2017 metais pasibaigus klinikiniams tyrimams ir patvirtinus semagliutido preparatus medicininiam gydymui, II tipo diabetu sergančių žmonių kasdienybė tapo lengvesne. Po kurio laiko pastebėjus šalutinį poveikį – apetito mažėjimą ir svorio kritimą – šie vaistai tapo trokštami ir norinčiųjų sulieknėti. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė paaiškina, kodėl svorio metimą skatinantys preparatai gali būti pavojingi ir dalijasi rekomendacijomis, padėsiančiomis atsikratyti nepageidaujamų kilogramų nežalojant organizmo.
Kaip tai veikia?
Vaistininkė paaiškina, kad semagliutidas yra veiklioji medžiaga, naudojama vaistuose II tipo diabeto gydymui. Ji priklauso GLP-1 hormono, kurį gamina žarnyno ląstelės valgant maistą, receptorius aktyvuojančių vaistų grupei. Pastarasis hormonas padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje paspartindamas insulino gamybą ir sumažindamas gliukagono išsiskyrimą. Paprastai tariant, semagliutidas stiprina GLP-1 receptorių poveikį organizme, kas padeda kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir mažina insulino poreikį.
„Semagliutido preparatai slopina apetitą ir paskatina greičiau jaustis sočiam, o mažesnis suvartojamų kalorijų kiekis ir lemia krentančius kilogramus. Nesunku atrasti ir pasaulyje gerai žinomų žmonių, kurie per trumpą laiką atsikratė papildomo svorio ir vėliau prisipažino, kad tai įvyko ne dėl sureguliuotos mitybos ar aktyvaus sporto, o būtent dėl vartojamų semagliutido preparatų.
Natūralu, kad sparčiai kintančiame ir modernėjančiame pasaulyje žmonės susižavi greitai norimą rezultatą pasiekti padedančiais preparatais. Tačiau dažnas nė nesusimąsto, kad diabetui skirtų vaistų vartojimas nesergant šia liga, gali padaryti nemenką žalą organizmui ir sukelti pavojingų šalutinių poveikių, ypač jei procesas detaliai neaptariamas su gydytoju“, – sako vaistininkė J. Jankauskienė.
Vaistinės atstovė įvardija, kad Lietuvoje maždaug 130 tūkst. gyventojų serga diabetu, o visame pasaulyje esant didelei semagliutido preparatų paklausai, kuri išaugo ne tik dėl šios ligos gydymo, pasitaikydavo vaistų trūkumų atvejų. Siekiant suvaldyti semagliutido preparatų vartojimą ne pagal paskirtį, prieš kurį laiką buvo sugriežtintas receptų priėmimas vaistinėse, o vaistas tapo kompensuojamas tik sergantiems II tipo cukriniu diabetu.
Būtina griežta kontrolė
Anot J. Jankauskienės, susižavėjus greito lieknėjimo efektu, žmonės neretai pamiršta, kad visais atvejais vartojant vaistus yra būtina periodiškai konsultuotis su gydytojais bei klausyti jų nurodymų, atlikti reikiamus tyrimus ir stebėti savo sveikatos būklę. Vartojantiems semagliutido preparatus ne diabetui gydyti, gali pasireikšti nemažai nemalonių ir net pavojų keliančių šalutinių reiškinių. Vieni dažniausių: vėmimas, pilvo pūtimas, viduriavimas.
„Ši veiklioji medžiaga taip pat gali sukelti hipoglikemiją – gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimą, kurios metu pasireiškia nuotaikos pokyčiai, galvos svaigimas, sumišimas, nuovargis, drebulys ar net traukuliai. Ši būsena gali kelti pavojų ir gyvybei.
Vartojant semagliutidą nesergantiems diabetu taip pat kyla pankreatito – kasos liaukos uždegimo – rizika, pasižyminti stipriais pilvo srities skausmais, karščiavimu, vėmimu, dujų kaupimusi ir gali lemti lėtinį kasos nepakankamumą. Dėmesį reikėtų atkreipti ir į galimas alergines reakcijas, galinčias pasireikšti bėrimais, niežuliu, veido, lūpų, liežuvio patinimu, pasunkėjusiu kvėpavimu ir net anafilaksiniu šoku“, – paaiškina vaistininkė.
Ji pabrėžia, kad tokio tipo preparatų griežtai vengti turėtų besilaukiančios ir krūtimi maitinančios moterys, sergantys depresija ir turintys kitų psichikos problemų, taip pat besiskundžiantys širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais, tokiais kaip hipertenzija, širdies nepakankamumas ar aukštas arterinis kraujo spaudimas.
Yra ir kitų būdų
Vaistininkė J. Jankauskienė pažymi, kad Lietuvoje yra patvirtintų vaistų, galinčių padėti kovoti su viršsvoriu ar nutukimu: vieni blokuoja riebalų absorbciją iš maisto žarnyne, o kiti veikdami centrinę nervų sistemą mažina apetitą. Tačiau net ir tada gali pasireikšti įvairūs šalutiniai poveikiai, todėl būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, aptariant turimas lėtines ligas, vartojamus vaistus ar maisto papildus, bendrą sveikatos būklę, gyvenimo būdą.
„Prieš nusprendžiant įsigyti bet kokius receptinius ar nereceptinius preparatus, tai pat ir maisto papildus, labai svarbu neužsiimti savigyda ir drąsiai apie viską kalbėtis su sveikatos priežiūros specialistais. Tai, kas tinka vienam pacientui, nebūtinai tiks ir kitam, kadangi net ir besiskundžiant panašiomis būklėmis ar ligomis, žmonių organizmai veikia skirtingai“, – sako vaistininkė.
Ji priduria, kad norint atsikratyti papildomų kilogramų ir išlaikyti sveiką kūno svorį, bene daugiausiai įtakos turi subalansuota mityba, sąmoningas valgymas mažesnėmis porcijomis, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir emocinės įtampos valdymas. Pastarasis aspektas yra svarbus ne tik dėl to, kad neigiamos emocijos yra susijusios su persivalgymu, bet ir kantrybės ugdymu bei supratimu, jog sveikas papildomų kilogramų atsikratymas nėra greitas procesas, o individuali balanso ir įpročių keitimo dalis.
