Vaikų ir paauglių psichiatrė Aurima Dilienė
Apie 5 meilės kalbas esame girdėję. Tai fizinis prisilietimas, padrąsinimo/palaikymo žodžiai, kartu leidžiamas laikas, paslaugos arba dovanos. Tačiau pradėjus gilintis, klausimų vis daugiau. Į juos atsako žurnalo konsultantė psichiatrė Aurima Dilienė.
Šiuolaikinėje visuomenėje užauginti emociškai sveikus vaikus darosi vis sunkiau. Tačiau yra viena gera žinia: jeigu vaikai jaus, kad yra nuoširdžiai tėvų mylimi, jie noriau klausys motinos ar tėvo patarimų visose gyvenimo srityse. Taip atsitiks, jei bendrausime su vaiku unikalia jam meilės kalba. Kiekvienas vaikas, kaip ir suaugęs žmogus, geriausiai meilę išreiškia ir priima vienu iš penkių bendravimo būdų.
Taigi 5 meilės kalbos yra:
- Fiziniai prisilietimai
- Padrąsinimo/palaikymo žodžiai
- Kartu leidžiamas laikas
- Paslaugos
- Dovanos
Vaikai gimsta su savo genetine informacija ir nors jiems stipriai daro įtaką juos supanti aplinka, asmenybė vystosi savo kryptimi. Meilės priėmimo ir davimo būdas gali būti visiškai kitoks nei tėvo ar motinos, todėl visiems tenka mokytis vienam kito geriausio meilės suvokimo būdo.
Nesvarbu, kokią meilės kalbą jūsų vaikas supranta geriausiai, jam reikia, kad meilė būtų išreikšta besąlygiškai. Geriausiai meilę be išlygų apibūdina tai, kaip ji veikia. Ji parodo vaikui, kad jis yra mylimas, neatsižvelgiant į tai, kaip jis atrodo, ką sugeba ir kokių turi trūkumų, nepaisant mūsų lūkesčių ir, kas svarbiausia, – nežiūrint į tai, kaip jis elgiasi. Duodame ir rodome savo meilę visą laiką, net kai vaikas elgiasi netinkamai. Drausminame su meile.
Kol vaikai maži, mes nežinome jų pagrindinės meilės kalbos, todėl, kol ją atpažinsime, naudokime visas penkias ir tikrai neapsiriksime. Kūdikiui vienodai svarbu kaip pienas, taip ir švelnumas, buvimas kartu ir ramus balsas. Atpažinti vaiko pagrindinę meilės kalbą yra procesas. Jam reikia laiko, ypač kai vaikas mažas. Mažieji tik pradeda mokytis priimti ir išreikšti meilę įvairiomis kalbomis, todėl jie išmėgins visas, ir gali atrodyti, kad jo pagrindinė meilės kalba keičiasi.
Gali pasirodyti, kad jūsų vaikas renkasi vienu būdu meilę parodyti, o visai kitu būdu – ją gauti.
Stebėdami savo vaikus, norėdami geriau suprasti jų pagrindinę meilės kalbą, geriau apie tai su jais nediskutuoti. Ypač jeigu tai paaugliai. Pamatę, jog jums tai svarbu, jie gali tuo pasinaudoti ir manipuliuoti siekdami patenkinti laikinas savo užgaidas, kurios mažai ką bendro turi su tikraisiais vaiko poreikiais. Tai, pavyzdžiui, gali būti prašymas nupirkti kokius nors madingus tuo metu daiktus. Atminkite, kad būti gerais tėvais, tai nereiškia tenkinti visas vaikų užgaidas.
Štai keletas būdų, kurie padės atpažinti pagrindinę vaiko meilės kalbą.
1. Stebėkite, kaip vaikas reiškia meilę jums.
Tai labiau tinka nuo 5 iki 10 metų vaikams, nes jie dar nėra įgudę manipuliuoti ir elgiasi labiau intuityviai. Jie dažniausiai reikš meilę jums tokiu pačiu būdu kokiu patys norėtų ją gauti. Pavyzdžiui, jeigu jūsų vaikas jums dažnai sako: „Mamyte, man labai patiko vakarienė“, „Aš myliu tave, mamyte“ , „Geros dienos, tėveli“ , „Kokia graži tavo suknelė“ ir panašiai, galite įtarti, kad jūsų vaikas mylimas jaučiasi girdėdamas palaikymo žodžius, padrąsinimą, komplimentus.
2. Stebėkite, kaip vaikas išreiškia meilę kitiems.
Pavyzdžiui, jeigu jūsų vaikas nuolat prašo, kad duotumėte mažų dovanėlių, kurias galėtų nunešti į mokyklą – ne tik mokytojai, bet ir draugams, galima manyti, kad jo pagrindinė meilės kalba yra dovanos. Mat gaudamas dovanas, vaikas patiria didžiulį malonumą ir nori, kad ir kiti tai patirtų, nes galvoja, kad jie jausis taip pat, kaip jis, kai būna apdovanojamas.
3. Įsiklausykite, ko dažniausiai prašo jūsų vaikas.
Mūsų vaikai prašo daug įvairių dalykų, tačiau galima pastebėti, kad kai kurie prašymai kartojasi kur kas dažniau. Pavyzdžiui, jei dukra ar sūnus nuolat prašo patarimo, kaip jai apsirengti, ar ji gražiai atrodo, klausia patarimų, kaip geriau atlikti vieną ar kitą darbą, ir laukia įvertinimo, ir tai kartojasi reguliariai, tai jau stipri užuomina į meilės kalbą „palaikymo žodžiai“. Jeigu vaikas rodo iniciatyvą kuo dažniau būti su jumis kartu, net jeigu tai bendras kokių nors buitinių darbų darymas, vadinasi, jo poreikis leisti laiką drauge yra stipresnis už visus kitus norus. Pvz., viena mūsų dukra dar būdama visai maža, visuomet važiuodavo su manimi tvarkyti giminės kapų, kai tuo tarpu visi kiti vaikai atsisakydavo, nes vieną kartą išmėginę nusprendė, kad tai neįdomus užsiėmimas.
Atkreipkite dėmesį, į kurią sferą nukreipti jūsų vaikų prašymai.
4. Išgirskite, kuo dažniausiai jūsų vaikas skundžiasi.
Skundais mes irgi išreiškiame prašymus, tačiau netiesiogiai, o po to, kai negauname. Pavyzdžiui, dukra ar sūnus dažnai kartoja: „Tu niekada nebūni namie, neini su manimi į parką kaip mano draugo tėtis..“ arba „Mama, tu visą laiką būni su mažuoju broliuku..“ Tai rimta priežastis manyti, kad vaiko pagrindinė meilės kalba yra laiko leidimas kartu.
Jeigu tokie pasakymai yra reti, tai tuomet nebūtinai turi reikšti meilės trūkumą, o tik tam tikrus norus ar užgaidas. Taigi skundų dažnis gali būti nuoroda į pagrindinę vaiko meilės kalbą.
5. Panaudokite pasirinkimą vieną iš dviejų.
Pasirinkimai, kuriuos suteikiate vaikui, labai priklauso nuo jo amžiaus ir interesų. Čia reikia pažadinti savo kūrybiškumą ir veikti. Šis meilės kalbų atpažinimo būdas yra labai efektyvus ir tikslus, jeigu jį taikysite reguliariai kurį laiką, pasižymėdami, ką renkasi jūsų vaikas.
Štai keletas pavyzdžių.
Ko labiau norėtum?: „Kad iškepčiau pyragą, kurį tu mėgsti (paslauga) ar eitume pasivaikščioti į parką (laiko leidimas kartu).
Pasiūlymas gimtadieniui (vyresniam vaikui): „Galiu nupirkti tau naują dviratį (dovana) ar labiau norėtum kartu su manimi vykti į kelionę savaitgaliui“.
Turiu laisvo laiko: ar norėtum pažaisti žaidimą „Tu man patinki, nes…“ (palaikymo žodžiai) ar eiti sutaisyti tavo sugedusį žaislą dabar?
Jeigu didžioji dalis pasirinkimų telkiasi aplink vieną iš penkių meilės kalbų, ko gero, aptikote tą, kuri leidžia vaikui pasijusti mylimu. Kartais jis nenorės rinktis nė vieno varianto ir pasiūlys kažką kitą. Šie prašymai taip pat gali duoti užuominų apie tikruosius vaiko poreikius.
Leisti vaikams rinktis bus naudinga tik tuomet, kai nuspręsite tai daryti ganėtinai dažnai, kad išryškėtų aiški vienos meilės kalbos pirmenybė. Jums gali tekti pasiūlyti 20–30 kartų, nes pavieniai vaiko atsakymai tik parodys, ko jis nori tuo momentu.
Penkiolikos savaičių eksperimentas
Laimos Druknerytės nuotr.
Dar vienas svarbus dalykas: turite skirti kiekvienai meilės kalbai maždaug po lygiai pasirinkimų. Tai pareikalaus tikrai daug išradingumo. Kad būtų lengviau, galite pasinaudoti jau sukurtu modeliu „Penkiolikos savaičių eksperimentas“.
Pirmiausia pasirinkite vieną iš penkių meilės kalbų ir sutelkite dėmesį tik į ją dviem savaitėms, rodydami meilę savo vaikui šiuo būdu. Pavyzdžiui, pasirinkote laiko leidimą kartu. Tuomet kas dieną kokiu nors būdu būtinai praleiskite laiko kartu su savo vaiku (kartu valgykite, žaiskite stalo žaidimus, skaitykite, eikite pasivaikščioti, į kiną, žaidimų aikštelę, parduotuves, kartu ką nors meistraukite, keliaukite ir t.t. Stebėkite savo vaiko elgesį, emocijas, ir, jeigu po dviejų savaičių padidinto dėmesio vaikas pradės maldauti laisvės, – žinokite, kad reikia ieškoti kitos meilės kalbos, o jeigu vaikas rodys dar didesnį norą būti kartu, pagerės jo elgesys ir net mokslas, – jūs pataikėte į dešimtuką.
Po dviejų savaičių padarykite savaitės pertrauką, tai reiškia, kad sumažinkite savo skiriamo dėmesio vaikui trečdaliu, visiškai neatsitraukdami. O tuomet pasirinkite kitą meilės kalbą ir susitelkite į ją dviem savaitėms. Jeigu pasirinkote fizinį prisilietimą, mažiausiai keturis kartus per dieną įvairiais būdais prisilieskite prie vaiko (draugiškai paplekšnokite per petį, nugarą, apkabinkite per pečius, pabučiuokite prieš miegą ar išlydėdami į mokyklą ir t.t.) Svarbiausia tai daryti mažiausiai keturis kartus per dieną. Baigiantis antrajai savaitei, stebėkite, koks bus vaiko atsakas: jeigu jis trauksis nuo jūsų ir sakys „nustok mane liesti“, žinosite, kad tai ne jo pagrindinė meilės kalba, o jeigu atvirkščiai, skraidys kaip ant sparnų ir gerai jausis, panašu, kad radote tai, ko ieškojote.
Toliau tęskite eksperimentą, pasirinkdami kitą meilės kalbą, tačiau stebėkite, ar vaikas neduoda užuominų arba net skundžiasi, kad nedarote to, ką darėte anksčiau (pvz., prieš dvi savaites), ir jis jautėsi mylimas. Tai tik patvirtins jo pagrindinę meilės kalbą.
Vaikai gali pradėti klausinėti, kodėl jūs taip darote. Neverta aiškinti apie pagrindinės meilės kalbos ieškojimą, verčiau pasakyti, kad noriu perteikti tau savo meilę įvairiais būdais, kokius moku, kad žinotum, kaip tu man rūpi, net ir tuomet, kai tavo elgesys man nepatinka. Ypač tuomet.
Ir tai bus tiesa, nes vaikui iš tiesų reikia, kad mes, tėvai, išreikštume jiems savo meilę visomis penkiomis jos kalbomis: nuraminimo žodžiais, dėmesiu, meilės darbais, tinkamomis dovanomis ir fiziniu prisilietimu, lydimu mylinčių akių žvilgsnio.
Lengva suklysti ir imti vartoti vieną meilės kalbą, apeinant kitas, nes atrodo, kad jos atima mažiau mūsų laiko ir jėgų, – ypač tai pasakytina apie dovanas. Bet jeigu pateksime į šiuos spąstus – duosime per daug dovanų savo vaikams, tai atimsime iš jų sveikos, visavertės meilės suvokimą.
Beje, visų penkių meilės kalbų mokėjimas ir naudojimas padės ir mums, ir mūsų vaikams atpažinti kituose žmonėse jų pagrindinę meilės kalbą, kas itin svarbu santuokoje ir yra jos tvirtumo garantas.
Kaip tėvai, mes turėtume atsiminti, kad meilės kalbų mokymasis yra brendimo procesas, ir kad brendimas – tai gana lėta ir skausminga kelionė.
Tik rodydami savo pavyzdžiu, o ne kalbėdami, išmokysime savo vaikus visų penkių meilės kalbų vartojimo ir su džiaugsmu matysime, kaip mūsų vaikai įeina į suaugusiųjų pasaulį, mokėdami dalintis meile su kitais ir kaip jie skiriasi nuo nesaugių, piktų, uždarų ir nesubrendusių žmonių.
Šaltinis:
Gary Chapman ir Ross Campbell „5 vaikų meilės kalbos“
Gary Chapman „Penkios paauglių meilės kalbos“
„Mamos žurnalas“
Related Posts
