Mielos mamos,
Kai redakcija gavo šio mėnesio nėštukės Lauros nuotraukas, negalėjome atsižiūrėti… Kuo jums ne Nikolė Kidman, kuo ne Didysis kanjonas, o vyrukas ant motociklo – kuo ne vesterno herojus?
Žinome, kad dauguma vyrų nemėgsta fotografuotis. Nebent paso nuotraukai.
Įkalbinti juos tokiems fotožaidimams būna labai nelengva… Tačiau kai myli savo moterį, sutinki su viskuo, kad tik ji būtų laiminga. Pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena. Paprašėme Lauros papasakoti, kokių minčių jai kyla šios gražios šventės išvakarėse.
Laura:
„Mano vyras yra ūkio vyras – turbūt nėra namie tokio darbo, kurio jis negalėtų padaryti. Jam patinka kažką meistrauti, leisti laiką garaže. Kai mato atliktą darbą, jaučiasi savimi patenkintas ir laimingas.
Tomas nėra sentimentalus ir pernelyg rodantis jausmus, tačiau jo švelnumas ir jautrumas atsiskleidžia asmeninių pokalbių metu. Ta švelnioji pusė atsiskleidžia ir vakarais, kai, prieš einant miegoti, jis kartkartėmis sukužda: „myliu myliu“, bei bendraujant su dukra. Iki šiol atsimenu, kaip švelniai jis ja rūpinosi (nešiojo, rengė, kalbino) pirmosiomis jos gyvenimo dienomis. O dabar jis moka ją taip prajuokinti, kad ji spygauja iki ašarų, jie kartu šoka, vaikšto po namus tarsi gandrai…
Mano vyras yra emociškai stabilus ir susidorojantis su visais sunkumais. Tad būdama šalia savo vyro jaučiuosi ramiai ir saugiai (išskyrus tuos atvejus, kai jis supyksta ar ima bambėti). Tuo labai gerai įsitikindavau kelionių metu – kiek teko vairuoti automobilį per serpantinus, jis nepanikuodavo, dar mane nuramindavo, kad čia jam vienas juokas. Mums yra tekę ir pasiklysti, važiuoti jais sutemus. Tokiais atvejais jis tik pabambėdavo ant programuotojų, kūrusių GPS sistemas, ir toliau bandydavo rasti kelią namo į viešbutį. Ir rasdavo.
Į žinią apie pirmąjį nėštumą jis sureagavo ramiai, priėjo ir mane apsikabino. Taip pastovėjome kurį laiką tylėdami, o po to ėmėme kalbėtis, kaip čia dabar bus. Apie šį nėštumą jam pranešė dukra, ryte nunešusi į lovą nėštumo testą. Iš pradžių jis nė nesuprato, ką jam padavė, pamanė, kad termometrą, ir ruošėsi toliau snausti lovoje, tačiau, kai liepiau žvilgtelėti atidžiau, miegai išsilakstė.
Nėštumo metu vyro pagalbą labiausiai jaučiu, kai jis grįžta anksčiau namo iš darbo. Tuomet dalį laiko jis praleidžia su dukra, o aš galiu ramiai paskaityti, išsimaudyti ar užsiimti kita veikla. Dar labai smagu būna visiems kartu kur nors išeiti vakare, pavyzdžiui, į lauką ar ledų. Ypač džiaugiasi vaikas – būna, laiko abu už rankų ir straksi bekrykštaudama, kad eina tėtė, mamytė ir Adė.
Prisipažinsiu, kad greitas gyvenimo tempas, auginant mažą vaiką, įtraukia į kasdienę rutiną, per kurią tarsi pamiršti, koks ypatingas žmogus, kurį pasirinkai savo gyvenimo pakeleiviu. Tad, mielos žmonos, tiek sau, tiek ir jums linkiu kuo dažniau tai prisiminti, o prisiminus pasakyti – žodžiu, žvilgsniu, šypsena, apkabinimu… “
Su Tėvo diena visus mylinčius tėčius!
„Mamos“
Susiję straipsniai
