiriamos į du tipus pagal rezus (Rh) faktorių. Rh faktorius – baltymas (antigenas), esantis eritrocituose. Šį baltymą turintys žmonės vadinami rezus teigiamais (RhD+), o neturintys – rezus neigiamais (RhD-).
Kai motina rezus neigiama, o tėvas rezus teigiamas, vaisiaus Rh faktorių lemia tėvas:
| Tėvo kraujo grupė RhD+, genai DD | |
| Mamos kraujo grupė RhD -, genai dd | D D |
| d
d
|
dD dD
dD dD |
Jei tėvas homozigotiškas rezus antigeno atžvilgiu, vaisius visuomet bus RhD teigiamas
| Tėvo kraujo grupė RhD+, genai dD | |
| Mamos kraujo grupė RhD -, genai dd | d D |
| d d
|
dd dD
dd dD |
Jei tėvas heterozigotiškas rezus antigeno atžvilgiu, vaisiaus kraujo grupė gali būti tiek RhD neigiami, tiek RhD teigiama (50/50).
Kodėl pavojinga kai tėvų rezus kraujo grupės skiriasi?
Svarbu paminėti, kad kalbant apie rezus kraujo grupių skirtumus, pavojus yra tuomet, kai mamos kraujo grupė rezus neigiama, o tėvo – teigiama. Jei situacija yra priešinga – mama rezus teigiama, o tėvas – neigiamas, grėsmės nei šiam, nei kitiems nėštumams nėra.
Kaip minėta anksčiau, esant skirtingoms tėvų rezus kraujo grupėms, vaisius gali būti ir rezus teigiamas, ir rezus neigiamas. Jei motina yra rezus neigiama, o vaisius – rezus teigiamas, nėštumo ir gimdymo metu vaisiaus kraujas, patekęs į motinos kraujotaką, ir sukelia imuninę reakciją. Tai įvyksta todėl, nes svetimas baltymas (rezus faktorius) motinos organizmui yra naujas ir neįprastas. Kilusi imuninė reakcija pradeda kovoti prieš „svetimkūnį“ ir puola vaisiaus eritrocitus. Todėl vystosi vaisiaus mažakraujystė.
Veiksniai, didinantys imuninės reakcijos riziką:
- savaiminis persileidimas;
- nėštumo nutraukimas;
- negimdinis nėštumas;
- gimdymas;
- kraujavimas nėštumo metu;
- procedūros gimdymo metu (placentos atskyrimas ranka, cezario pjūvis)
- netapataus kraujo pagal rezus antigeną perpylimas ir kt.
Įprastai, esant šiems rizikos veiksniams, imimasi atsargumo priemonių ir suleidžiamas specialus preparatas į raumenis, slopinantis organizmo imuninę reakciją į patekusį baltymą.
Kaip įmanoma apsisaugoti nuo komplikacijų, jei tėvų kraujo grupės skirtingos?
Nėštumo metu atliekami specialūs tyrimai nustatyti, ar motinos organizmas yra įjautrintas (ar yra susidariusių atikūnų prieš „svetimą“ baltymą). Tai svarbu, nes yra specialių vaistų, slopinančių šią imuninę reakcija, tad laiku juos suleidus nėštumo metu, antikūnai nesigamina ir nepuola vaisiaus eritrocitų.
Ką daryti, jei nėštumo metu kraujyje randama antikūnų?
Tokiu atveju nėščioji siunčiama konsultuotis į Perinatologijos centrą (Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas arba LSMU ligoninės Kauno klinikas), kur nustatoma rizika ir nusprendžiama, kada reikia pradėti tyrimus dėl galimos vaisiaus mažakraujystės. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, nustatoma tolesnė nėštumo priežiūros taktika: vaisiaus būklės stebėjimas, kraujo perpylimo būtinybė bei nėštumo užbaigimo laikas.
„Mamos žurnalas“
