Ar vaikams bus skiriamas semagliutidas nutukimui gydyti? Klausimas pavėlavęs, pasirodo, tai daroma jau seniai

Kai planavome naujas temas su vaikų endokrinologe Lina Orlovskaja, paklausėme – ar vaikams bus skiriamas semagliutidas (liaudyje vadinamas ozempiku) nutukimui gydyti. Klausimas pavėlavęs, pasirodo, tai daroma jau seniai. Pati gydytoja skiria receptus vaikams nuo 12 metų.

Į temą gydytoja pažvelgė daug plačiau.

Sveikatinamės pavėluotai

Viena iš šiandien populiariausių temų, vadinamuoju ilgaamžiškumu (angl. longevity), domisi dauguma sąmoningų žmonių. Deja, pradedama domėtis tik jau susidūrus su tam tikromis sveikatos problemomis, dažniausiai apie 40–50 gyvenimo metus, kai organizme jau įvykę nemažai negrįžtamų pokyčių, didžiosios dalies kurių galima būtų buvę išvengti.

Kai kraujagyslėse jau susiformavusios aterosklerozinės plokštelės, kraujo spaudimas peržengęs normos ribas, raumenys sunykę, oda suglebusi bei po truputį pradeda kamuoti sąnarių skausmai, tada susimąstoma apie tai, ką valgyti, kiek sportuoti, kokius maisto papildus vartoti, kiek laiko skirti kokybiškam miegui, kiek ir kokių skysčių išgerti per parą.

Nuo kada iš tikrųjų turėtume pradėti domėtis ilgaamžiškumu? Nuo 40 metų? Nuo 18 metų? Nuo gimimo? Atsakymas – kuo anksčiau pradėsime, tuo didesnį indėlį įnešime į savo ilgaamžiškumą.

Jau seniai žinoma, kad gerą žmogaus sveikatą lemia mamos mityba ir sveikas gyvenimas dar laukiantis. Nėštumo metu vyksta būsimo kūdikio metabolinis programavimas, dėl genetinio imprintingo procesų sveikatą perduodame savo palikuonims.

Ilgaamžiškumas susideda iš dviejų pagrindinių aspektų: 1) gyvenimo trukmės (kiek metų nugyvensime iki mirties) bei 2) sveikatos trukmės (kiek savo gyvenimo metų sugebėsime nugyventi sveiki, judrūs, gerai besijaučiantys, laimingi, kiek sugebėsime atitolinti senėjimo procesus). Šiuolaikinis ilgaamžiškumo mokslas pabrėžia, kad svarbu ne tiesiog nugyventų metų skaičius (lifespan), o sveikojo gyvenimo trukmė (healthspan).

Nors genetika daro įtaką mūsų organizmo sveikatai, moksliniai tyrimai rodo, kad net apie 75 proc. ilgaamžiškumo priklauso nuo mūsų kasdienio gyvenimo būdo ir pasirinkimų.

Šiuolaikinis ilgaamžiškumo mokslas orientuojasi į ląstelių senėjimo procesų lėtinimą, lėtinio uždegimo mažinimą ir organizmo funkcijų išsaugojimą dar gerokai iki pasireiškiant pirmiesiems ligų simptomams. Kitaip tariant, sveikatos saugojimas turi prasidėti nuo pat gimimo.

5 pagrindiniai ilgaamžiškumo elementai

Norint pailginti sveiką gyvenimo trukmę, galima išskirti penkias svarbiausias sritis:

1) Aktyvus judėjimas: Reguliarus sportas veikia kaip pagrindinis signalas organizmui atsinaujinti. Efektyviausia derinti 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinę veiklą per savaitę su jėgos treniruotėmis (bent du kartus per savaitę) raumenų masei išlaikyti. VO₂ max (maksimalaus deguonies suvartojimo) rodiklis yra vienas stipriausių ilgo gyvenimo pranašų. Jis parodo, kiek deguonies organizmas gali suvartoti per minutę didžiausio fizinio krūvio metu. Kuo aukštesnė VO₂ max vertė, tuo geresnė širdies ir kraujotakos sistemos funkcija bei ištvermė.

2) Suderinta mityba: Orientacija į kokybišką, nerafinuotą maistą, daržoves, geruosius riebalus ir pakankamą baltymų kiekį, apsaugantį nuo raumenų nykimo senstant. Svarbu vengti staigių gliukozės šuolių kraujyje.

3) Kokybiškas miegas: Suaugusiam žmogui būtina išmiegoti 7–8 valandas kasnakt. Vaikams reikia nuo 8 iki 17 valandų miego per parą. Tikslus laikas priklauso nuo vaiko amžiaus: naujagimiams reikia daugiausia poilsio, o paaugliams – mažiau.

Miego trukmė pagal amžių

Naujagimiai (0–3 mėn.): 14–17 valandų

Kūdikiai (4–11 mėn.): 12–15 valandų

Mažyliai (1–2 metai): 11–14 valandų

Ikimokyklinukai (3–5 metai): 10–13 valandų

Mokiniai (6–13 metų): 9–11 valandų

Paaugliai (14–17 metų): 8–10 valandų

Miego metu smegenys valosi nuo metabolinių atliekų ir vyksta ląstelių regeneracija. Be to, savaitgalių ir darbo dienų kėlimosi laiko pastovumas yra svarbesnis nei bendras valandų kiekis.

4) Streso valdymas: Lėtinis stresas palaiko nuolatinį organizmo pavojaus režimą, o tai alina imuninę bei širdies ir kraujagyslių sistemas. Aktyvus poilsis, kvėpavimo praktikos ir gamta padeda efektyviai sumažinti kortizolio kiekį.

5) Socialiniai ryšiai: Tvirti socialiniai ryšiai ir bendruomeniškumas tyrimuose siejami su net iki 50 proc. mažesne ankstyvos mirties rizika.

Sveikata ir nutukimas

Pažangios technologijos ir personalizuota medicina leidžia mums atlikti daugybę tyrimų, kurie padeda suprasti organizme vykstančius virsmus. Biomarkerių ir genetiniai tyrimai, išsmūs kraujo tyrimai leidžia pastebėti rizikas anksčiau, nei jos virsta ligomis. O vieną svarbiausią ilgaamžiškumui ligą – nutukimą – galime pamatyti ir plika akimi.

Nutukimas yra vienas iš didžiausių barjerų siekiant ilgaamžiškumo, kadangi jis ne tik sutrumpina gyvenimo trukmę iki 8–10 metų, bet ir gali atimti iki 19 sveikų gyvenimo metų. Nutukimas veikia kaip biologinio senėjimo greitintuvas, tiesiogiai žalojantis ląstelių funkcijas.

Kaip nutukimas stabdo ilgaamžiškumą?

Nutukimas nėra tik estetinis ar mechaninis svorio perteklius. Tai lėtinė sisteminė liga, kuri griauna organizmą keliais pagrindiniais lygmenimis:

Sisteminio uždegimo stimuliavimas: Riebalinis audinys (ypač visceraliniai, t.y. vidiniai riebalai) veikia kaip aktyvus endokrininis organas. Jis nuolat išskiria uždegiminius citokinus (IL-6, TNF-alpha), kurie sukelia lėtinį, žemo intensyvumo uždegimą. Šis procesas tiesiogiai spartina ląstelių senėjimą.

Metabolinis disbalansas: Svorio perteklius sukelia atsparumą insulinui, blokuoja autofagiją (natūralų ląstelių išsivalymo procesą) ir pažeidžia mitochondrijas – ląstelių jėgaines. Tai veda prie II tipo cukrinio diabeto, kuris drastiškai mažina tikimybę pasiekti gilią senatvę.

Lėtinių ligų skatinimas: Ilgaamžiškumo medicinoje išskiriamos keturios pagrindinės lėtinės ligos, kurios dažniausiai lemia ankstyvą mirtį. Nutukimas yra pagrindinis visų jų rizikos veiksnys:

1. Širdies ir kraujagyslių ligos (infarktas, insultas).
2. II tipo cukrinis diabetas ir metabolinis sindromas.
3. Onkologiniai susirgimai (mažiausiai 13 vėžio rūšių tiesiogiai susijusios su nutukimu).

• Neurodegeneracinės ligos (vidutinio amžiaus nutukusių žmonių rizika susirgti demencija išauga net 31–39 proc.)

Gyvenimo trukmės praradimas

Moksliniai tyrimai rodo aiškų ryšį tarp kūno masės indekso (KMI) ir prarastų gyvenimo metų: